Dantų skausmas – vienas nemaloniausių pojūčių, kuris priverčia ieškoti vienokios ar kitokios pagalbos. Bet koks danties skausmas jau yra signalas, į kurį vertėtų atkreipti dėmesį – net didesnis jautrumas šalčiui, karščiui ar saldesniam maistui rodo, kad burnoje vyksta negeri procesai. Nesunku atkreipti į dėmesį į itin stiprų, plėšiantį, pulsuojantį skausmą – jį tiesiog sunku iškęsti, o vaistai nuo skausmo gali būti ir neveiksmingi. Tačiau pasitaiko labai daug žmonių, kurie ignoruoja lėtinius dantų skausmus, mat jie panašūs į maudimą ar jautrumą ir visai netrukdo gyventi. Vis dėlto daroma didelė klaida – net ir nestiprus danties skausmas vieną naktį gali priversi ieškoti skubios pagalbos, o nesprendžiama problema paprastai niekur nedingsta – ji tik gilėja, tarkime, kariesas pažeidžia vis gilesnius danties sluoksnius ir galiausiai sukelia pulpitą, kuris gali komplikuotis itin skausmingu pūliniu – infekcijos šaltiniu burnoje. ...
Skaityti daugiauLėtinė obstrukcinė plaučių liga, trumpinama kaip LOPL – tai lėtinės eigos palaipsniui progresuojanti liga, susijusi su nuolatine kvėpavimo takų obstrukcija ir audringa uždegimine reakcija, pasireiškiančia įkvėpus žalingų dalelių, chemikalų ar dujų. Kvėpavimo takų praeinamumo sumažėjimas ir uždegiminės reakcijos sukelia negrįžtamus bronchų ir plaučių pažeidimus. Tačiau LOPL nėra susijusi tik su kvėpavimo funkcijos sutrikimais – jos metu kenčia visas organizmas. Ši liga yra jau trečioji mirties priežastis ir penktoji neįgalumo priežastis visame pasaulyje. Vis dėlto dar ne visi žino, kuo ji tokia pavojinga. Jūsų dėmesiui pristatome trumpą ir aiškią informaciją apie tai, kas vyksta žmogaus organizme, kai jis serga LOPL. ...
Skaityti daugiauŠiltojo sezono alergijos – bene dažniausiai pasitaikantys alerginiai susirgimai, kuriais skundžiasi pacientai. Vienas stipriausių gamtos antigenų, sukeliančių imunologines reakcijas akių junginėje ir nosies gleivinėje yra augalų žiedadulkės. Pakalbėkime apie gana plačiai paplitusią ligą – alerginį rinokonjunktyvitą arba alerginę slogą, kuriuos plačioji visuomenė dažniausiai vadina šienlige. Kokios šių susirgimų priežastys? Kaip jie diagnozuojami? Ką daryti, kad gyventi su šia liga būtų lengviau?...
Skaityti daugiauPriešlaikinė arba ankstyva ejakuliacija laikoma lytiniu sutrikimu, kuris visame pasaulyje paplitęs gana plačiai. Nepaisant to, kad ši problema kamuoja daugybę vyrų, tikrai ne visi pasiryžę apie tai kalbėti ir ieškoti pagalbos. Sutrikimo ignoravimas galimai susijęs su daugybe aspektų. Svarbiausi jų – vyrų drovėjimasis, negalėjimas pripažinti esamos problemos arba manymas, kad niekas vis tiek negali padėti. Vis dėlto gali būti ir taip, kad lytiškai aktyviems vyrams ir jų partnerėms trūksta objektyvios informacijos apie priešlaikinę ejakuliaciją. Ką reikėtų žinoti apie šį lytinės funkcijos sutrikimą? Kaip jis diagnozuojamas ir kaip gydomas? ...
Skaityti daugiauSkausmą tyrinėjanti asociacija jį apibūdina kaip „nemalonų fizinį ar emocinį jausmą ir išgyvenimą, kuris kyla dėl audinių pažeidimo“. Nesunku pastebėti, kad skausmas sukelia ne tik įvairaus stiprumo fizines, bet ir psichologines kančias. Kuo skausmas intensyvesnis ir kuo jis ilgiau tęsiasi, tuo didesnė emocinė žala gali būti patiriama, jau nekalbant apie tuo metu varginančias fizines kančias. ...
Skaityti daugiauBurnos opos arba žaizdelės gali sukelti daug bėdų, ypač jei jos linkusios pasikartoti. Viena opelė, nors ir skausminga, per daug problemų dažniausiai nesukelia – pacientas tą burnos vietą tiesiog patausoja, pasaugo ir ji dažniausiai savaime užsitraukia. Tačiau ne visuomet viskas taip paprasta – būna, kad iš mažų burnos gleivinės pažeidimų, vadinamųjų erozijų, susiformuoja ištisi opų arba aftų telkiniai, kurie gali būti labai skausmingi ir trukdyti kramtyti ir ryti maistą, gerti, rūpintis burnos higiena, netgi kalbėti. Taigi pasikartojančios burnos opos gali sukelti ne tik fizinių, bet ir emocinių problemų. Straipsnyje išsamiau bus aptariamos dvi pagrindinės burnos opų priežastys – mechaninės, cheminės ir terminės burnos gleivinės traumos bei pasikartojantis aftinis stomatitas, kuris, kaip manoma, yra dažniausia burnos opų susiformavimo priežastis....
Skaityti daugiauStatistiniai duomenys rodo, kad burnos opų sukeliamą diskomfortą tekę patirti mažiausiai dviems žmonėms iš trijų. Atsinaujinančios aftos gyvenimą gadina net ketvirtadaliui pacientų, kurie bent kartą sirgę aftiniu stomatitu. Taigi nesunku pastebėti, kad burnos opos – gana dažna problema. Pateiksime 16 priežasčių, paskatinančių jų susiformavimą. Vis dėlto tikrosios priežastys nustatomos ne visada – tuomet belieka tik truktelėti pečiais ir tikėtis, kad burnos žaizdelės sėkmingai užgis, nesikomplikuos ir netaps sunkesnių ligų pranašu. ...
Skaityti daugiauKosulys – svarbi apsauginė organizmo reakcija, tačiau kartais jis gali labai varginti ir net sukelti vėmimą, retais atvejais – net šonkaulių lūžius. Dėl kokių priežasčių dažniausiai atsiranda kosulys? ...
Skaityti daugiauKosulys yra svarbus apsauginis mechanizmas, padedantis išvengti ir (ar) pašalinti kvėpavimo takams pavojingas medžiagas ar ligų sukėlėjus. Kvėpavimo sistemos dirgikliai gali būti pačios įvairiausios kilmės – ir gamtinės (natūralios), ir cheminės (dirbtinės). Populiariausi pavyzdžiai yra įvairias infekcijas sukeliantys virusai, bakterijos, pirmuonys ir grybeliai, žiedadulkės, cheminių medžiagų garai ar dūmai, dulkės, labai maži ar didesni svetimkūniai, kuriuos pašalinti savarankiškai neįmanoma. Kartais kosulys toks stiprus, kad gali sukelti net pykinimą ar vėmimą. Kokios dažniausios intensyvaus ir ramybės neduodančio kosulio priežastys?...
Skaityti daugiauŠiais laikais ne veltui sakoma, kad internetas – visagalis. Jame galime rasti visko ir apie viską. Taigi neretai, norint „trumpesniu keliu“ gauti atsakymus, jame ieškoma informacijos ir sveikatos temomis. Ir mes nuolat pavartome internetinių forumų puslapius, norėdami sužinoti, kas neramina jų dalyvius, ir bandome pagelbėti pasitelkdami profesionalų pagalbą. Taigi šį kartą – apie endoskopiją, o apie ją aiškinamės su vidaus ligų gydytoja endoskopuotoja Rita Kauliuviene....
Skaityti daugiauSenais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiauVirškinimo sutrikimai – jau ir šiandien dažna problema. O nejudrus gyvenimo būdas, valgymas paskubomis ir netinkamas produktų pasirinkimas, nuolatinis stresas ir įtampa dar labiau didina šių sergančiųjų gretas. Tad ir klausimų gastroenterologijos tema, kuriuos jūs, mieli skaitytojai, užduodate interneto svetainėje www.sveikaszmogus.lt, „Facebook“ puslapyje ar atsiunčiate laiškuose redakcijai, nestinga. Šį kartą į jūsų klausimus atsako Kauno klinikų Gastroenterologijos klinikos gydytoja gastroenterologė dr. Aida Žvirblienė....
Skaityti daugiauKasdien kiekvienas gauname didesnes ar mažesnes radioaktyvios spinduliuotės dozes. Spinduliuoja ne tik saulė, bet ir elektros prietaisai, aplinka. Tačiau didžiausia dozė gaunama radiologo kabinete. Todėl daugelis rentgeno ir kitų radiologinių aparatų tiesiog bijome. Visuomenėje sklando daugybė gandų, kurių prisiklausę žmonės bijo daryti daugiau nei vieną rentgenogramą. Kartais, net sirgdami plaučių uždegimu, atsisako šio informatyvaus ir vertingo tyrimo. Apie radiologinių tyrimų svarbą ir poveikį žmogaus sveikatai pasakoja Kauno medicinos universiteto Radiologijos klinikos vadovas prof. Algidas BASEVIČIUS....
Skaityti daugiauStiprūs kaulai ir sąnariai, deja, džiugina ne kiekvieną, o tyrimų rezultatai vis dažniau parodo, kad daugelio žmonių kaulai yra pažeisti lėtinės ligos – osteoporozės. Apie kaulų mineralų tankio tyrimo svarbą konsultuoja VUL Santariškių klinikų Šeimos medicinos centro vyr. ordinatorė dr. Lina Vencevičienė....
Skaityti daugiauAr nenorėtumėte išsitirti be jokių kraujo ir šlapimo tyrimų, nesilankydami pas specialistus, o tik ištiesę delną medikui, kuris jūsų sveikatą nustatytų ... kompiuteriu? Apie tokią galimybę sužinojau jau prieš 14 metų. Draugės rekomenduota užsirašiau konsultuotis viename iš privačių gydymo centrų. „Ateikite negėrusi kavos, alkoholių gėrimų, mėtų arbatos, gerai išsimiegojusi, nepersidirbusi, tądien nenaudokite kosmetikos, jei galite – ir jokių vaistų”, – įspėjo registratorė. „Kodėl to negalima?“, – skubiai klustelėjau.„Tai gana stipriai veikia organizmą, kai kuriuos procesus aktyvina, kai kuriuos – slopina, smarkiai keičia parametrus, neleidžia užfiksuoti realios būsenos“, – maždaug taip paaiškino registratorė. ...
Skaityti daugiauKodėl vieni iš mūsų sveikesni už kitus, nors, atrodytų, „nelaimėliai“ kartais sveikata rūpinasi net atsakingiau už „laiminguosius“? Štai jūs keliskart per savaitę plušate sporto klube ir neleidžiate sau suvalgyti nė mažyčio gabalėlio skaniausio pasaulyje pyrago, tačiau svoris auga kaip pašėlęs. Tuo metu draugė kemša už penkis, bet vapsvos liemens jai galėtų pavydėti visų žurnalų modeliai. Atsakymas paprastas – kalta mūsų genetika. Įrodyta, kad daugybė ligų – nutukimas, cukrinis diabetas, kiaušidžių, gimdos, krūties ir prostatos vėžys, insultas, infarktas ir net polinkis į stresą – yra paveldimos genetiškai. Vapsvos liemens greičiausiai neturėjo nei jūsų mama, nei sesuo. Kojų venas turbūt mausdavo ir jūsų tetai, o dėl osteoporozės, ko gero, daug metų vargo močiutė. Tačiau neskubėkime nuleisti rankų: net ir tokioms ligoms jau yra būdų užbėgti už akių. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija negydoma progresuoja, nes išauga grėsmingų komplikacijų rizika. Efektyvus gydymas labai priklauso nuo to, kokio sunkumo liga yra diagnozuojama ir kokie jau yra organų taikinių pažeidimai. Vilniaus miesto universitetinės ligoninės Kardiologijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras Mykolas BILIUKAS pažymi, kad ankstyviausiu ligos laikotarpiu pričiupti ligą sudėtinga, tačiau įmanoma. ...
Skaityti daugiauGimė šeimoje vaikas, auga, jau penkeri metukai, o vis dar nešneka. Tėvai jau apsiprato, kad Petriukas nebylys. Staiga, vieną dieną visiems pietaujant, Petriukas staiga sušunka: „Senelis!!!“. Po valandos – skambutis iš kaimo: senelis numirė... O vaikas ir vėl nebekalba. Po kelių savaičių naktį vėl Petriuko klyksmas: „Močiutė!!!“ Tėvai nustėro, nubėga į senelės kambarį – o ta jau atšalusi... Praeina keli ramūs mėnesiai. Tėvas sėdi kambary, skaito laikraštį, Petriukas kieme žaidžia. Staiga tėvas išgirsta Petriuko šauksmą: „Tėvelis!“. Visas perbalo, galvoja: viskas! Nusiprausė, apsivilko juodą kostiumą. Atsigulė į lovą, laukia paskutiniosios. Grįžta iš parduotuvės žmona, įbėga į kambarį pas vyrą: – O tu ko čia dabar gulinėji?! Greičiau kelkis, eisim į šermenis, kaimynas numirė... Anekdotas ...
Skaityti daugiauKraujas - tai ne paprastas cirkuliuojantis skystis, kuriame plaukioja ląstelės, o gyvas, nuolat atsinaujinantis audinys, atliekantis daugybę įvairiausių funkcijų. Kadangi kraujas nuolat cirkuliuoja po visą organizmą kitiems audiniams pristatydamas deguonį ir būtinas medžiagas bei paimdamas iš jų tai, kas jau nebereikalinga, jame tiesiogiai ir netiesiogiai atsispindi daugelis organizme vykstančių procesų....
Skaityti daugiauNaujausias genų inžinerijos mokslo pasiekimas, ypač reikšmingas medicinos ir biologijos mokslų požiūriu, yra žmogaus genomo dekodavimas. Žinios apie šį atradimą vis dažniau pasirodo didžiausių ir įtakingiausių mokslo leidinių pirmuosiuose puslapiuose, audrina mokslininkų vaizduotę ir tarsi perspėja, kad viską reikės pradėti iš pradžių, skeptikams gi įrodo artėjančią pasaulio pabaigą, o optimistams įžiebia laimingesnio gyvenimo viltį....
Skaityti daugiaukompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso, hemodializės ir kitų brangių...
Skaityti daugiautyrimai parodė, kad sergantiems arterine hipertenzija net vienkartiniai...
Skaityti daugiauJeigu įrašytume į interneto paieškos sistemą „kraujo tyrimas“, rastume įvairiausios informacijos – nuo polinkio sirgti tam tikromis ligomis iki psichologinio portreto arba partnerių suderinamumo pagal kraujo grupes. Tačiau ar tai tik prasimanymai, ar moksliškai pagrįsti faktai? Taigi, ką iš tikrųjų parodo kraujo tyrimai, paprašėme atsakyti vidaus ligų gydytojos Ritos Kauliuvienės....
Skaityti daugiauSergantis žmogus paprastai būna daug jautresnis ir lengviau pažeidžiamas. Ypač kai liga sunkesnė, kelianti stiprius fizinius skausmus, negalavimus. Tokiam žmogui, be gydymo, reikia ir emocinio palaikymo, taip pat svarbu žinoti, kad daroma viskas, kad jis pasveiktų. Kartais pacientai skundžiasi, kad gydytojai, esą taupydami, nepaskiria svarbių tyrimų. Kokie tyrimai gali ir turi būti atliekami sergantiesiems kvėpavimo sistemos ligomis? Kalbamės su Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologe ir klinikine imunologe medicinos mokslų daktare docente Jūrate Staikūniene (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauNet patyręs iridologas ne visada turi galimybę nustatyti teisingą diagnozę, užtat skrandis 95 proc. matomas be klaidų....
Skaityti daugiau