Krūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis puodas“ – tokiais ir panašiais posakiais žmonės apibūdina jausmą, kuris patiriamas, sergant prieširdžių virpėjimu. Tai pats dažniausiais ilgalaikis širdies ritmo sutrikimas. Nuo jo kenčia apie 3 proc. visų pasaulio gyventojų. Šiandien, spalio 29-ąją, švenčiant Pasaulinę širdies dieną, verta susipažinti su prieširdžių virpėjimo simptomais – galbūt ateityje tai padės jums išgelbėti savo arba artimųjų gyvybę ar sveikatą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovas prof. Aras Puodžiukynas pasakoja, jog, vadovaujantis Europos kardiologų draugijos kongrese pristatytomis naujausiomis rekomendacijomis, kaip gydyti prieširdžių virpėjimą, numatoma, kad net vienas iš keturių vidutinio amžiaus Europos piliečių ateityje gali susirgti šia liga.
Prieširdžių virpėjimas ištinka, kai normalus širdies ritmas išeina iš rikiuotės. Širdies raumuo nustoja susitraukinėti stipriai ir reguliariai – dėl sparčių ir nereguliarių elektros signalų, pradeda virpėti viršutinėje širdies dalyje esantys prieširdžiai. Kraujas nebepumpuojamas taip veiksmingai. Prieširdžių sužadinimo dažnis gali siekti net 300–800 kartų per minutę. Dėl to širdis ima neritmiškai plakti – dažnis gali siekti 140 – 160 ir daugiau kartų per minutę.
Anot prof. A. Puodžiukyno, kartais prieširdžių virpėjimas ištinka dėl labai aiškių provokuojančių priežasčių. Taip gali nutikti dėl vožtuvų ydų, širdies raumens pertempimo, padidinto kraujo spaudimą, nutukimo ir pan. Tačiau kartais ši liga gali atsirasti kaip žili plaukai – ja gali susirgti bet kuris tam tikro amžiaus sulaukęs žmogus.
Sutrikimas gali „pasislėpti“
Prieširdžių virpėjimo požymiai ne visada yra labai ryškūs. Į juos dažnai numojama ranka – manoma, kad, bėgant metams, panašūs simptomai įprasti. Ar jūs arba jūsų artimasis greitai pavargstate? Ar jums pasidaro silpna arba pradeda trūkti oro, nuėjus atstumus, kuriuos anksčiau lengvai įveikdavote (pavyzdžiui, nužingsniavus iki šalia namų esančios parduotuvės arba užkopus laiptais)? Galbūt jūsų artimasis skundžiasi svaiguliu arba teigia, kad jo širdis daužosi lyg pašėlusi, net esant minimaliam krūviui? O gal jūsų artimieji jaučiasi prislėgti, nes negali gyventi taip energingai ir mobiliai, kaip nori?
Jei negalite paaiškinti šių simptomų, turėtumėte apsilankyti pas savo gydytoją. Vizitas pas gydytoją gali išsaugoti jūsų artimųjų gyvybę, ypač jei jiems būdingi kiti insulto rizikos veiksniai: vyresnis amžius, aukštas kraujo spaudimas, diabetas ar pernelyg gausus alkoholio vartojimas.
Anot Kauno klinikų Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovo, pagrindinis prieširdžių virpėjimo simptomas yra staiga pagreitėjęs ir tapęs absoliučiai neritmiškas širdies plakimas, tačiau kartais žmogus šių reikšmingų požymių nė nepajunta. Ypač jei jis dėl kokių nors kitokių sutrikimų jau vartoja vaistų, veikiančių širdies ritmą, pavyzdžiui beta adrenoblokatorių. Tada širdis, nors ir neritmiškai, gali plakti įprastesniu dažniu: 70 – 90 kartų per minutę. Tokiu atveju aritmijos galima ir nepastebėti. Tačiau šios ligos pasekmės vis tiek dažnai būna itin nemalonios.
Gali baigtis tragiškai
Kartais prieširdžių virpėjimas gali sukelti širdies funkcijos nepakankamumą. Tačiau tai nėra gyvybei pavojingiausia šio negalavimo pasekmė. Normaliu atveju kraujas yra išstumiamas į apatines širdies ertmes, tada į arterijas. Kai viršutinės širdies ertmės (prieširdžiai) užuot tinkamai pumpavę kraują, pradeda virpėti, juose kraujas „užsistovi”. Esant tokiam sutrikimui, gali susidaryti kraujo krešuliai. Jie gali būti nedideli, tačiau pražūtingi.
„Kraujo krešulys – tai tarsi rusiška ruletė. Jis patenka į aortą, o tada jau viską lemia sėkmė. Krešulys gali nukeliauti iki vainikinės arterijos, inkstų, žarnyno ar kojų kraujagyslių. Tačiau šie variantai pasitaiko rečiaus. Jei su liniuote nubrėžtume šūvio tiesę, pamatytume, kad krešulio trajektorija, deja, veda tiesiai į smegenų arterijas. Krešuliui užkimšus smegenis maitinančias arterijas, įvyksta insultai“, – pasakojo prof. A. Puodžiukynas.
Gydymo galimybės
Laimei, prieširdžių virpėjimas tikrai nereiškia mirties nuosprendžio. Tinkamai gydant, galima išvengti gyvybei pavojingų komplikacijų (insulto ir širdies funkcijos nepakankamumo), taip pat sušvelninti ligos simptomus.
Gydytojo teigimu, esant tokiai būklei, ligoniams skiriami „kraują skystinantys“ vaistai. Tiesa, prof. A Puodžiukynas pabrėžia, kad toks liaudiškas pavadinimas yra pavojingai netikslus. Priklausomai nuo būklės, egzistuoja skirtingi krešumo mažinimo mechanizmai. Tai, kas tinka smulkiosioms arterijoms, visiškai neapsaugo nuo didžiųjų krešulių.
„Naujausiose Europos kardiologų rekomendacijose nurodoma, kad prieštrombocitiniai vaistai, sergant prieširdžių virpėjimu, gali būti netgi žalingi. Ne todėl, kad galėtų pakenkti, o dėl to, kad sergant prieširdžių virpėjimu yra neveiksmingi, be to, kraujavimo rizika lieka lygiai tokia pati, kaip ir naudojant geriamuosius antikoaguliantus. Pastarieji vaistai iš tiesų mažina riziką susirgti insultu. Sergant prieširdžių virpėjimu, rizika, kad ištiks insultas, padidėja apie penkis kartus. Vartojant antikoaguliantus ši rizika sumažėja maždaug 65 – 70 procentų. Paprastai tariant, vartojant geriamuosius antikoaguliantus ji mažai skiriasi nuo rizikos, būdingos prieširdžių virpėjimu nesergantiems žmonėms“, – aiškino profesorius.
Iki šiol žinoti vieninteliai vaistai profilaktiškai gydyti nuo insulto – vitamino K antagonistai (VKA). Dažniausiai vartotas preparatas buvo kraujo antikoaguliantas varfarinas. Šis vaistas lėtina kraujo krešumą ir maždaug iki dviejų trečdalių sumažina riziką, kad prieširdžių virpėjimo varginami žmonės susirgs insultu.
Tačiau, tyrimai atskleidė, kad varfarinu gydomi pacientai net tiksliai vartodami vaistus paprastai pusę laiko nepasiekia rezultato, kuris sumažintų riziką susirgti insultu, ir kartu padidina kraujavimo tikimybę. Be to, daugybė griežtų reikalavimų ir suvaržymų, įskaitant reguliarų stebėjimą ir mitybos apribojimus, gali paveikti paciento gyvenimo kokybę. Tiesą sakant, tik pusė ligonių, kenčiančių nuo prieširdžių virpėjimo, yra tinkamai apsaugoti nuo insulto.
Ateitis šviesi
Laimei, dabar pacientai gali būti gydomi ir kitokiais alternatyviais antikoaguliantais. Tai – pirmieji nauji geriamieji antikoaguliantai per 50 metų. Pacientai geria pastovią vaistų dozę. O tai reiškia, kad preparatai užtikrina nuspėjamą ir pastovią antikoaguliaciją, apsaugotą nuo nepageidaujamų „vaisto ir vaisto“, „vaisto ir maisto“ sąveikų.
Vadinasi, nauji geriamieji antikoaguliantai yra ne tik patogesni ir paprasčiau vartojami. Šie preparatai taip pat saugesni. Todėl visi asmenys, kuriems neseniai buvo diagnozuotas prieširdžių virpėjimas, dabar gali veiksmingai valdyti savo būklę.
Gyvenimo kokybė
Pasak prof. A. Puodžiukyno, gyvenimas, kontroliuojant prieširdžių virpėjimą, gali būti visiškai normalus. „Kaip ir minėjau, prieširdžių virpėjimas primena žilus plaukus. Nebesi toks, koks buvai jaunystėje, tačiau gyvenimas nesustoja. Teisingai gydant prieširdžių virpėjimą, įmanoma gyventi visavertį gyvenimą. Savo pacientams sakau, kad jie greičiausiai jau netaps olimpiniais čempionais, bet tikrai gali būti fiziškai aktyvūs, bėgioti, važinėtis dviračiu, plaukioti, dirbti namuose ar sodyboje. Svarbiausia – nepersitempti. Tačiau ši taisyklė galioja ir nesergantiesiems prieširdžių virpėjimu. Visada sakau savo pacientams, kad nėra nieko naudingesnio sveikatai ir širdžiai už fizinę kultūrą ir nieko žalingesnio už sportą“, – šypsojosi Kardiologijos klinikos širdies aritmijų sektoriaus vadovas.
Pačios naujausios 2016 m. rekomendacijos tik patvirtina šią daugelį metų gydytojo kartojamą tiesą: „Vidutinis fizinis aktyvumas apsaugo nuo prieširdžių virpėjimo, o ilgalaikis intensyvus sportas gali skatinti prieširdžių virpėjimą.“
„Lietuvoje pasitaiko visokių pacientų. Matome ir tokių, kurie, vos pajutę virptelėjimą krūtinėje, važiuoja į ligoninę ar kviečiasi greitąją pagalbą, ir normaliai besirūpinančių savo sveikata, ir manančių, kad nieko nereikia daryti, kol trenks perkūnas. Geriausia laikytis aukso vidurio ir į viską žvelgti racionaliai. Šiuolaikiniame moderniųjų technologijų amžiuje rekomenduojame pacientams, ypač vyresniems nei 65 metų, dažnai čiuopti pulsą, kad būtų pastebėta aritmija. Juo labiau kad šiais laikais daugelis yra įsigiję kraujo spaudimo matavimo aparatus, kurie taip pat gali parodyti aritmiją. O nustačius šį negalavimą, jau reikėtų kreiptis į gydytoją ir užrašyti kardiogramą“, – rūpintis savo sveikata ragino prof. A. Puodžiukynas.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę