Kas yra miegas?
Miegas yra ypatinga būsena. Tai lyg laikinos sąmonės priblėsimo valandėlės. Miegant centrinė nervų sistema beveik nepriklauso nuo aplinkos. Miegant sutvarkomos nervų sistemos vidinės funkcijos ir taip organizmas paruošiamas dienos veiklai.
Miegas nėra pasyvus, priešingai – labai aktyvus procesas. Miegant, išskyrus smegenis, visi organai ilsisi ir apsirūpina maisto medžiagomis.
Miego laikas yra nulemtas genetiškai. Tai buvo įrodyta atliekant tyrimus. Suaugusio žmogaus miegas vidutiniškai trunka 8 val. Miego trukmė ir jo fazės bei stadijos dėl tam tikrų fiziologinių būklių metams bėgant kinta. Skirtingas ir kiekvieno žmogaus miego poreikis. Kai kurie puikiai jaučiasi miegoję tik 5 valandas, kitiems neužtenka 9–10 val. (beje, nustatyta, kad ilgai miegantieji turi daugiau psichologinių ir socialinių rūpesčių). Tačiau lėto miego trukmė (viena iš miego fazių) abiem atvejais būna vienoda.
Miego trukmę galima keisti valingai, pamažu trumpinant, pvz., po 30 min. kas dvi savaites. Taip, net sutrumpinus miegą iki 6 val., jokių ryškių sveikatos pakitimų neatsiranda. Tačiau abejojama, ar nesusilpnėja atsparumas stresui, ar nesutrinka neuroimuninė pusiausvyra ir autonominių funkcijų reguliacija.
Kas yra nemiga
Jei žmogus sunkiau užmiega, per mažai miega, o atsikėlęs jaučiasi nepailsėjęs, galima numanyti esant nemigą. Ji diagnozuojama, jei atsibudus neužmiegama ilgiau kaip 30 min., miegama trumpiau kaip 6 val., ir šie simptomai trunka ilgiau kaip 3 savaites.
Dažniausiai nemiga yra gretutinis kitų sveikatos sutrikimų simptomas. Miegas gali sutrikti dėl somatinių pakitimų, pvz., nepakankamo kvėpavimo naktimis (dispnėja) ar reumatinio skausmo.
Nemiga skirstoma į atsitiktinę, trumpalaikę, ilgalaikę – lėtinę.
Atsitiktinė nemiga pasireiškia apie 27 proc. žmonių. Jai būdingas pailgėjęs užmigimo laikas vakare, ilgas neužmigimas naktį prabudus. Taip gali atsitikti pasikeitus aplinkai, pvz., miegant svečiuose ar ligoninėje. Triukšmas, nevėdinamos patalpos taip pat dažnai gali sukelti atsitiktinę nemigą. Žmogus dėl to gali pradėti jausti baimę, kuri savo ruožtu vėl trukdo užmigti.
Trumpalaikė nemiga žmones kankina pavargus arba po emocinio ir fizinio streso. Tokia nemiga gali trukti daugiau kaip 5 dienas, kol įvyksta adaptacija. Trumpalaikė nemiga gali atsirasti nustojus vartoti tam tikrų vaistų, dirbant pamaininį darbą.
Ilgalaikę nemigą gali sukelti psichikos, neurologinės ligos, taip pat tam tikri vaistai ir alkoholis. Miegas labai dažnai sutrinka sergantiesiems psichikos ligomis (psichoze, nuotaikos pakitimais, nerimu, panikos priepuoliais, alkoholizmu). Nemiga gali būti tam tikrų neurologinių ligų simptomas, taip pat gali prasidėti staiga nutraukus migdomųjų vartojimą.
Bendros miego higienos taisyklės
• Nuolat ryte keltis tuo pačiu laiku – gerėja paros ritmas, lengviau užmiegama.
• Nesnausti dieną – tai blogina nakties miegą. Stengtis judėti, išsiblaškyti. Budrumas dieną gerina nakties miegą.
• Eiti miegoti tik tada, kai miego norisi. Užmigti turėtume ne ilgiau kaip per 10 min. Jei tai nepavyksta – reikia atsikelti, pavaikščioti.
• Miegoti tiek, kad ryte jaustumėtės pailsėję ir žvalūs. Negulėti lovoje nemiegant.
• Užmiegant svarbi aplinka. Miegamajame turi būti tik silpna šviesa, o muzika švelni. Patogus čiužinys taip pat gali turėti įtakos miego kokybei.
• Nuolat mankštinantis ilgėja miegas. Nereguliarūs fiziniai pratimai miegui įtakos neturi. Jei nemiga įsisenėjusi, vakare mankštintis nepatartina.
• Triukšmas kenkia miegui, net jei nuo jo neprabundama, o ryte neatsimenama. Nuolatinis triukšmas veikia lėtai ir pamažu sutrikdo miegą. Patartina nusipirkti ausų kamščius.
• Per šiltai miegant, miegas blogėja, tačiau per šaltas oras taip pat negerina miego.
• Miegas gali sutrikti vakare išgėrus kavos, arbatos (kurių sudėtyje yra kofeino).
• Net ilgalaikių miego sutrikimų atveju nereikia nuolat vartoti migdomųjų. Retkarčiais išgerti migdomieji turi stipresnį poveikį ir mažiau kenkia sveikatai.
• Alkanas žmogus sunkiau užmiega. Vakare šiek tiek pavalgius (šilto pieno ar jo produktų), lengviau užmiegama.
• Jeigu žmogus buvo susinervinęs, neramus, išgėręs alkoholio jis lengviau užmiega, tačiau miegas nebūna visavertis ir net pablogėja prieš rytą.
• Nesistengti užmigti per jėgą, jeigu miegas neima. Reikia kuo nors užsiimti: skaityti, megzti ar kt., tada greičiau nusiraminama, sumažėja įtampa, nemigos baimė ir lengviau užmiegama.
Kada eiti pas gydytoją?
Neretai pakanka pasinaudoti aukščiau išvardintais patarimais, ir miegas susireguliuoja. Tačiau, jeigu tai nepadeda, reikia kreiptis į gydytoją, vartoti jo paskirtų vaistų.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę