Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Diagnostika  » Kraujas

Kraujas

Kraujas - tai ne paprastas cirkuliuojantis skystis, kuriame plaukioja ląstelės, o gyvas, nuolat atsinaujinantis audinys, atliekantis daugybę įvairiausių funkcijų. Kadangi kraujas nuolat cirkuliuoja po visą organizmą kitiems audiniams pristatydamas deguonį ir būtinas medžiagas bei paimdamas iš jų tai, kas jau nebereikalinga, jame tiesiogiai ir netiesiogiai atsispindi daugelis organizme vykstančių procesų.
 

Kraujas susideda iš skystosios dalies, vadinamos plazma, ir
ląstelių, kitaip dar vadinamų kraujo forminiais elementais.
Plazma sudaro apie 55 proc. viso kraujo tūrio. Plazma nėra paprastas vanduo, joje ištirpę įvairios druskos ir baltymai. Baltymų plazmoje yra įvairiausių - tai daugelio rūšių antikūnai, krešėjimo faktoriai, krešulius tirpdantys faktoriai, baltymai, pernešantys įvairias medžiagas, baltymai - imunoglobulinai, saugantys organizmą nuo virusų, bakterijų, vėžio ląstelių.… Plazmoje taip pat yra hormonų, riebalinių dalelių, vitaminų. Plazma - tai ir organizmo vandens rezervas, ji atsakinga už tai, kad kraujas sukrešėtų ir žmogus nenukraujuotų, bei už tai, kad nesukrešėtų visas kraujas.
Kraujo ląstelės skirstomos į tris pagrindines grupes: eritrocitus - raudonąsias ląsteles, leukocitus - baltąsias ląsteles ir trombocitus - krešėjimo “ląsteles”.
Eritrocitai sudaro didžiąją kraujo ląstelių dalį. Tai labai įdomios ląstelės - jose yra hemoglobino ir apskritai jos absoliučiai prisitaikę pernešti deguonį, išnešti anglies dioksidą ir jokių kitų funkcijų neatlieka. Kad eritrocitai geriau galėtų pernešti deguonį, jie bręsdami netenka branduolio, eritrocitų net ir forma ypatinga - jie iš abiejų pusių įspausti per vidurį, kad padidėtų jų paviršiaus plotas ir jie galėtų prisijungti kuo daugiau deguonies - tai tikri deguonies “fanatikai”.
Leukocitų yra gerokai mažiau negu eritrocitų - 1 leukocitui tenka apie 660 eritrocitų. Leukocitai skirstomi į penkias grupes. Jie visi veikia vieningai, kaip gerai apmokyta armija, ir organizme atlieka apsauginę funkciją (jie gamina ir imunoglobulinus, kuriems taip pat priklauso antikūnai).
Neutrofilai, kitaip dar vadinami granuliocitais, kadangi turi fermentų pripildytų granulių - gausiausi leukocitų grupės atstovai. Pagal tai, kaip atrodo branduolys, neutrofilai skirstomi į jaunus - lazdelinius ir subrendusius - segmentuotus. Neutrofilai organizmą saugo nuo bakterijų ir grybelių. Jie bakterijas ryja ir sunaikina panaudodami fermentų granules. Neutrofilai pirmieji puola ten, kur vyksta uždegimas - ryja bakterijas ar kitus priešus ir patys žūsta sudarydami pūlius. Kai kur nors organizme vyksta uždegimas ir kraujyje padaugėja leukocitų, ypač lazdelinių ir dar jaunesnių neutrofilų, jūsų gydytojas sako: “taip, yra leukocitozė ir poslinkis į kairę”. Limfocitai skirstomi į du pagrindinius tipus - T ir B limfocitus. T limfocitai padeda kovoti su virusinėmis infekcijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, B limfocitai gamina antikūnus prieš įvairius mikrobus ir virusus.


Monocitai ryja (fagocituoja) mirusias arba pažeistas ląsteles ir dalyvauja apsauginėse organizmo reakcijose.
Eozinofilų “specializacija” - alerginės reakcijos, jie taip pat dalyvauja naikinant parazitus ir vėžio ląsteles. Eozinofilų kiekio padidėjimas visad verčia galvoti apie alerginę reakciją ar užsikrėtimą parazitais (jie taip pat alergizuoja organizmą). Bazofilai taip pat dalyvauja alerginėse reakcijose.
Trombocitai nėra tikros ląstelės, tai - tam tikrų kaulų čiulpuose esančių ląstelių dalelės. Pagrindinė trombocitų funkcija - užtikrinti, kad susidarytų krešulys. Patekę ten, kur kraujuojama, jie aktyvuojami, tampa “lipnūs” ir padeda susidaryti krešuliui.
Kraujagyslėse eritrocitai ramiai plaukia nešdami deguonį, o leukocitai renkasi prie sienelių, kai kurie prasiskverbia per jas ir eina “žvalgytis” po audinius. Pasiekę infekcijos ar kitokio pažeidimo vietą, leukocitai išskiria tam tikras medžiagas, kurios sukviečia daugiau leukocitų. Leukocitai elgiasi kaip armija - pasklidę po kūną jie visad pasiruošę kovoti, perduoti žinias apie priešus ir atvykti pagalbon.
Poliklinikose ir ligoninėse atliekama daug įvairių laboratorinių kraujo tyrimų. Kai kuriais atvejais tiriamos kraujo ląstelės ir įvairios pačio kraujo funkcijos, pavyzdžiui, krešėjimas, kitais atvejais tiriamos kraujyje esančios medžiagos, rodančios kitų organų funkciją.
Vienas dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų - “pilnas kraujo vaizdas”, arba hemograma. Šiam tyrimui atlikti reikia kelių kraujo lašų. Tiriamos kraujo ląstelės: nustatomas kiekvienos rūšies ląstelių skaičius, leukocitų rūšys vertinamos dar ir procentais, nustatomas hemoglobino kiekis, taip pat vertinamas eritrocitų dydis ir forma. Pavyzdžiui, kai trūksta geležies, sumažėja ne tik hemoglobino, bet ir eritrocitų kiekis, o kai trūksta vitamino B12, eritrocitai labai padidėja (vadinami megaloblastais). Papildomai gali būti skaičiuojami jauni eritrocitai - retikuliocitai. Pavyzdžiui, nukraujavus ar sergant anemija sustiprėja eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose ir į kraują patenka daug nevisiškai subrendusių eritrocitų, dar turinčių branduolio liekanų. Normaliai retikuliocitai sudaro apie 1 proc. eritrocitų.
Padidėjęs leukocitų kiekis būdingas, kai yra uždegimas. Neutrofilų kiekio padidėjimas būdingas bakterinėms infekcijoms, limfocitų - virusinėms infekcijoms. Leukocitų labai padaugėja sergant kraujo ligomis - leukozėmis.
Plazma dažniausiai tiriama (tačiau tyrimui imamas kraujas) norint sužinoti įvairių mineralinių medžiagų (elektrolitų) - kalio, natrio, kalcio kiekį. Tiriamas baltymų, cukraus kiekis, medžiagos, kurias paprastai iš organizmo išskiria inkstai (kreatininas ir šlapalas).
Labai daug kraujo tyrimų atliekama norint įvertinti kitų organų funkcijas, pavyzdžiui, nustatyti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje ir pagal šį tyrimą įvertinti jos funkciją daug lengviau negu tiriant pačios skydliaukės audinį.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS