Sveikas žmogus
Sveikas žmogus
Pradžia  » LIGOS  » Diagnostika  » Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija

Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija

Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija (KT) – neinvazinis neskausmingas radiologinis tyrimo metodas, kuris padeda diagnozuoti ir kuriuo kontroliuojant kartais galima gydyti šioje srityje esančių organų ligas. Procedūros metu naudojami rentgeno spinduliai. Šio tyrimo metu vertinamos krūtinės ląstos anatominės struktūros: plaučiai, širdis, šonkauliai, krūtininė stuburo dalis ir kt.
 

Krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija:


• atliekama, jeigu atliekant įprastą rentgenologinį krūtinės tyrimą rasta patologinių pakitimų krūtinės ląstoje;
• padeda įvertinti smulkesnius pakitimus nei įprastiniais rentgenologiniais tyrimo metodais;
• padeda įvertinti pirminio naviko ar metastazių vietą, dydį ir išplitimą;
• atliekama norint patikrinti, ar navikas reaguoja į chemoterapiją ar spindulinį gydymą;
• ja kontroliuojant galima atlikti plaučių navikų biopsiją.
 

Kaip pasiruošti šiam tyrimui?


Turėtumėte apsirengti patogiais, neaptemptais drabužiais. Metaliniai daiktai, esantys tyrimo zonoje, gali turėti įtakos vaizdui, todėl prieš tyrimą juos reikėtų nusiimti. Jūsų gali paprašyti nieko negerti ir nevalgyti kelias valandas iki tyrimo, ypač jei tyrimo metu bus leidžiama kontrastinės medžiagos. Turėtumėte pasakyti gydytojui apie vartojamus vaistus ir alergijas, ypač jodui. Informuokite savo gydytoją apie neseniai persirgtas ligas. Jeigu yra tikimybė, kad moteris nėščia, būtina apie tai pasakyti gydytojui.
 

Kaip atliekama krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija?


Pradžioje radiologas technologas jus paguldys ant specialaus stalo. Dažniausiai krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu yra naudojama kontrastinė medžiaga, todėl visada į veną įkišamas kateteris. Tyrimo metu stalas judės keletą kartų ir jūsų dažnai bus prašoma sulaikyti kvėpavimą. Kai tyrimas bus baigtas, gydytojas radiologas gali paprašyti minutėlę palaukti, kol įvertins gautų vaizdų kokybę. Jeigu jų kokybė nepakankamai gera, tyrimą reikės pakartoti.
Tyrimas užtrunka apie 30 minučių.


 

Ką aš pajausiu tyrimo metu?


Dažniausiai tyrimas yra greitas, paprastas ir neskausmingas. Jei jums sunku išbūti kelias minutes ta pačia poza, bijote uždarų patalpų arba kenčiate nuo lėtinio skausmo, tada jis gali sukelti nedidelį stresą. Jeigu naudojama intraveninė kontrastinė medžiaga, pajusite adatos dūrimą į veną, po jos suleidimo galite pajusti šilumą, paraudimą, metalo skonį burnoje. Retkarčiais gali atsirasti niežulys, bėrimas. Atsiradus svaiguliui, pasidarius sunkiau kvėpuoti ar pajutus kitus pokyčius, pasakykite apie tai technologui, gydytojui. Jeigu kontrastinė medžiaga praryjama, galite pajusti nemalonų skonį burnoje.
Tyrimų kambaryje liksite vienas, bet gydytojas iš gretimo kambario galės su jumis kalbėti, jus girdėti bei matyti.
Jei procedūra atliekama vaikui, kambaryje gali būti leista pasilikti tėvams, aprengus juos prieš tai specialiais drabužiais, padedančiais sumažinti radiacinę apšvitą.
 

Kaip aš jausiuosi po tyrimo?


Po tyrimo galite grįžti prie įprastos veiklos. Jeigu jo metu buvo naudojama kontrastinė medžiaga, patartina gerti kuo daugiau skysčių, kad ji greičiau pasišalintų iš organizmo.
 

Kokie yra krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos privalumai?


• Tyrimas yra greitas. Tai ypač svarbu pacientams, kuriems yra krūtinės ląstos pažeidimų, nes, laiku diagnozavus pažeidimus ir kraujavimą, galima spėti išsaugoti gyvybę.
• Skenavimas yra neskausmingas, neinvazinis ir tikslus.
• Didžiausias privalumas yra tas, kad tuo pačiu metu galima matyti kaulus, minkštuosius audinius ir kraujagysles.
• Tyrimo metu gaunami išsamūs audinių vaizdai – tiek plaučių, tiek kaulų, tiek kraujagyslių.
• Jis pigesnis nei magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir mažiau jautrus paciento judesiams.
• Skirtingai nei MRT, gali būti atliktas net jei turite implantuotų medicininių prietaisų.
• Kompiuterinės tomografijos skenavimas pateikia informaciją realiu laiku, todėl yra patogus kontroliuoti minimaliai invazines procedūras (pvz., biopsiją, punkciją).
• Šiuo tyrimu nustačius krūtinės ląstos diagnozę, nereikia chirurginių intervencijų.
• Po šio tyrimo žmogaus organizme nelieka jonizuojamosios spinduliuotės.
•
 

Kokie šio tyrimo trūkumai?


• Dėl jonizuojamosios spinduliuotės išlieka nedidelė vėžio tikimybė, tačiau tikslios diagnozės nauda daug didesnė.
• Spinduliuotės dozė gaunama šio tyrimo metu yra 8 mSv, čia tas pats, kiek žmogus vidutiniškai gauna per 3–4 metus iš natūralios aplinkos spinduliuotės.
• Jeigu yra tikimybė, kad moteris nėščia, reikia pasakyti apie tai savo gydytojui ar gydytojui radiologui.
• Krūtimi maitinančios moterys mažiausiai 24 valandas po kontrastinės medžiagos suleidimo neturėtų maitinti.
• Dėl kontrastinės medžiagos yra alerginių reakcijų rizika.
• Vaikams krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija turėtų būti atliekama tik išimtiniais atvejais.

Susiję straipsniai

Rodyti daugiau

Video

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi forumo įrašai

Sveikas žmogus Sveikas žmogus

Mūsų draugai

© Sveikas žmogus 2025. Visos teisės saugomos SPRENDIMAS - IDEAFORMUS