Nemigos ir psichikos ligos
Nemigos ir somatinės ligos
Vaistų sukeliamos nemigos
NEMIGOS IR PSICHIKOS LIGOS
Asmenų, sergančių psichikos ligomis, labai dažnai sutrikęs miegas. Psichinės problemos, pvz., depresija ar nerimas, sudaro pusę lėtinės nemigos priežasčių. Nemigos yra susijusios su 5-iomis psichikos ligomis: psichozės, nuotaikos pakitimai, nerimas, panikos priepuoliai, alkoholizmas. Tačiau miegas sutrinka esant ir mitybos motyvaciniams sutrikimams, šizofrenijai bei paribinėms asmenybės būsenoms.
Depresijos
Apie 90% asmenų, sergančių depresija, blogai miega ir tuo skundžiasi. Daugiausia miego sutrikimai pasireiškia nemiga, bet apie 10-15% atsiranda mieguistumas. Mieguistumas nustatomas esant bipolinei ir sezoninei depresijoms. Nemiga yra didžiosios depresijos simptomas - "raktas". Žmogus sunkiai užmiega, naktį dažnai prabunda, o ryte gana anksti nubunda. Tačiau negalima teigti, kad nuolatinis ankstyvas rytinis nubudimas jau yra depresijos požymis.
Miego struktūros anomalijos būdingos sergant depresija:
Anoreksija
Asmenys, sergantys anoreksija, skundžiasi ankstyvu nubudimu. Tai labai būdingas simptomas, tačiau ir gydytojai, ir ligoniai jį neigia. Mažėjant svoriui, naktį dažnai prabundamą, todėl trumpėja miego laikas. Dalis tokių asmenų turi tipiškus depresijos požymius. LM fazės trukmė yra susijusi su svorio kitimais: ši fazė turi tartum homeostatinį poveikį svoriui reguliuoti. Ji rodo anabolinių procesų atkūrimą.
Bulimija
Sergant bulimija, jeigu neprasideda depresija, miegas ilgai išlieka geras. Bulimijos priepuoliai dažniau būna dienos pabaigoje arba naktį. Nubudus naktį apima panika, norisi valgyti, po to palengvėja ir vėl užmiegamą. Specifinių miego pakitimų bulimijos atvejais nenustatoma. Jie atsiranda esant nuotaikos sutrikimams arba paveldėtam polinkiui į depresiją.
Postresinis nerimas
Didžiulė fizinė ir psichinė įtampa sukelia ryškią nemigą, kankinančią "buvusio įvykio" košmarais, siaubingais sapnais, pasikartojančiais sapnais apie patį įvykį. Tai postresinė nemiga, kurią sunku gydyti ir kuri gali trukti kelerius metus, net išnykus kitiems simptomams.
Lėtinis alkoholizmas
Sergant šia liga, sutrinka miegas, jis būna neramus. Nustatomi tipiški pakitimai: prabudimai ir ilgi nubudimai, dažni kūno judesiai. Nustojus vartoti alkoholį, miego pakitimai išlieka ilgai, kartais būna negrįžtami.
Šizofrenija
Sergantieji šizofrenija dažnai skundžiasi blogu miegu. Kai kuriuos pacientus kankina ilgai trunkanti ryški nemiga, kiti vėl pradeda ramiai miegoti remisijos fazės metu. Kaip ir depresijos metu nemiga sutampa su ligos simptomų paryškėjimu. Dažnai ūminės ligos fazės metu kankina labai sunkūs ir dažni košmarai. Šie pacientai ilgai neužmiega, jų bendroji miego trukmė mažėja, būdravimas ilgėja miego metu, miego efektyvumas sumažėja.
Parkinsono liga
Ankstyvasis Parkinsono ligos pasireiškimas yra nemiga ir bloga naktinio miego kokybė. Pasunkėjęs užmigimas susijęs su nerimu, tačiau dauguma pacientų dažniau skundžiasi sutrikusiu miegu ir dauginiais ilgalaikiais prabudimais, kurie sukelia rytinį mieguistumą. Parkinsoninis tremoras miego metu pranyksta, tačiau dažniausiai vėl atsiranda prabundant ar judant kūnui. Sergant Parkinsono liga pakinta miegas ir budrumas. Budrumą trikdo dažnas drebėjimas. Miego metu dažnai atsiranda vokų spazminiai trūkčiojimai. Neramių kojų sindromas dažnai būna sergant Parkinsono liga. Ligonis skundžiasi nemaloniais kojų pojūčiais nakties metu, nes reikia nuolat keisti kojų padėtį, o sutuoktinis nurodo padidėjusį motorinį sujaudinimą nakties metu. Ryškėjant šiam sindromui, kenčia miego struktūra, atsiranda nemiga.
Insultas ir nemiga
Atlikus sirgusiųjų insultu poligrafinius miego tyrimus, buvo patvirtinta smegenų struktūrų svarba miego reguliacijai. Esant platiems smegenų žievės pažeidimams sutrinka ne tik miego fazių normali kaita, bet ir cirkadinė miego struktūra.
Vaistų sukeliamas nemigas gana svarbu nustatyti ir atskirti nuo somatinių ligų, nes jomis sergant dažnai kinta nuotaikos.
Nemigas gali sukelti:
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauPlaukų struktūros pakeisti negalima, ji yra paveldima, tačiau plaukų kokybė priklauso ir nuo mūsų pačių požiūrio į juos....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauKalbiname profesionalią kirpėją-modeliuotoją Sigitą BILINSKIENĘ, kad primintų, ką būtina žinoti norint, kad plaukų dažymas būtų sėkmingas....
Skaityti daugiau„Kuo tik negydome spuogų: vaistažolėmis, jūros druskomis, kvapais, akupunktūra, tačiau svarbiausias dalykas buvo ir bus – kruopšti kasdieninė odos priežiūra, kuri užkerta kelią bakterijų plitimui“, – sako kosmetologė Loreta JOVARAUSKIENĖ....
Skaityti daugiauJie turi neįtikėtiną sugebėjimą sugadinti nuotaiką iš pat ryto ir išdygsta visada prieš svarbų susitikimą ir prieš šventes. Be to – jaunatviniai spuogai dažniausiai pradeda pulti pačiu problemiškiausiu periodu – paauglystėje. Bus ir tokių, kurie pasakys, kad su jaunatviniais spuogais nereikia kovoti: savaime atsiradę, po kelerių metų jie savaime ir apleis, tačiau tokia nuomonė neteisinga. Būna atvejų, kai spuogai savaime ir neišnyksta, be to, didėja randų tikimybė. Spuogų liesti negalima (tiesiogine prasme), bet padėti sau ir savo odai – būtina. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauDrįsčiau nesuabejoti, kad jūs ir jūsų artimieji norite turėti sveiką ir gražią odą. Daugiau ar mažiau, bet vis dėlto stengiatės pasirūpinti tuo, kad į veidrodį pasižiūrėti būtų malonu. Taigi, kaip žarnyno būklė gali paveikti odos sveikatą ir kokios paprastos priemonės gali padėti?...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauKūdikių oda – švelni ir neatspari infekcijoms, labai greitai atsiranda įvairių jos pažeidimų. Todėl labai svarbu nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų ją tinkamai prižiūrėti. Apžvelgsime, kokie kūdikių odos pažeidimai dažniausi ir kaip elgtis kiekvienu atveju....
Skaityti daugiauSveiki ir normalūs nagai leidžia rankoms bei kojoms atlikti daugybę funkcijų. Nagai apsaugo pirštus, svarbūs mūsų pojūčiams. Egzistuoja įvairiausios nagų pakitimų formos. Ką rodo nagų pokyčiai klausiame gydytojos dermatovenerologės Eglės AUKŠTUOLIENĖS....
Skaityti daugiauApipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauNet jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę