){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Cholesterolio kiekio padidėjimas yra žalingas sveikatai. Tačiau šio riebalo visiškai atsisakyti negalime, kadangi jis organizmui reikalingas taip pat kaip vanduo, baltymai, angliavandeniai. Cholesterolis ypač svarbus galvos smegenų bei nervų sistemos ląstelėms, jo yra raumenyse, odoje, kepenyse ir širdyje. Tai smegenų ląstelių, lytinių hormonų statybinė medžiaga, dalyvauja vitamino D, tulžies rūgšties sintezėje. Būtent cholesterolis mūsų organizme skaido riebalų rūgštis, dalyvaujančias virškinant riebalus. Tai yra svarbi medžiaga, tačiau jos negali būti per daug.
Iš maisto produktų į organizmą patekusį cholesterolį sujungia ir perneša kraujo baltymai, su kuriais jis sudaro junginius, vadinamus lipoproteinais. Pagal pernešančių lipoproteinų tankį cholesterolis skirstomas į dvi rūšis. Tai mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis („blogasis“), kuris įsiskverbia į kraujagyslių sieneles, ilgainiui susiaurindamas jų spindį, ir yra vienas iš pagrindinių rizikos veiksnių, sukeliančių kraujagyslių aterosklerozę, kuri lemia širdies ir kraujagyslių ligas. Vyrai šiomis ligomis serga dažniau nei moterys.
Didelio tankio lipoproteinų (DTL) cholesterolis („gerasis“) surenka mažo tankio cholesterolį ir nugabena atgal į kepenis. DTL cholesterolis gali atskirti prie kraujagyslių jau prisitvirtinusį „blogąjį“. Taip užkertamas kelias aterosklerozei.
Cholesterolio kiekiui kraujyje turi įtakos paveldimumas, kepenų, inkstų, skydliaukės ligos, tačiau didžiausia šios problemos kaltininke laikoma mityba. Yra atlikta daugybė tyrimų, kurie rodo, jog cholesterolio disbalansas vystosi riebų maistą valgančių, mažai judančių ir nutukusių žmonių kraujyje.
Cholesterolio yra tik gyvulinės kilmės maisto produktuose. Daugiausiai jo yra kiaušinių tryniuose, galvijų vidaus organuose (kepenyse, smegenyse, inkstuose), riebioje mėsoje (kiaulienoje), riebiuose pieno produktuose (fermentiniame sūryje, riebioje grietinėje, svieste). Visai cholesterolio neturi vaisiai, daržovės, kruopos, augaliniai aliejai. Tad norint, kad cholesterolio koncentracija kraujyje būtų normali, reikia riebius pieno ir mėsos produktus keisti liesais, o gyvulinius riebalus – augaliniais.
Rekomenduojama mažiau vartoti cholesterolio turinčio maisto, svarbu mažinti kūno masę, sportuoti, mesti rūkyti. Jei, laikantis dietos, nepasiekiama reikalingas serumo lipidų kiekio, reikia pradėti gydyti vaistais.
Riebalų teikiama energija turi sudaryti mažiau nei 30 proc. visos maisto energinės vertės. Sočiųjų riebalų – mažiau nei 10 proc., mononesočiųjų ir polinesočiųjų – 20 proc. Cholesterolio kiekis maiste – 250–300 mg per dieną. Gausiai vartokite tirpiųjų skaidulų – daugiau nei 20 g/1000 kcal. Tikslinga mažinti alkoholio suvartojimą, ypač esant antsvoriui, padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, hipertrigliceridemijai. Jei aukštas kraujospūdis, mažiau vartokite valgomosios druskos.
• Mažiau vartokime gyvulinės kilmės ir pieno riebalų. Liesas pienas, jogurtas, liesas varškės sūris, augalinis margarinas, turėtų pakeisti riebų pieną, grietinę ar sviestą. Geltonieji fermentiniai sūriai yra patys riebiausi pieno produktai. Todėl jų valgyti reikia saikingai, pjauti labai plonai, vengti gaminant kitus patiekalus. Valgykite šviežius duonos gaminius netepdami sviesto arba tik labai plonai. Salotoms rinkitės neriebius padažus, raugintas pasukas, rūgpienį, obuolių actą, jogurtą. Venkite grietinės, grietinėlės, majonezo, padažų su sviestu.
• Liesos mėsos produktai, žuvis ar kiti jūros produktai, paukštiena be odelės, neriebios dešrelės – tai maisto produktai, kuriuos valgydami gausime mažiau gyvulinės kilmės riebalų. Žuvis kaip pagrindinis patiekalas turi būti valgoma bent porą kartų per savaitę. Nuo mėsos ir vištienos nuimkite visus matomus riebalus ir odelę. Geriau tai padarykite prieš gaminimą.
• Teikime pirmenybę daržovėms, šakniavaisiams, lapinėms ir ankštinėms daržovėms, uogoms ir vaisiams. Vaisių kiekis per dieną turėtų sudaryti ne mažiau nei 300 g, daržovių – 400 g. Jų stenkitės valgyti kuo dažniau. Vaisius valgykite vietoje įvairių kitų užkandžių. Daržovių dėkite į visus patiekalus: sriubas, troškinius, mišraines, ruoškite įdarytas daržoves.
• Ruoškite maistą be riebalų arba naudokite tik augalinį aliejų. Tinka alyvuogių, saulėgrąžų, sojų ir kukurūzų aliejus. Aliejaus negalima perkaitinti, nes tuomet suyra polinesočiosios riebalų rūgštys, geriau dažniau vartoti visai nevirintą. Venkite riebių padažų. Visiškai atsisakykite riebalų, maistui gaminti naudokite mikrobangų garų puodus, tefloninius indus.
• Laikantis hipocholesteroleminės dietos, sumažinama su riebalais gaunamos energijos dalis, todėl ją reikia pakeisti gaunama iš angliavandenių: javainių, rupių miltų ir nemaltų grūdų duonos gaminių, neskaldytų grūdų košių, ryžių, makaronų. Naudingi sojos baltymai, kurie maiste gali sumažinti serumo cholesterolio, MTL cholesterolio ir trigliceridų kiekį. Rekomenduojama per dieną suvartoti daugiau negu 30 g sojos baltymų.
• Vartokite mažiau cukraus, saldžių gėrimų ir saldumynų. Saldainius, šokoladą, konditerijos gaminius galima valgyti tik retsykiais ir po nedaug. Ruošdami desertą būkite išradingi ir vartokite kuo daugiau vaisių: šviežių, konservuotų ar keptų. Kreminius pyragaičius, riebius grietininius ledus iškeiskite į gaivius vaisinius saldumynus.
• Mažinkite valgomosios druskos vartojimą. Pakanka vieno šaukštelio per dieną. Marinuotuose ir sūdytuose patiekaluose ir produktuose druskos yra daug.
• Neužkandžiaukite bulvių traškučiais, riešutais. Juos stenkitės pakeisti vaisiais, daržovėmis.
• Rekomenduojama vartoti omega-3 riebalų rūgščių ir kitų biologiškai veiklių medžiagų, gerinančių kraujotaką, stiprinančių širdies ir kraujagyslių sistemą, mažinančių jos ligų riziką. Nesočiosios riebalų rūgštys žmogaus organizme nesintetinamos, todėl yra nepakeičiamos, o jų turintys produktai turi būti maisto racione. Atliekant tyrimus nustatyta, kad omega-3 riebalų rūgštys mažina cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.
Pakeiskite mitybos įpročius, taip sumažindami kraujo lipidų kiekį, o kartu ir koronarinės širdies ligos riziką.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę