Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Diagnostika  » Ką galima ir ko negalima sužinoti iš kraujo lašo

Ką galima ir ko negalima sužinoti iš kraujo lašo

 Pirmiausia prašome pasakyti, kodėl apskritai atliekami kraujo tyrimai.

 

Kadangi kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra pakankamai gerai ištirtos ir nustatytos jų normos ribos, tai bet koks nukrypimas nuo normos rodo, kad organizmo veikla sutriko. Vadinasi, kraujas gali atspindėti tiek viso organizmo, tiek ir atskirų organų būklę.

 

Kada paprastai tokie tyrimai atliekami?

 

Neretai vien apklausos ir apžiūros tiriant ligonį neužtenka. Tokiais atvejais atliekami išsamūs tiksliniai kraujo tyrimai. Kraujo tyrimas gali būti kartojamas ir sekant ligos eigą.

Tiesa, tyrimai gali būti atliekami profilaktiškai, kai žmogus jaučiasi sveikas. Jau nuo 40 metų amžiaus vyrams ir nuo 50 m. amžiaus moterims rekomenduojama profilaktiškai tikrinti sveikatą. (Ypač turintiems antsvorio, genetinį polinkį sirgti tam tikromis ligomis (pvz., jei tėvai serga ar sirgo išemine širdies liga, arterine hipertenzija, diabetu, vėžiu, kt.).

 

Kas tiriama?

 

Nustatomas kraujo forminių elementų kiekis, pvz., kiek leukocitų eritrocitų, trombocitų ir kt., taip pat jų dydis, sudėtis. Pavyzdžiui, eritrocitų ir hemoglobino kiekis parodo, ar nėra mažakraujystės. Leukocitai tiriami diagnozuojant uždegimus, imunologiniai kraujo tyrimai atspindi imuninės sistemos būklę, serologiniai padeda aptikti ŽIV ir kitų infekcijos sukėlėjų buvimą organizme.

Didelę reikšmę kraujo tyrimai turi užkertant kelią kai kurių ligų plitimui. Pavyzdžiui, užsikrėtusieji hepatitu ilgą laiką nieko nejaučia, būna viruso nešiotojai, taigi gali užkrėsti kitus, liga dažnai būna lėtinės eigos ir diagnozuojama tik tada, kai jau atsiranda negrįžtami kepenų ląstelių pažeidimai – cirozė. Atlikus kraujo tyrimą ir aptikus hepatito žymenis, galima diagnozuoti ligą dar nepasireiškus sunkiems simptomams ir užkirsti kelią ligos vystymuisi, jos platinimui.

 

Kada ir kokį kraujo tyrimą reikia atlikti?

 

Bendras kraujo tyrimas atliekamas įtarus bet kurią ligą, profilaktiškai – visiems. Biocheminio tyrimo metu tiriami elektrolitai Na K Mg Ca, kepenų fermentai, kasos fermentai, gliukozės koncentracija serume, inkstų funkcijos žymenys. Lipidograma rodo cholesterolio, trigliceridų, kiekį. Atliekant hormonų tyrimus, tiriami skydliaukės, antinksčių, lytiniai hormonai. Taip pat tiriami ir įvairios kilmės vėžio (krūties, kiaušidžių, skrandžio ir žarnyno ir kt.) žymenys ir t.t.

Labai daug pasako vadinamasis C reaktyvusis baltymas. Tai – vienas geriausių uždegimo žymenų. Jis padeda atskirti virusinę infekciją nuo bakterijų sukeltos. Pastarosios atveju CRB koncentracija gali padidėti kelis šimtus ir net tūkstančius kartų. Į jo pokyčius reikia atsižvelgti net ir tuomet, jeigu kitų klinikinių ar laboratorinių ligos požymių nebūna.

 

Kodėl CRB toks ypatingas?

 

CRB ypatingas tuo, kad jo pokyčiai atsiranda praėjus vos po 6 val. nuo uždegimo pradžios. Rimstant uždegimui, CRB greitai mažėja. Todėl tai ideali priemonė sekti uždegimo procesą, jo progresavimą ar regresavimą. Jį stebėti ypač svarbu vertinant reumatoidinio artrito, sisteminės raudonosios vilkligės, vaskulitų, miokardo infarkto klinikinę eigą, pneumonijos gijimą.

CRB laikomas daug tikslesniu uždegimo žymeniu nei eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Nes jei CRB pradeda didėti praėjus keletui valandų nuo uždegimo pradžios ir baigiantis uždegimo reakcijai maždaug po paros nukrinta iki normos, tai eritrocitų nusėdimo greitis pasibaigus uždegimui gali būti padidėjęs keletą savaičių. Todėl kartais, nors kiti požymiai byloja, kad uždegimas ar kita patologija baigėsi, ENG vis dar būna padidėjęs.

 

Ne vienam teko girdėti pasakymą „kraujo nusėdimas“. Ką tai reiškia?

 

Tai minėtasis ENG – eritrocitų nusėdimo ant mėgintuvėlio stulpelio greitis per valandą. Sveiko žmogaus ENG – 4–10 mm/val. ENG didėja sergant anemija, ENG padidėjimas rodo uždegimus, ypač lėtinius, reumatinius, jis didėja vėžinių ligų metu.

Fiziologiškai ENG didėja daug fiziškai dirbant, taip pat antroje nėštumo pusėje.

 

Ar skirtingas ligas rodo skirtingi žymenys?

 

Taip, įtarus tam tikrą ligą kreipiamas dėmesys į tos ligos žymenis. Pavyzdžiui, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis svarbus minėtasis CRB, kalis, natris. Įtarus diabetą, stebimas gliukozės kiekis kraujyje, ar nėra hiperglikemijos (padidėjusio gliukozės kiekio kraujyje). Šį tyrimą profilaktiškai būtina atlikti ir sveikiems, nes diabetas paslaptinga liga ta prasme, kad ilgą laiką simptomai gali būti neryškūs (troškulys, silpnumas, odos niežėjimas). Rekomenduojama tirtis nuo 40 m. amžiaus, ypač turintiems antsvorio, jei sergančiųjų yra giminėje, taip pat nėščioms moterims.

Tyrimą reikia atlikti prieš tai apie 8 val. nevalgius. Jei atlikus vienkartinį tyrimą nustatomas padidėjęs gliukozės kiekis, diabeto dar nediagnozuosime. Dar reikia atlikti gliukozės toleravimo testą – duodama išgerti gliukozės ir po kelių valandų tiriamas gliukozės kiekis kraujyje, taip pat vertinamas glikuoto hemoglobino tyrimas.

Esant kraujavimui iš dantenų, nosies, jei yra giliųjų venų trombozės simptomų (kojų tinimas, skausmai, ypač vienos kojos) ar įtarus krešulį plaučių arterijoje (dusulys, kosulys), būtina atlikti D-dimerų tyrimą. D-dimerų koncentracija padidėja esant giliųjų venų trombozei, plaučių embolijai, arterinei tromboembolijai, miokardo infarktui ir kurioms kitoms būklėms.

Įtarus inkstų ligas, vienas svarbiausių inkstų funkcijos žymenų yra kreatinino kiekis. Jis taip pat tiriamas ir sergantiesiems cukriniu diabetu, nes inkstų nepakankamumas gali išsivystyti per 10–15 metų nuo cukrinio diabeto pradžios ir gali prireikti hemodializių.

 

Kada kraujo tyrimai atliekami be reikalo?

 

Na, tyrimai be reikalo gali būti atliekami tik primygtinai reikalaujant pacientui. Deja, pastebėjau tokią tendenciją, kad pacientai ima gydytoju nebepasitikėti, galbūt tai žiniasklaidos kaltė, nes gana neigiamai nušviečia gydytojų profesionalumą. Atrodytų, kad ligoniai Lietuvoje miršta ne nuo ligų, bet nuo gydytojų. Taigi ir ateina pas gydytoją kaip pas priešą, manydami, kad šis dėl aplaidumo nepadarys ko reikia, reikalauja įvairiausių būtinų nebūtinų tyrimų.

Reikėtų daugiau pasitikėti gydytoju. Jeigu tai padės diagnozuoti ar stebėti ligos eigą, gydytojas tikrai žinos, kada reikia ar nereikia kokio tyrimo. Pavyzdžiui, cholesterolio kiekis greitai nekinta, vadinasi, dažnai tirti nereikia. Kai nustatoma lėtinė anemija, kraujas tiriama kas 2 savaites. Esant ūminiam uždegimui žinome, kad minėtas svarbus žymuo CRB kinta kas 6 val. Jeigu ligos eiga stabili, kartoti tyrimo nereikia. Visų tyrimų, kurie skiriami ligos eigai stebėti, dažnį nustato gydytojas. O profilaktiškai kraują pakanka išsitirti kartą per metus.

 

Teko skaityti, kad Japonijoje kai kur priimant į darbą pagal kandidato kraujo grupę vertinamas jo tinkamumas eiti tam tikras pareigas. Kiek, Jūsų nuomone, tai racionalu?

 

Taip, yra visokių teorijų, vieni bando įrodyti, kad nuo kraujo grupės priklauso tinkamas maisto pasirinkimas. Esą yra prielaidų, kad 0 (I) grupės labiau mėgsta mėsą, A grupės daugiau daržoves, B – mišrūs. Kiti su kraujo grupėmis bando susieti ir charakterio bruožus. Bet pagrindimų išsamiais moksliniais tyrimais nėra. To daugiau imasi mėgėjai. Manyčiau, jei jau reikia įsitikinti, ar žmogus tinkamas darbui atlikti, geriau –pasitelkti psichologus. Jie išoriškai ir pasiremdami testais geriau nustatys, ar žmogus flegmatikas, ar kupinas idėjų, ar dar koks nors. Aš siūlyčiau remtis rimtomis moksliškai patvirtintomis išvadomis.  

 

Ar žinote, kad:

  • Naujagimio kūne cirkuliuoja apie stiklinė kraujo. Suaugusiojo – apie penkis litrus.
  • Per visą gyvenimą mūsų organizmas pagamina apie 450 kg raudonųjų kraujo kūnelių.
  • Kraujas mūsų organizme pasiskirsto taip: ketvirtadalis – raumenyse, ketvirtadalis – inkstuose, 15 proc. – žarnyno sienelių kraujagyslėse, 10 proc. – kepenyse, 8 proc. – smegenyse, 4 proc. – kraujagyslėse, 13 proc. plaučiuose ir kituose organuose.
  • Kiekvienas eritrocitas turi maždaug 270 milijonų hemoglobino molekulių. Eritrocito gyvenimas trunka 90–125 dienas, leukocitų – nuo kelių valandų iki poros dienų. Per parą pasikeičia apie 25 gramai kraujo.
  • Raudonieji kraujo kūneliai pirmą kartą aprašyti 1658-aisiais. Praėjus beveik 250 metų, nurodytos 4 pagrindinės kraujo grupės: 0, A, B, AB.

 

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS