){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
1. Užmigimo asociaciniai sutrikimai
4. Aplinkos sukelti miego sutrikimai
Vaikų, ypač mažųjų, miegui įtakos turi daug aplinkos veiksnių, ir jie kitokie negu suaugusiųjų.
Per mažas gyvenamasis plotas, trūkstant lovų, triukšmingumas vargina daugiau suaugusius žmones. Vaikai mažiau reaguoja į šiuos veiksnius. Vaikui svarbu, jei tėvai grįžta tuo metu, kai jis turėtų eiti miegoti, ar anksti išeina, kai jis dar miega, t.y. mažiau bendraujama. Be to, tėvai žiūri televizorių, kalbasi, mylisi tame pačiame kambaryje ar net toje pat lovoje. Dieną vaikų miegą trikdo pokalbiai telefonu, žaidžiantys vaikai kambaryje arba gatvėje, ypač vakare užmiegant ar dieną migdymo metu.
Nustatyti tokį sutrikimą nėra sunku, bet reikėtų nemaišyti su miego įvaizdžių arba "ribų nustatymo" nebuvimu.
Labai dažnai pakanka sutvarkyti aplinką, pagerinti ramybę, užtamsinti ties vaiko lovyte, suderinti visos šeimos miegą. Svarbiausia išugdyti vaiko įpročius, mažiausiai keičiant savo darbų grafiką.
5. Nemigos dėl maisto alergijos
Mažų vaikų miegas sutrinka dėl alergijos karvės pienui, kai tik juo pradedamas maitinti. Tokie sutrikimai baigiasi sulaukus 2-4 metų. Simptomai pasireiškia sunkiu, vėlyvu užmigimu ir dauginiais prabudimais naktį. Bendrasis miego laikas sutrumpėja mažiau kaip 5 valandas, ir vaikas būna irzlus nubudęs ryte. Tokiems vaikams turėtų padėti tėvai, juos nuraminti prieš užmiegant. Be to, gali prasidėti alergija: egzema, niežėjimas, žarnyno sutrikimai, nors pastarieji gali būti neryškūs ar visai nematomi. Kartais verta atlikti imunologinius tyrimus, nustatyti pakitimus dėl kitų alergenų. Kūdikiams pasireiškia šie pakitimai kaip pilvo diegliai, gastroezofaginis refliuksas, traukuliai. Dažniausiai vargina pilvo dirgikliai, bet jie mažiausiai trikdo miegą. Diagnozė pagrindžiama nevartojant pieno proteinų. Miegoti pradedama gana greitai, o kartais tik po mėnesio. Pridėjus į maistą proteinų, vėl blogėja miegas. Vengiama vartoti pieną, jo baltymų miltelius tol, kol ilgainiui dingsta dirglumas. Tokie vaikai gali būti alergiški ir sojos produktams, todėl svarbu vartoti hipoalerginį specialų augalinį maistą.
6. Netinkama miego higiena
Esant netinkamai miego higienai, sunkiau užmiegamą, kankina ilgos ir trumpos naktinės budrumo valandėlės, mieguistumas dieną. Mažų vaikų miegas sutrinka daugiausia trūkstant priežiūros, bet vėliau yra svarbesni asmeniniai veiksniai. Žaidimas prieš miegą visada sukelia padidėjusį budrumą. Skirtingas gulimo laikas, snūstelėjimai (iki 3 kartų) dieną trikdo miego-budrumo ritmų formavimąsi. Mitybos nereguliarumas, valgymas tarp maitinimų ypač trikdo paros ritmą. Miegas sutrinka, jei laukiama kol atsiras nuovargis arba visai nestebint laiko. Naktiniai prabudimai gali sustiprėti dėl valgymo ar skaitymo nakties metu. Pakeitus užmigimo ir miego laiką savaitgaliais, jautresnių vaikų gali sutrikti miego paros ritmas. Paaugliams netvarkingai, nelaiku einant miegoti, visą savaitę neišsimiegant, o savaitgaliais persimie-gant, geriant kavą ir rūkant gali prasidėti miego sutrikimai. Diagnozę galima nustatyti iš apklausos. Jei neaišku, galima atlikti poligrafiją, norint paneigti kitas priežastis.
Svarbiausia yra pamažu sutvarkyti miego režimą, sukurti miego higienos taisykles. Tenka ilgai aiškinti apie miego prasmę, pasiūlyti literatūrą, o esant psichologiniams veiksniams - net psichoterapijos ciklą.
7. Lovos laikas, ilgesnis kaip miego poreikis
Vaikas vidutiniškai miega 10 vai. Jeigu jis išbūna lovoje 12 vai., gali prasidėti miego sunkumai. Ilgai gulėję lovoje (iki 2 vai.), vaikai vėl užmiega, arba ryte guli porą valandų nemiegodami. Kartais jie pradeda skųstis ilgai trunkančiais būdravimais nakties metu. Tokie vaikai gulasi ir keliasi laiku, bet naktį nemiega porą valandų.
Sutrikimai nustatomi ilgai kalbantis su šeima ir vaikui užpildžius miego-budrumo padienes anketas. Visus šeimos narius reikia supažindinti su miego ritmo ypatybėmis, pogulio laiku, kuris priklauso nuo amžiaus. Svarbu, kad tėvai nesukurtų vaiko naktinių prabudimų juos žadindami, duodami gerti ir valgyti.
Pirmiausia patariama maitinti tik tam tikru laiku, ypač nevalgydinti anksti ryte. Vaikas turi miegoti 10 vai., jo miego laikas neturi sutrikdyti šeimos darbo ritmo. Iš pradžių miego laikas turi sutapti su miego noru, vėliau galima po truputį jį ankstinti, sukurti rutininius miego pasiruošimus. Rytinis maitinimas turi būti vėlinamas, pamažu nukreipiant dėmesį. Rytinis pogulis artinamas normalaus vidudienio fiziologinio miego link. Naktį prabudus vaikui, nereikia rodyti ypatingo dėmesio.
8. Miego sutrikimai dėl psichikos ligų
Vaikai, ypač mažieji, dažnai supyksta, kai reikia eiti miegoti, nes nutraukiami žaidimai, jie atskiriami nuo tėvų, lieka vieni tamsoje. Prieš guldamas vaikas dar turi nueiti į tualetą, pasiruošti darželiui ar mokyklai. Vaikas pradeda mokytis savikontrolės. Jeigu šeima yra užsiėmusi: visi skuba, išeina tik tam tikru laiku, šie veiksniai neramina vaiką. Nerimą didina ir mokymasis prieš einant į mokyklą arba draudimas masturbuotis. Visus vaikus ypač neramina nesutariantys tėvai, jų išsiskyrimas, liga, depresija ir alkoholizmas. Dar daugiau sukrečia gaisrai, apiplėšimai, šeimos narių mirtis. Mažieji sunerimsta, jei jie priversti eiti gulti vieni. Jie gerai ir greitai užmiega, jei yra kas šalia.
Paauglių miego sutrikimai gali būti šizofrenijos, anoreksijos, depresijos ar manijos požymis. Paaugliai dažnai slepia savo nerimą, kol nebegali jo suvaldyti. Tėvai gali nepastebėti jokių dienos permainų, tik miego sutrikimus. Esant antriniams miego sutrikimams dėl psichikos ligų, jie yra tokio pat pobūdžio kaip ir suaugusiųjų. Išimtį sudaro dažnesnis polinkis į mieguistumą nei į nemigą, esant depresiniams pakitimams.
Išsigandusius, sunerimusius vaikus turi paguosti tėvai. Nereikia versti, kad jie liktų vieni savo kambaryje. Dėl to būklė gali tik pablogėti. Be to, nuoširdus pokalbis padeda išsiaiškinti vaiko nerimą ir dienos metu. Atsitiktiniai nerimo laikotarpiai atsiranda, jei vaikas paguldomas per anksti ir nemiega, o pradeda fantazuoti. Iš jo pasakojimų galima suprasti apie nerimo
šaltinį. Dėl to geriau su vaiku ir ypač paaugliu kalbėtis atskirai nuo tėvų. Būtina paaiškinti tėvams, kaip svarbu sudaryti saugaus miego aplinką, kad jis jaustų kažką esant netoliese, kad jo pastangos būti ramiu neviršytų jo galimybių. Jei nerimas mažėja stiprinant vaiko pasitikėjimą savimi ir saugumo pojūtį, miegas gerėja. Jei nerimas didėja, būtina psichologo konsultacija ir galbūt - vaiko ar visos šeimos gydymas. Jei vaiką gąsdina tik per ankstyvas guldymas, tai pakeičiama labai lengvai. Svarbu neuždelsti paauglių el-gesinės terapijos, o greitai konsultuotis su psichiatru.
9. Neurologinės ligos
Viena iš dažniausių neurologinių vaikų ligų, sutrikdančių miegą, yra epilepsija. Diagnozuojant šią ligą reikia atlikti specialius tyrimus ir skirti gydymą, netaikant miego terapijos. Daug vaikų turi vystymosi sutrikimų bei smegenų insultus. Tokių vaikų miegas sutrikęs: sutrumpėjęs ir jie dažnai prabunda. Pavyzdžiui, trejų metų vaikas gali miegoti tik 7 val. ir neužmigti dieną. Jokie tėvų elgesio ir dėmesio paskatinimai nepadeda prailginti miego.
10. Antriniai miego sutrikimai, sukelti tam tikrų ligų
Beveik visos somatinės ligos gali sukelti miego sutrikimus, bet viena iš dažniausių yra bronchinė astma. Jeigu miego sutrikimo nesukelia pats kvėpavimo pakitimas, tai jį gali sukelti vartojami vaistai, ypač mažiesiems vaikams vartojant inhaliatorius.
Kita liga, sutrikdanti vaikų miegą, yra gastroezofaginis refliuksas. Juo dažnai serga ir jauno amžiaus žmonės, jis sukelia staigius prabudimus. Pirmaisiais mėnesiais vaikų miegas dažnai sutrinka dėl žarnyno-pilvo skausmų, nes atsiranda dirglumas, ilgai verkiama, ypač po pietų ir vakarais. Gydoma tik pilvo skausmai - miegas gerėja per 3 mėn., kol vaikas pradeda miegoti visą naktį. Jei miego sutrikimai užtrunka ilgiau, vadinasi, yra prasidėjęs užmigimo asociacinis sutrikimas.
Dažnai miegas sutrinka dėl vidinės ausies uždegimų: skausmas, temperatūra sutrikdo miego vientisumą. Miego sutrikimai užsitęsia, jei išlieka lėtinis sezoninis ausies uždegimas. Ligonio būklė pagerėja tik po operacijos, tačiau po ligos gali atsirasti ir užmigimo asociaciniai pakitimai, kuriuos būtina gydyti.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
vakar ejau miegoti apie pirmą valandą ir negalejau uzmigti iki puse keturių tik užmiegu iškart pabundu nes per kūna pereina toks keistas jausmas lyg baimės tada iškart praeina tada vel bandau užmigt ir iškart vel
pabundu nuo to keisto jausmo(kelias minutes stipriai plaka sirdis)
kas tai galetu buti?
Naktį prabunda, stengiasi nebeuzmigti ir mus žadina, neleidzia uzsimerkti.
Prašau , patarkite kur kreiptis dėl tokio sutrikimo.
Ačiū