Magnetinio rezonanso tomografija – tyrimas, kai reikia tikslumo

Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) yra labai informatyvus ir sudėtingas diagnostikos metodas. Magnetinio rezonanso reiškinys buvo pastebėtas jau 1939m., tačiau pirmasis MRT žmogui buvo atliktas tik 1977 m. MRT vaizdai sukuriami labai stipraus magnetinio lauko, radijo bangų ir kompiuterio dėka. Jie primena kompiuterinės tomografijos vaizdus, tačiau tyrimo principas skiriasi iš esmės – MRT metu nenaudojama jonizuojamoji spinduliuotė (rentgeno spinduliai). Gauti vaizdai yra vertinami gydytojo radiologo.
 

Kokiu principu gaunami vaizdai?


Vanduo sudaro apie du trečdalius žmogaus kūno, skirtinguose audiniuose yra nevienodas vandens kiekis. Tyrimo metu vandens molekulė skyla į vandenilio ir deguonies atomus. MR tyrimas pagrįstas elektromagnetinio lauko sąveika su vandenilio branduoliais, gautas vaizdas yra vandenilio branduolių tankio vaizdas audiniuose.
Žmogus patenka į magnetinį lauką, tai priverčia jo kūno vandenilio branduolius (protonus) išsidėstyti tam tikra tvarka. Magneto impulsas yra trumpalaikis, po kurio laiko vandenilio branduoliai grįžta į pradinę padėtį. Tuo metu yra registruojami grįžimo signalai, pagal kuriuos yra konstruojami tiriamieji vaizdai kompiuterio ekrane.
 

Dėl ko atliekamas?


Šis tyrimas atliekamas, kai reikia tikslaus ištyrimo. MRT gaunami aiškūs vaizdai tų audinių, kurių didelę dalį sudaro vanduo arba riebalai, bet kaulinį audinį vertinti sunku.
Pagrindinės indikacijos:
• Galvos smegenims – navikų, traumų, neurologinių ligų diagnostika.
• Judėjimo aparato – sąnarių, raiščių, sausgyslių ligos bei traumos.
• Stuburo ligos – tarpslankstelinio disko išvaržos, traumos.
• Kepenų, tulžies pūslės ir latakų, kitų pilvo ir dubens organų ligų, tarpuplaučio organų patologijai įvertinti.
 

Kam negalima atlikti šio tyrimo?


Nereikėtų tirti sutrikusios sąmonės ar agresyvių pacientų. Taip pat sveriančių daugiau nei 150 kg, vien dėl techninių sunkumų tilpti į MRT aparatą. Taip pat dėl stipraus magnetinio lauko negalima atlikti tyrimo pacientams turintiems metalinius implantus – elektrokardiostimuliatorius, smegenų aneurizmų metalinius spaustukus („klipsai“), dirbtinius širdies vožtuvus, kochlearinius implantus, neseniai protezuotus sąnarius, senesnio tipo kraujagyslių stentus. Turint bet kurį iš šių prietaisų, privaloma informuoti gydytoją, kad būtų nuspręsta, ar saugu atlikti tyrimą. Taip pat tyrimas kontraindikuotinas asmenims, patyrusiems sužalojimus metalo skeveldromis, jiems pirmiausia atliekamas rentgenologinis tyrimas ir ištiriama, ar nėra metalo akyse.
 

Kaip pasiruošti procedūrai?


Paprastai nereikalingas joks išankstinis pasiruošimas. Atsižvelgiant į tiriamą sritį, gali tekti nevalgyti 4–6 valandas. Privaloma informuoti gydytoją apie jautrumą vaistams, jodo preparatams, maistui, aplinkos veiksniams, nes kai kurių tyrimų metu naudojama kontrastinė medžiaga. Šie anamnezės duomenys leis teisingai ją parinkti. Taip pat būtina informuoti gydytoją apie gretutines ligas, ypač inkstų, nes tuomet negalima leisti kontrastinės medžiagos.


 

Kaip vyksta tyrimas?


Tyrimas atliekamas tiriamajam dėvint ligoninės pižamą ar drabužius, neturinčius metalinių detalių. Tam geriausiai tinka marškinėliai ir sportinės kelnės. Tyrimo kambaryje draudžiama turėti bet kokius metalinius ar elektronikos prietaisus – papuošalus, laikrodžius, kreditines korteles, klausos aparatus, plauktų segtukus, užtrauktukus, parkerius, akinius. Dantų plokštelės, metaliniai dantys paprastai neiškreipia vaizdų, jei tiriami audiniai yra toliau nuo jų.
Pacientas paguldomas ant siauro stalo, kuris įvažiuoja į uždarą MRT aparato vidurį. Jeigu žmogus serga klaustrofobija – uždarų patalpų baime, privalo įspėti apie tai gydytoją, tuo atveju prieš tyrimą skiriama raminamųjų vaistų ar tyrimas atliekamas visiškoje nejautroje. Ant tiriamosios vietos uždedamas specialus prietaisas, veikiantis kaip antena – tai pagerina signalo gavimą, tuo pačiu pagerindamas gautų vaizdų kokybę. Kai kuriems tyrimams reikalinga kontrastinė medžiaga, kurios prieš tyrimą suleidžiama į veną. Tai padeda gauti tikslesnę informaciją apie tiriamąją sritį.
Procedūros metu pacientas yra nuolat stebimas personalo iš greta esančio kambario pro stiklą. Bendrauti galima įmontuotais mikrofonais ir garsiakalbiais. Tyrimo laikas priklauso nuo tiriamosios srities, bet paprastai užtrunka nuo 20 minučių iki 1 valandos. Tyrimo metu svarbiausia nejudėti. Vaizdai gaunami tuo metu, kai girdisi triukšmingas garsas. Geriausia tyrimo metu atsipalaiduoti, galvoti apie malonius dalykus – mėgstamą užsiėmimą, sporto šaką, keliones ir kt.
 

Koks jausmas tyrimo metu?


Kai kuriuos žmones gali erzinti ribota erdvė, būtinybė išbūti nejudant ilgą laiką. Tačiau svarbu prisiminti, kad kuo ilgiau išlaikysite kūną vienoje padėtyje, tuo tikslesni vaizdai bus gaunami. Šio tyrimo metu sklinda garsai, kuriuos pacientai apibūdina kaip labai triukšmingus, nemalonius – plaktuko kalimo garsus. Būtent tuo metu, kai girdimas triukšmas, yra skenuojami vaizdai. Juos sukelia aktyvuotos antenos, generuodamos radio bangas. Kai kuriems pacientams kylantys garsai nemalonūs, todėl galima turėti ausų kamštukus.
 

Kaip jausis žmogus po procedūros?


MRT šalutinis poveikis nėra įrodytas. Tačiau gretutiniai reiškiniai yra siejami su tokiais veiksniais, kaip diskomfortas ir susierzinimas dėl buvimo triukšmingame, ribotos erdvės aparate, nerimas dėl būsiančių tyrimo atsakymų, raminamųjų vaistų poveikio. Dažniausiai pasitaiko galvos skausmas, galvos svaigimas, prakaitavimas, pykinimas, nuovargis. Minėti simptomai pailsėjus praeina.
 

Kokia kontrastinės medžiagos reikšmė?


Suleidus į veną kontrastinės medžiagos, gaunami tikslesni vaizdai. MRT metu naudojamas kontrastas, pagamintas iš sudėtinės cheminės medžiagos, kurios pagrindą sudaro metalas gadolinis, turintis labai stiprias paramagnetines savybes. Pacientams suleidžiama dozė yra labai maža ir, esant sveikiems inkstams, greitai pasišalina iš organizmo. Kartais pasitaiko šalutinis poveikis – alerginė reakcija, injekcijos vietos paraudimas. Tačiau reikia būti itin atsargiems, jei pacientas serga inkstų ligomis. Tuomet kontrastinė medžiaga negali pasišalinti iš organizmo, ir gresia sunki liga – nefrogeninė sisteminė fibrozė (padidėjęs jungiamojo audinio kaupimasis odoje, sąnariuose, vidaus organuose). Maitinančioms motinoms patariama nemaitinti 24-48 val. po kontrastinės medžiagos suleidimo.
 

Ar galima atlikti MRT nėščiosioms?


Esant reikalui, MRT gali būti atliekamas nėščioms moterims. Šis tyrimas tinkamas geriau nei tie, kurių metu naudojama jonizuojamoji spinduliuotė – rentgenas ar kompiuterinė tomografija. Negalima atlikti pirmą nėštumo trimestrą (12savaičių). Atliktų mokslinių tyrimų duomenimis, statistiškai reikšmingo skirtumo, kai nėštumo metu buvo atliktas MRT ir ne, komplikacijų – persileidimo, priešlaikinio gimdymo – nebuvo. Tačiau piktnaudžiauti šiuo tyrimu nėštumo metu nevalia ir, nesant būtinybės, geriau atidėti ištyrimą po gimdymo. Kontrastinės medžiagos nėščiajai yra reliatyviai ar visiškai kontraindikuotinos, nes patenka vaisiui per placentą ir jų poveikis dar nėra tiksliai ištirtas.
 

Kaip atliekamas tyrimas vaikams?


Tyrimo metodika nesiskiria nuo suaugusiųjų, tačiau pagrindinė problema yra ta, kad vaikai negali išbūti ramiai, jie bijo. Maži vaikai iki 5 metų amžiaus tiriami tik su narkoze, todėl prieš tyrimą yra stacionarizuojami.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai