Onkologinių odos ligų kontrolė: ankstyvoji diagnostika ir pirminė profilaktika

Dauguma mūsų šalies gyventojų (apie 70 proc.) yra šviesiaplaukiai mėlynakiai (I ir II odos tipo). Rizika susirgti melanoma ir kitais piktybiniais odos navikais jiems yra didesnė nei kitų odos tipų asmenims.
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, daugėja sergančiųjų melanoma - ypač piktybiniu odos vėžiu. Jis greitai išplinta. Susergama palyginti jauname amžiuje. 2002 m. Lietuvoje užregistruotas 201 naujas šios ligos atvejis. Tai dvigubai daugiau nei prieš dešimtmetį. 2002 m. bendras Lietuvos gyventojų sergamumas odos vėžiu - 5,8 atvejai/100 tūkst. gyventojų. Moterys serga beveik du kartus dažniau nei vyrai: 7,2 atvejai/100 tūkst. moterų; 4,2 atvejai/100 tūkst. vyrų.
Specialistai atkreipia dėmesį, kad Baltijos šalyse tenka gydyti palyginti išplitusius piktybinius odos navikus. Tai rodo esant ankstyvosios diagnostikos spragų. Išsivysčiusiose šalyse 70 proc. melanomos atvejų išaiškinama ankstyvos stadijos, t.y. kai patologinio židinio gylis yra mažesnis nei vienas milimetras. Tokiais atvejais naviko išplitimo į sritinius limfmazgius ir vidaus organus rizika yra nedidelė. Navikas visiškai išgydomas radikaliai operuojant. Jeigu melanoma invazyvi, gilesnė nei 1 mm ar metastazavusi (išplitusi) į sritinius limfmazgius ir vidaus organus, išgyvenamumo prognozė yra bloga.
Nors melanoma sergama rečiau nei kitais palyginti dažnai paplitusiais piktybiniais odos navikais (bazalioma bei plokščialąsteline karcinoma), melanoma yra itin piktybiška liga. Pagal išvaizdą ir piktybiškumą odos vėžys vadinamas “šviesiuoju ” ar “juoduoju”.
 

“Šviesiojo” odos vėžio tipai

Bazalioma bei plokščialąstelinė karcinoma yra apie dešimt kartų dažniau nei melanoma paplitę navikai. Bazalioma formuojasi sveikoje odoje kaip odos spalvos plokštelė ar mazgelis (“šviesusis” navikas). Jis greitai auga, infiltruoja ir “sugriauna” aplinkinius sveikus audinius, o ilgainiui išopėja, pasidengia sausu šašu, tačiau nemetastazuoja. Kita “šviesiojo” vėžio forma - plokščialąstelinis vėžys. Jis formuojasi iš ikinavikinių ligų: saulės sukeltų keratozių (rausvų pleiskanojančių dėmelių ar plokštelių), lėtinių opų, balkšvų lūpų raudonio židinių (leukoplakijų). Šis navikas auga lėtai, greitai išopėja ir metastazuoja į sritinius limfmazgius. Abu “šviesieji” navikai formuojasi saulei atvirose kūno vietose - ant veido, plaštakų, sprando, plaukuotoje galvos dalyje. Šiais vėžio tipais labiau serga vyresnio amžiaus žmonės, kurie daug dirbo laukuose ar mėgo degintis.

“Juodoji” liga - melanoma

Melanoma dažniausiai būna tamsiai rudos, juodos ar pilkos spalvos, todėl vadinama “juoduoju” vėžiu. Apie 30 proc. atvejų auglys formuojasi iš pakitusių (vienas iš požymių - nelygūs apgamo kraštai) ir didėjančių įgytų ar įgimtų (dažniau) pigmentinių apgamų. Įgimti pigmentiniai apgamai - tai apgamai, su kuriais gimstama arba kurie susiformuoja pirmaisiais gyvenimo metais.
Melanomos išsivysto stipraus protarpinio saulės poveikio vietose. Moterims “juodasis” vėžys formuojasi dažniau ant kojų, vyrams - liemens srityje.
Rizika susirgti melanoma didėja sulaukus 18 metų, o sergamumo “pikas” - amžius apie 60 metų. Ilgėjant gyvenimo trukmei, yra daugiau galimybių susirgti šia liga. Jaunesniems žmonėms, mėgstantiems keliones į saulėtuosius kraštus, rizika taip pat didesnė (ligą skatina ultravioletiniai saulės spinduliai). Pats didžiausiais sergamumas užregistruotas Norvegijoje (iš Europos šalių), nes šios šalies gyventojai dažnai atostogauja prie Viduržemio jūros. Be to, skandinavai mėgsta soliariumų procedūras. Reikia pastebėti, kad Lietuvoje soliariumų paslaugų kontrolės nėra. Apklausų duomenimis, Lietuvoje 17 proc. paauglių merginų lankosi soliariumuose.
Didžiausias sergamumas piktybiniais odos navikais, tarp jų ir melanoma, yra Australijoje. Tačiau itin aktyvaus apsaugos nuo saulės priemonių propagavimo dėka susirgimų odos vėžiu skaičius Australijoje stabilizuotas.
 

Kai apgamas nepuošia

Nereikia ir negalima šalinti visų pigmentinių apgamų - tik tuos, kurie kinta ar yra traumuojamoje vietoje, pavyzdžiui, pažastyje. Dideli (nuo 3 centimetrų skersmens dydžio) įgimti apgamai šalinami chirurgiškai. Tai būtina atlikti kuo anksčiau, dar kūdikystėje. Šios operacijos atliekamos Kauno medicinos universiteto klinikose.
Suaugusiesiems dėl kosmetinių pigmentinių apgamų šalinimo dera kreiptis į privačias chirurgijos profilio klinikas, kur dirba patyrę specialistai. Lazeriu galima šalinti tik kosmetiškai trukdančius, šviesius, mažai pigmento turinčius apgamus ir papilomas, gerybinius paviršinius odos navikus. Gydymas lazeriu ar kitais destrukciniais gydymo būdais (elektra, skystu azotu) užkerta kelią atlikti visavertį histologinį pašalinto darinio ištyrimą.
Abejotinas ir neleistinas privačių kosmetologijos centrų darbas, jeigu chirurginiu būdu pašalintas navikas neištiriamas histologiškai.
 

Jeigu apgamas pakito. Diagnostika ir gydymas

Šiuolaikinei ankstyvosios melanomos diagnostikai bei pakitusių pigmentinių apgamų, iš kurių neretai formuojasi melanoma, stebėsenai taikomi neinvaziniai tyrimai. Tai dermatoskopija bei naviko gylio matavimas ultragarsu.
Dažnai melanoma pradeda vystytis pigmentiniuose apgamuose. Tokiais atvejais pakinta apgamų spalva ir dydis, jų kraštai pasidaro nelygūs. Kai kurie žmonės turi daug apgamų, ir jie metų metais nekinta. Tokių apgamų nereikia šalinti. Moterys, kaip minėta, turi labiau atkreipti dėmesį, ar nekinta apgamai ant kojų, o vyrai - liemens srityje. Iš pradžių tokius pokyčius galima įvertinti neinvaziniu tyrimo metodu - dermatoskopija. KMUK videodermatoskopu stebima nemažai pacientų. Du kartus per metus jie atvyksta pasitikrinti. Duomenys apie apgamų būklę saugomi elektroninėse vaizdo duomenų bazėse. Taip objektyviai įvertinami apgamų pokyčiai, jei prireikia, apgamai laiku šalinami.
Kokybiška onkologinių ligų diagnostika neįmanoma be modernių imunohistocheminių bei šiuolaikinių radiologinių technologijų. Jos taikomos KMUK, Valstybiniame patologijos centre bei VUL Santariškių klinikos Onkologijos institute. Neseniai KMUK įsigijo ankstyvosios odos ir krūties vėžio diagnostikos bei gydymo prietaisą - radiometrą. Atlikus vadinamojo sarginio limfmazgio biopsiją, galima anksti nustatyti ir melanomos mikrometastazes - naujus piktybinio naviko židinius limfmazgiuose, kai tiriant neinvaziniais metodais jų nematyti.
Ankstyvos stadijos melanoma ir kiti piktybiniai odos navikai sėkmingai gydomi chirurginiu būdu. Po invazinės melanomos operacijos skiriamas papildomas pagalbinis gydymas interferonu alfa. Aptikus melanomos metastazių vidaus organuose, taikoma paliatyvioji chemoterapija. Reikia pažymėti, kad šiandien pagrindinis visų piktybinių odos navikų tipų gydymo būdas yra chirurginis. Radioterpija (gydymas rentgeno spinduliais) netaikoma dėl dažnesnių ligos atkryčių ir pospindulinių komplikacijų (lieka ilgai negyjančių opų, spindulių pažeista oda išplonėja ir pasidengia kapiliarais). Tokias atvejais labai sunku įvertinti, ar pacientas visiškai pasveiko, ar nėra ligos atkryčio.
 

Pirminė profilaktika. Saugus buvimas saulėje

Per metus Lietuvoje vidutiniškai būna 1700 saulės aktyvumo valandų (Australijoje - per 3 tūkst.). Jaunos mamos rūpinasi mažylių rachito profilaktika ir neretai mano, kad kūdikius reikia kuo ilgiau laikyti saulės atokaitoje. Tai klaidinga nuomonė. Vaikams iki trejų metų saulė gali ir pakenkti. Maži vaikai labiausiai pažeidžiami, nes melanino (odos pigmentino - barjero nuo saulės spindulių skvarbos) sintezė jų organizme dar nėra pakankama. Vokiečių specialistai saulės “vonias” kūdikiams rekomenduoja kas antrą dieną po 20 min. Pakanka tiek laiko pabūti nepridengtu veiduku ir rankomis, ir sukaupiamas pakankamas vitamino D kiekis rachito profilaktikai.
Mūsų tyrimai ir praktika rodo, kad vaikai dažniau nei suaugusieji stipriai nudega nuo saulės. Be to, Lietuvoje vaikai, ypač paaugliai, palyginti su kitų išsivysčiusių šalių bendraamžiais, rečiau naudoja apsaugos nuo saulės priemones. 60 proc. apklaustų moksleivių nurodė, kad jokių apsaugos nuo saulės priemonių nenaudoja.
Pastebima, kad berniukams ant ausų ir sprando (sritys, kurių paprastai nepridengia kepurytės) atsiranda daugiau pigmentinių dėmių ir apgamų nei mergaitėms, nes jos nešioja didesnius galvos apdangalus - skareles ir skrybėlaites, ar turi ilgesnius plaukus.
 

Laikrodis, plačiabrylė skrybėlė ir kremas nuo saulės

Vidudienį (12-15 val.), kai saulės spindulių intensyvumas yra didžiausias, nerekomenduojama būti paplūdimyje. Jei saulės poveikio negalima išvengti naudojant paprastas priedangos priemones (skėtis nuo saulės, lengvi kūną dengiantys rūbai arba vidudienio praleidimas namuose), reikia naudoti apsaugos nuo saulės kremus. Jie padeda įdegti tolygiau, išvengiama nudegimų. Teptis šiuo kremu reikia 0,5 val. iki einant į paplūdimį. Kas 2 val. reikia pasitepti iš naujo. Tokios yra PSO (Pasaulio sveikatos organizacijos) rekomendacijos. Jos ypač svarbios vaikams bei mėlynakiams ir šviesiaplaukiams, šviesios odos (I ir II tipo) suaugusiems žmonėms. Kremų nuo saulės dera įsigyti vaistinėje. Patogu naudoti nenusiplaunančius kremus su liposomomis. Jos tolygiai pasiskirsto odos paviršiuje. Optimalus apsaugos nuo saulės filtro (nurodomas ant pakuotės) dydis suaugusiesiems yra 15, vaikams - 25 ir daugiau. Dera atkreipti dėmesį į ultravioletinių spindulių indeksą (UV), nurodomą žiniasklaidoje drauge su orų prognoze. Kuo šis indeksas didesnis, tuo atsakingiau turime pagalvoti, kaip išvengti žalingo saulės poveikio bei apsaugoti vaikus.