Kodėl placebas toks efektingas?

Jei pacientas, kamuojamas psichosomatinių skausmų reikalauja aiškiai jam nereikalingo gydymo, daugelis medikų paskiria preparatų be naudingojo poveikio, tikėdamiesi, kad suveiks placebo efektas. Kuo pagrįstas placebo įtikinamasis veikimas ir kodėl kartais „tušti“ vaistai suveikia geriau negu tikrieji?

50- ųjų  viduryje JAV spaudoje garsiai nuskambėjo misterio Wright, mirštančio nuo limfosarkomos istorija. Nelaimingajam teliko gyventi dvi savaitės, kaip netikėtai jis išgirdo gandą apie stebuklingojo vaisto išradimą. Vilties įkvėptas,  įkalbėjo gydytoją  įtraukti jį į eksperimentinę testavimo grupę. Jau po pirmos injekcijos Wright pradėjo sveikti. Po kiek laiko išėjo iš ligoninės. Ir, nelaimei, spaudoje perskaitė, jog jį išgydęs vaistas daugeliui nepadėjo. Negalavimai ligoniui sugrįžo. Sumanusis gydytojas įbruko  kitą, „tikrai padėsiantį“ preparatą. Gydytojas atvirai blefavo, švirkšte tebuvo distiliuotas vanduo, tačiau tai suveikė. Pagerėjimas tebuvo laikinas- smalsusis pacientas išsiaiškino gydytojo triuką ir mirė po kelių dienų.

Ši istorija įrodo, kaip veikia placebas. Jis negydo paties susirgimo, negali užmušti vėžinių ląstelių, suklijuoti įskilusio kaulo ar išjudinti sustojusios širdies. Tačiau jis sukelia viltį pasveikti! Anot Hipokrato- stipri siela gelbėja silpną kūną! Vaizdžiai sakant, placebas gydo sielą.

Placebo istorija

Pirmi teiginiai apie placebą , kaip apie medicininį terminą atsirado XVIII amžiaus žodyne. Išvertus iš lotynų kalbos reiškia „aš pamaloninsiu“, bet tarp medikų suprantamas kaip  „labiau palengvinantis nei naudingas“. To laiko gydytojai plačiai jį naudojo pacientų apgaudinėjimui. Juk gydyti nebuvo kuo, o placebas aiškiai padėdavo. Anglijoje ypač išpopuliarėjo nuskausminamasis tepalas pavadinimu „Skurdžiaus draugas“. Jo receptūra nesikeitė iki XX amžiaus vidurio. Tepalą sudarė 95 procentai taukų ir vaško bei 5 procentai nuodingų švino ir gyvsidabrio druskų.

Renesanso prancūzų filosofas Michel de Montaigne aprašė hipochondrijos atvejį, kai ligonis buvo išgelbėtas klizmomis su slaptais ingredientais. Iš tiesų, jokių slaptų ingredientų nebuvo. Filosofas de Montaigne pateikė išvadą, kad pacientui reikalingas medikų dėmesys. O tikėjimas stebuklu atlieka likusį darbą.

Vėliau šia tema daug publikavo placebo judėjimo įkūrėjas, amerikiečių anesteziologijos pionierius  Henry Knowles Beecher. Antro pasaulinio karo metais jis susidūrė su nuostabą keliančiomis sužeistųjų kareivių drąsos apraiškomis. Kartą operacijos metu baigėsi morfijus ir anesteziologas buvo priverstas fiziologinį vandenį pristatyti kaip efektingus nuskausminamuosius. Pacientai nesuprato apgaulės ir operacija baigėsi sėkmingai. Beecher šia tema rimtai susidomėjo ir 1955 metais publikavo mokslinį straipsnį „Galingas placebas“, kuriame siūlė visus naujus vaistus palyginti su placebu. Šiuo metu placebo efektas yra nepakeičiama priemonė, atliekant medicininius naujų vaistų bandymus, kai norima sužinoti, kiek veiksmingas yra naujai sukurtas preparatas. Šiuolaikiniai klinikinių tyrimų standartai tapo itin griežti: nei tyrimo subjektai, nei ekspertai neturi žinoti, ką tiksliai jie bando: placebą ar tikrus vaistus.

[banner-24]

Naivu! Super!

Beecher buvo įsitikinęs, kad žmogus, jo laimei, neišmano apie tikrą „tuščio“ vaisto sudėtį. Po daugelio metų paaiškėjo, kad jis apsiriko. „Stebuklinga“ tabletė lieka efektinga, kai pacientas sužino apie aktyvaus ingrediento nebuvimą. Tereikia žmogų įtikinti, kad ši piliulė išgydė daugelį sirgusiųjų. Nuo to, kaip gydytojas moka įtikinti, priklauso ligonio tikėjimas, tuo pačiu placebo poveikio intensyvumas.

Harvardo medicinos profesorius Ted J. Kaptchuk opinį kolitą gydė metodu „gydymas be gydymo“, skirdamas pacientams tabletes su aiškia antrašte „Placebas“. Per 3 savaites 60 procentų gėrusiųjų pasijuto geriau.

Visos problemos galvoje?

Placebas gydo „galvos“ problemas; neurozę, depresiją, nemigą taip pat ir kitus emociniu pagrindu kilusius negalavimus. Klasikinis psichologinių susirgimų septynetukas, kuriam placebas efektingas: bronchinė astma, kolitas, neurodermitas, reumatinis artritas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa. „Tuščias“ vaistas (pagrindinė sudėtis laktozė, gliukozė, celiuliozė) padeda 35 procentams emocionaliai atviriems, nuoširdiems, linkusiems tikėti bei kenčiantiems psichosomatinius skausmus žmonėms. Pas juos aktyviai pasireiškia neuromediatoriai (organizme susidarantis cheminis junginys, pernešantis nervinį impulsą tarp nervinių ląstelių cheminėse sinapsėse) ir jie atlieka svarbų vaidmenį anesteziologijoje, mažina stresą, skatina teigiamas emocijas.

Žaidimo taisyklės

Placebo efektas- tai žaidimas su žmogaus pasąmone. Kaip ir kiekviename žaidime, taip ir šiuo atveju galioja taisyklės. Kuo efektyviau atrodo tabletė, tuo sukelia didesnį pasitikėjimą. Sunkiai įsigyjamos, deficitinės, žymių gamintojų- dar keli pliusai. Svarbi kaina- brangūs atrodo patikimiau. Nors pati ryškiausia lagamino dydžio ir kainuojanti kaip asmeninis lėktuvas tabletė nesuteikia pacientui tokios vilties, kaip injekcija, o tuo labiau operacija. Medicininių instrumentų panaudojimas asocijuojasi su rimtais medikų ketinimais ir augančiu išgijimo šansu.

Medikai teigia  jog „Svarbu išskirti garbingą, sąmoningą placebo naudojimą. Bandymai parodė, jog placebo efektas labai didelis. Jo naudojimas deramomis aplinkybėmis turėtų būti skatinamas.“ ( Cochrane, A.L.: Effectiveness and Efficiency: Random Reflections on Health Services. The Nuffield Provincial Hospitals Trust 1972, p31.).

Parengė: L.Varanavičienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai