){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Šiuo metu galima įsigyti labai įvairių dantų šepetėlių. Vieni moderniausių – elektriniai, juos naudojant nereikia ranka atlikti valymo judesių – juos atlieka šepetėlyje įmontuotas mažutis varikliukas ir energijos šaltinis.
Odontologijos specialistams pateikėme keturis klausimus:
1. Ar pagal paciento dantų būklę galima pasakyti, kokiu šepetėliu – įprastiniu ar elektriniu – valomi dantys?
2. Kokiems žmonėms rekomenduotinas elektrinis dantų šepetėlis? Kodėl?
3. Koks šepetėlis rekomenduotinas vaikams?
4. Dažniausiai specialistai pataria naudoti šepetėlį minkštais šereliais. O kam skirti šepetėliai kietais bei vidutinio kietumo šereliais?
Odontologijos klinikos „Vis Vitalis“ gydytoja odontologė Aida IVAŠKEVIČIENĖ:
1. Vienodai gerai galima išsivalyti dantis tiek paprastu, tiek elektriniu šepetėliu. Elektrinio šepetėlio privalumas – jis pats atlieka sukamuosius judesius, kuriuos pacientai ne visada atlieka taisyklingai (klaida – valyti horizontaliais judesiais). Elektriniai šepetėliai yra gaminami ir keičiamomis galvutėmis, natūraliais ir sintetiniais šereliais. Pakeisti susidėvėjusią galvutę reikia laiku – kai šereliai palinksta, primena šluotelę.
2. Elektrinis šepetėlis gali būti priemonė, paskatinanti labiau pasirūpinti burnos higiena. Valant tokiu šepetėliu, reikia mažiau pastangų. Todėl kartais sakoma, kad jis sukurtas tinginiukams...
3. Vaikams įdomu naudotis kitokiu, įmantresniu šepetėliu. Tačiau mokyti valytis dantukus vaiką reikia pradėti paprastu šepetėliu, kad išmoktų atlikti taisyklingus judesius ir įgytų reikiamų įgūdžių. Tik jų turint, kaip paskatinimą ar paįvairinimą, vaikui galima nupirkti ir elektrinį šepetėlį. Paprastai ir suaugusieji juos kaitalioja, o didžioji dauguma pacientų dantis valosi įprastiniais šepetėliais.
4. Vidutinio kietumo ar kietais šereliais šepetėlius gali naudoti žmonės, kurių dantenos sveikos. Vyresnio amžiaus žmonėms, kurių dantenos paprastai būna jautresnės, ar jauniems žmonėms, kuriems būna uždegimai ar dantys yra jautrūs, ypač kaklelių srityse (vadinamieji pleištiniai defektai), reikėtų naudoti minkštų šerelių šepetėlius. Jie nedirgina emalio ir pakankami gerai pašalina apnašas. Reikia tik laiku juos pakeisti, kai pakinta šereliai (pakrypsta ar pakinta spalva), ir valytis dantis kruopščiai ir taisyklingais – sukamaisiais – judesiais.
Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro lektorė burnos higienistė Lina SUTKEVIČIENĖ:
1. Pleištiniai defektai dantų – dažniausiai iltinių, kaplių, o kartais – ir ant pirmųjų krūminių – kaklelių srityje rodo, kad valoma netaisyklingai elektriniu šepetėliu ar kietu paprastu, neelektriniu, šepetėliu arba ilgai naudotos daug abrazyvinių medžiagų turinčios pastos ar dantys šveisti soda ir druska – pasitaiko ir tokių atvejų.
2. Elektrinis šepetėlis neturi ypatingų privalumų. Lygiai tą patį rezultatą gauname valydami dantis įprastu šepetėliu. Elektrinis šepetėlis rekomenduotinas žmonėms su negalia. Jis tinkamas bet kuriam žmogui, tačiau – ne nuolatinei dantų priežiūrai. Po kurio laiko, pavyzdžiui, galvutei susidėvėjus, reikia padaryti 2–3 mėn. pertrauką. Elektriniu šepetėliu, kurio galvutė maža, išvalomos ir sunkiau prieinamos vietos. Elektrinis šepetėlis netinka, jei yra protezuotų dantų, metalo keramikos ar metalo vainikėliai, vadinamieji tilteliai. Dėl vibracijos per ilgą laiką jie gali „atšokti“.
3. Vaiką pratinant ir norint sudominti galima naudoti ir elektrinį šepetėlį. Tačiau vaikui tinkamiausias įprastinis šepetėlis maža galvute – kartais vaikai naudoja didelius, suaugusiesiems skirtus šepetėlius, dėl to valymo kokybė blogesnė.
4. Kieti šepetėliai skirti išimamųjų protezų priežiūrai. Kieti šepetėliai gali pažeisti dantenas. Pastaruoju metu manoma, kad ir išimamuosius protezus geriau valyti vidutinio kietumo šepetėliu.
Kauno kolegijos Medicinos ir socialinių mokslų studijų centro lektorius gydytojas odontologas Paulius STUČINSKAS:
1. Jei ant dantų matyti apnašos, vadinasi, pacientas dantų nevalo, valo netaisyklingai arba naudoja susidėvėjusį šepetėlį. Tiek paprastu, tiek elektriniu šepetėliu galima puikiai valyti dantis, o tai, ar rezultatai bus geri, priklauso nuo paciento įgūdžių, tinkamos dantų valymo metodikos bei laiko, skiriamo šiai procedūrai.
2. Galima sakyti, kad elektrinis šepetėlis yra amerikietiškojo, arba patogaus, gyvenimo būdo pasekmė. Tačiau toks šepetėlis patogus neįgaliems žmonėms. Manau, kad visiems kitiems tinkamesni paprasti šepetėliai, nepamirštant, kad dantų valymo judesiai šepetėliu turi būti šluojamieji, sukamieji ir juos atlikti reikia pakankamai aktyviai 2–3 min.
3. Vaiką svarbu išmokyti naudotis įprastiniu šepetėliu bei taisyklingų burnos valymo judesių. Vaikui iki 6–7 metų išsivalyti dantukus turi padėti tėvai ar kiti vyresnieji. Šepetėlio galvutė turi būti maža, dantų pasta – su mažesniu nei suaugusiesiems fluoro kiekiu. Tokios ir yra specialios vaikams skirtos dantų priežiūros priemonės. Kartais, kai vaiką reikia sudominti ir motyvuoti nuo mažens rūpintis dantukų sveikumu, gali būti panaudojamas ir elektrinis šepetėlis.
4. Šepetėliu minkštais šereliais ne visuomet pakankamai gerai nuvalomos dantų apnašos. Todėl reikėtų turėti ir antrą šepetėlį kietais arba pusiau kietais šereliais ir jį panaudoti kelis kartus per savaitę. Tačiau, jeigu dantenos ir dantys jautrūs, kietas šepetėlis netinka.
Kauno medicinos universiteto mokslininkų atliktas tyrimas rodo, kad reguliariai – du kartus per dieną ir dažniau – šepetėliu ir pasta dantis valosi tik 39,7 proc. apklaustų moksleivių. 5,5 proc. moksleivių nurodė, kad dantis valosi rečiau nei vieną kartą per savaitę, o kai kurie – niekada. Kaime gyvenantys moksleiviai dantis valosi rečiau nei gyvenantys mieste.
Tik 4,5 proc. moksleivių nurodė, kad reguliariai, beveik kiekvieną dieną, naudojasi higieniniu siūlu dantims valyti, o per 60 proc. apklaustųjų teigė, kad šios dantų higienos priemonės nenaudoja niekada.
Tyrimo duomenimis, 55,9 proc. moksleivių valant dantis kraujuoja dantenos. Šis simptomas – tai vienas pirmųjų dantenų ligų požymis.
Dantenos dažniau kraujuoja moksleiviams, kurie nereguliariai valo dantis, nenaudoja higieninių siūlų ir skalavimo priemonių, mažai valgo vaisių ir daržovių. Tyrimo metu nustatyta, kad moksleiviai per mažai valgo vaisių ir daržovių: 30,1 proc. apklaustųjų tik kartą per savaitę ir rečiau valgo vaisių ir 21 proc. – daržovių.
Apie nemokamą dantų protezavimą
Dantų protezavimo išlaidos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų yra apmokamos tik: senatvės pensininkams, tam tikrų kategorijų neįgaliesiems, vaikams iki 18-kos metų, taip pat asmenims, neturintiems dantų ir negalintiems kramtyti dėl retos sunkios ligos.
Šie asmenys gali pateikti prašymus sveikatos priežiūros įstaigai, teikiančiai dantų protezavimo paslaugas. Gydymo įstaiga patikrina, ar gyventojas tikrai yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir ar turi teisę gauti dantų protezavimo paslaugas nemokamai. Neturinčių tokios teisės asmenų prašymai nepriimami. Gyventojų prašymai registruojami ir pateikiami ligonių kasai, kuri pagal prašymų pateikimo datą juos įtraukia į šių paslaugų laukiančių savivaldybės gyventojų sąrašą. Pastarasis yra tęstinis ir sudaromas atsižvelgiant į vienintelį kriterijų – prašymo užpildymo datą.
Teritorinės ligonių kasos gyventojams, kurie laukia eilėje dantų protezavimo, siunčia kelis pranešimus. Pirmajame pranešime yra informuojama apie gyventojo eilės numerį, o antrame – apie galimybę gauti dantų protezavimo paslaugas. Jei gavote pranešimą, kuriame yra nurodytas jūsų numeris sąraše, tai nei registruotis medicinos įstaigoje, nei vykti į ligonių kasą jums dar nereikia. Tik tuomet, kai ateis jūsų eilė protezuoti dantis, ligonių kasa išsiųs dar vieną pranešimą bei gydymo įstaigų, kuriose galite pasinaudoti šia paslauga, sąrašą. Tada per vieną mėnesį nuo pranešimo išsiuntimo dienos jūs galėsite kreiptis į kurią vieną iš nurodytų gydymo įstaigų.
Nepamirškite su savimi turėti ir ankščiau gautąjį pirmąjį pranešimą (jį būtina išsaugoti)!
Veronika PEČKIENĖ, Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę