){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Po tinkamą avalynės porą paprastai turime daugeliui gyvenimo atvejų: iškilmingai progai – dailius išeiginius batelius, vasaros karščiams – basutes, kelionei ar sportui – tvirtus, storu padu, o šalčiui ir darganai – pašiltintus batus.
Jei batai nepatogūs, jaučiame psichologinį diskomfortą. Ir ne tik. Dėl netinkamų batų galima susirgti įvairiomis kojų ligomis. Kaip pasirinkti tokius, su kuriais jaustumės lyg su „antrąja oda“?
Pirmieji batai atsirado prieš tūkstantmečius. Jie buvo gaminami iš žievės, palmės plaušų ar išmarginto papiruso.
Senovės Egipte tik faraonas ir artimiausi jo aplinkos žmonės avėjo iš papirusų pagamintus sandalus. Net faraono žmona vaikščiojo basa.
Senovės Graikijoje ir Romoje sandalus avėjo jau daugelis gyventojų.
Viduramžiais Europoje paplito pulenai – avalynė ilgomis nosimis. Kuo žmogaus visuomeninė padėtis buvo aukštesnė, tuo ilgesne nosimi batus jam buvo leidžiama avėti. Tarkim, kilmingo didiko batų nosis siekė 60–70 cm, o eiliniam riteriui nevalia buvo avėti ilgesnių nei 45 cm pulenų.
Atgimimo epochoje Venecijos gražuolės avėjo cokolius – batus ant aukštų medinių „rėmų“.
XVII amžiuje kurpiai siuvo vyriškus ilgaaulius batus, kurie buvo nepamainomi kareiviams ir karininkams mūšių laukuose.
XVIII amžius – trumpaaulių batelių metas. Jais damos ir didikai puošėsi pobūviams.
Tūkstančius metų batsiuviai siuvo avalynę tik rankomis. Fabrikuose ji pradėta siūti tik XIX amžiuje, atsiradus pirmosioms siuvamosioms mašinoms.
Pasak ortopedo-traumatologo Emilio Čekanausko, reikėtų griežtai atsisakyti ankštos avalynės, kuri sutrikdo pėdų kraujotaką, skatina prakaitavimą, nuospaudų atsiradimą, tarpupirščių įtrūkimus, įvairias kojų nagų deformacijas. Kai nuolat traumuojama oda, atsiranda pūslių, nutrynimų, net pūlingų infekcijų. Dėl šilumos ir nuolatinės drėgmės gali išsivystyti grybelis.
Be to, ilgesnį laiką avint nepatogią avalynę pėdos verčiamos į vieną pusę ir gali susiformuoti ydinga pėda.
Ilgiau avint ankštą smailėjančiomis nosimis avalynę, pirštai nuolat spaudžiami, todėl gali „iššokti“ kauliukai (Hallux valgus), atsirasti nuospaudų.
Nuolat avint aukštakulnius batelius sutrumpėja Achilo sausgyslė, gali atsirasti venų varikozė, stuburo, klubo sąnario ligos.
Dėl ankštos, sintetinės, kietos avalynės kojos gausiau prakaituoja.
Reikėtų pirkti tik lengvus, orui pralaidžius odinius batus. Ir nepamirškite kojų priežiūros. Vakarais, ypač po vonios nepamirškite patepti kojų minkštinamuoju kremu.
Pėdai labai sveika keisti avalynę tris kartus per dieną. Šiltuoju metų laiku, taip pat darbe, namuose sveikiausia ir patogiausia avalynė yra basutės, lengvi bateliai žemu patogios formos užkulniu. Svarbu, kad jie būtų pagaminti pagal pėdos formą, turėtų patogią pakulnę ir neslidų lankstų padą.
Avint tinkamą, kokybišką avalynę, krūvis kojoms ir pėdoms sumažinamas 5–10 proc.
Patogi avalynė turi atitikti šiuos reikalavimus
• kietas užkulnis
• suformuoti išilginiai ir skersiniai skliautai
• neaukšta 3–4 cm pakulnė
• lankstus padas
• koja turi jaustis tvirtai ir patogiai, batai jokiu būdu neturi spausti kojų ar pirštų!
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę