){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Ultravioletiniai spinduliai (UV) sudaro 5 proc. mus pasiekiančios saulės šviesos (10 proc. –UVB ir 90 proc. – UVA). Žemės atmosfera labai svarbi apsaugant organizmą nuo žalingiausių UV spindulių – saulės UVC visiškai sugeriamas atmosferos ozono sluoksnyje. Nuo 1980 m ozono sluoksnis atmosferoje kasmet suplonėja 3 proc. Ozono sluoksnio sumažėjimas 1 proc. biologinį UV spindulių poveikį žmogui padidina 1,3 proc.
Nykstant ozono sluoksniui, dramatiškai išaugo UV kiekis, pasiekiantis mus (bangos ilgis iki 325 nm). Tai rodo, kad reikia dar labiau rūpintis apsauga nuo saulės spindulių. Tam tikros dozės ultravioletinių spindulių žmogui būtinos, bet dideli kiekiai kenkia.
Nebūtinai. Jeigu daug laiko praleidžiate kambaryje arba esate pavėsyje, tada akiniai nėra būtini. Bet jeigu saulėtą dieną vaikštote be jų, tai akies fotopigmentai išsenka, ir vakare regėjimas susilpnėja (nors vėliau vėl atsinaujina).
Kartais be akinių nuo saulės išsiversti itin sunku, pvz., vairuojant automobilį, nes dėl ryškios saulės šviesos vairuotojas gali apakti ir sukelti avariją. Dėl to vairuotojams itin svarbu turėti kokybiškus akinius.
Dabar akiniai nuo saulės daugiau nešiojami dėl mados, ypač jaunimo. Bet tai yra gerai, nes, norėdami būti gražūs, jaunuoliai tuo pat metu apsaugo ir savo akis, tik svarbu, kad jie būtų su UV filtrais.
Jų būna paprastų, fotochrominių ir su dioptrijomis.
Paprasti gali būti įvairių spalvų – juodi, rudi, mėlyni, raudoni ir kt. Kiekvienas renkasi pagal skonį ir madą.
Fotochrominiai (dar populiariai vadinami chameleoniniais) ypatingi tuo, jog keičia spalvą pagal apšvietimą: lauke, intensyviai šviečiant saulei, jie patamsėja, o būnant patalpoje – pašviesėja, taigi nereikia dvejų akinių. Tačiau tokių akinių nepatariu rinktis jaunimui, nes akinių stiklai turi rusvą atspalvį, kuris sendina jauną veidą – atrodo nelabai gražiai.
Tuo tarpu akiniai nuo saulės su dioptrijomis yra puikus sprendimas silpniau matantiems, nes nereikia jaudintis, jog, nusiėmę įprastus akinius, su akiniais nuo saulės nieko nematysite. Be to, juos galima nešioti nors ir visą dieną – akims tai nekenkia.
Tam geriausia pirkti optikos salonuose. Čia gausite naudingų patarimų, galėsite pasikonsultuoti su akių gydytoju dėl specialių akinių (pvz., su dioptrijomis). Akiniai nuo saulės optikos parduotuvėse yra sertifikuojami, taigi galite būti tikri, jog įsigijote kokybišką produktą.
Pirkdami akinius, ant etiketės ar akinių kojelių paieškokite užrašo, informuojančio, kiek procentų UV spindulių jie sulaiko. Kokybiški akiniai turėtų būti su užrašu UV apsauga 100 proc. Toks užrašas nurodo, jog spinduliai, kurių bangos ilgis iki 380 nm (toks UV bangos ilgis) nepraeina pro lęšius ir į akis nepatenka.
Informacijoje turi būti nurodyta, iki kokio bangos ilgio ir kokią dalį tų spindulių stiklas sulaiko. Jeigu randate, pvz., užrašą „UV apsauga 100 proc. 300 nm”, vadinasi, akiniai nėra saugūs akims.
Audiniams jie turi dvejopą poveikį: fotocheminį ir terminį. UVC ir UVB labiau lemia fotocheminius pažeidimus, o UV A – ir šilumos.
Ultravioletiniai spinduliai absorbuojami ląstelėse ir suardo baltymų, nukleininių rūgščių jungtis, dėl to keičiasi molekulių struktūra. Veikiant šviesai, gali susidaryti laisvieji radikalai, kurie taip pat trikdo ląstelių normalią biochemiją.
UV B iki 295 nm sugeriami ragenoje, o iki 320 nm – lęšiuke, UV per 305 nm – tinklainėje. Taigi UVB skatina kataraktos vystymąsi, o UVA – tinklainės pažeidimus. Kataraktos vystymuisi svarbūs trys procesai: lęšiuko skaidulų fotooksidacija, lęšiuko membranos lipidų fotooksidacija ir lęšiuko epitelio DNR pažeidimas. Visi drauge jie sutrikdo normalią medžiagų apykaitą, ir lęšiukas drumstėja. Pastebima, kad katarakta serga vis jaunesni žmonės.
Po kataraktos operacijos žmonės tampa dar jautresni UV spinduliams, nes nebėra lęšiuko, kaip natūralaus apsauginio barjero nuo UV spindulių.
Tyrimai įrodė, kad UV spinduliai pažeidžia rageną, sukelia, kataraktą, tinklainės degeneraciją, sukelia kai kurių kitų pakitimų akyse.
Keletas patarimų, kaip sumažinti UV pavojų:
nebūti saulėje tarp 1014 val., kai saulės aktyvumas didžiausias; vengti vietų, kuriose UV spinduliavimas didesnis nei įprastai dėl atspindėjimo: paplūdimio, didelių vandens šaltinių, sniego, kalnų. Įdomu, kad paplūdimyje skėtis nuo saulės surenka UV, atspindimą nuo smėlio, ir tik dar labiau padidina UV dozę.
Nebūtinai. Aišku, kaina priklauso ir nuo gamintojo. Pvz., jeigu norite firminių Gucci, Dolce & Gabana ar kt. garsių vardų akinių, mokėsite kur kas daugiau. Tačiau optikos salonuose galima nusipirkti ir labai pigių, tačiau kokybiškų akinių, pvz., įvairių akcijų metu (kur akinių kainos prasideda nuo 10 Lt).
Daugelis taip pat klausia, kokius akinių lęšius geriau rinktis – stiklinius ar plastikinius. Aš visada patariu rinktis plastikinius, jie, yra daug lengvesni ir patogesni.
Akinių lęšis turi kontroliuoti šviesos kiekį, patenkantį į akis, ir užtikrinti gerą matymą saulėtu metu. Taigi į akį šviesos turi patekti nei per daug, nei per mažai. Apšvietimas saulėtą dieną gali siekti net 70000 cd/m2, bet vidutiniškai yra apie 9000 cd/m2. Apšvietimo skirtumų atsiranda dėl skirtingų atspindėjimo sąlygų įvairiose vietose.
Saulėtas dangus: 40 000–70 000 cd/m2
Greitkelis saulėtą dieną: 30 000 cd/m2
Paplūdimys: 6000–15 000 cd/m2
Medžio šešėlis: 300–1400 cd/m2
Geras matymas: 350–2000 cd/m2
Apšvietimas geram matymui: 350 cd/m2
Kad būtų gerai matyti, turi būti apie 1400 cd/m2 – toks yra medžio šešėlyje. Tam tinka lęšiai praleidžiantys 10–25 proc. šviesos, tai yra lęšiai tamsinti 75–90 proc. Senesniems žmonėms šviesos reikia 5 proc. daugiau, nes jų vyzdžiai fiziologiškai siauresni. Taigi jų lęšių tamsinimas turi būti apie 70 proc. Kai tamsinimas daugiau nei 90 proc., matymas jau gali blogėti.
Labai tamsus filtras netinka vairuojant. Vairuoti naktį galima tik iki 20 proc. užtamsintais akiniais. Tamsesni akiniai blogina naktinio matymo kokybę ir kontrastą. Ypač tai svarbu nešiojantiems fotochrominius akinius mineraline danga, nes stipresni nei +2.0D ar -3.0D lęšiai naktį jau gali būti tamsesni nei 20 proc..
Kartais natūraliomis sąlygomis ultravioletinių spindulių dozė yra didesnė dėl atspindžių. Tada žmogų pasiekia ne tik UV spinduliai, krentantys iš viršaus, bet ir atspindėti nuo smėlio, vandens, kelio, sniego. Ypač tas pavojus padidėja saulėkaitoje, paplūdimyje, kalnuose, pajūryje. Smėlis papildomai atspindi ir padidina UV dozę 10 proc., vanduo 20 proc., sniegas 80 proc.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę