){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lova
Miegas negali būti kokybiškas, jei miegosite girgždančioje, kietoje lovoje. Nepatogioje lovoje miegantis žmogus gali manyti, kad išsimiega gerai – lyg ir nemiga nekamuoja, ir miega pakankamai ilgai... Tačiau prabudus ryte gali jaustis nuovargis, galvos, nugaros skausmai, irzlumas, nedėmesingumas. Visa tai – nekokybiško miego pasekmė.
Perkant lovą, didžiausią dėmesį reikia skirti ne jos išvaizdai – juk tai tik baldas. Svarbiausia lovos dalis yra čiužinys, todėl geriau sutaupyti perkant paprastesnio dizaino lovą, tačiau kokybišką čiužinį. Tačiau koks čiužinys geriausiai tinka?
Vieni mėgsta miegoti kietai, kiti – minkštai, tačiau iš tiesų sveikiausia yra miegoti ant vidutinio kietumo čiužinio. Galima nesunkiai patikrinti, ar čiužinys tinkamo kietumo: atsigulę pakiškite ranką po juosmeniu, atsipalaiduokite ir pabandykite ranką ištraukti. Jeigu ištraukti labai sunku, vadinasi, Jūs per daug giliai „įkrentate“ į minkštą lovos čiužinį, o jei ranka išsitraukia per daug lengvai – čiužinys per kietas. Miegant ant per minkšto čiužinio, stuburas atsiduria nepatogioje padėtyje, ir gali atsirasti nugaros skausmai. Per kietas čiužinys taip pat nėra gerai – ant jo miegant, kūno svoris susikoncentruoja į keletą taškų, kuriuose sutrikdoma kraujotaka, todėl miegant tenka nuolat vartytis, tai taip pat blogina miego kokybę.
Kartais iškyla problema, ką daryti miegant dviese, jeigu vienam sutuoktiniui patinka minkštesnis ar kietesnis čiužinys. Tačiau tai nesunku išspręsti į lovą dedant du atskirus čiužinius ir juos užtiesiant plonu čiužinuku, kad nesijaustų plyšio. Du atskiri čiužiniai taip pat pravartūs tuo, kad neperduoda judesio – t. y. vienam sutuoktiniui vartantis, antrasis neprabus.
Čiužinio medžiaga
Dabar čiužinių yra pačių įvairiausių: poroloninių, pripučiamų, spyruoklinių, lateksinių, iš viskoelastinės medžiagos, net vandens čiužinių. Kokį čiužinį pasirinkti, priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių ir piniginės storumo. Iš bet kokios medžiagos pagamintas čiužinys gali tikti, jeigu tik jis kokybiškas ir tinka konkrečiam žmogui.
Tik reikia atsiminti, kad pripučiamieji čiužiniai netinka nuolatiniam naudojimui – tai tik trumpalaikis pakaitalas atvykus svečiams ar vykstant į gamtą; be to, ant pripučiamo čiužinio būtina tiesti ką nors šilto, nes toks čiužinys lengvai praleidžia šaltį nuo žemės.
Poroloniniai ir spyruokliniai čiužiniai gana greitai susidėvi, juos būtina keisti, jei čiužinys įdubo, ėmė girgždėti ar šonus ėmė badyti spyruoklės.
Lateksiniai čiužiniai tarnauja ilgiau apie 15 metų, tačiau juos svarbu dėti ant specialių grotelių, kitaip čiužinys „nekvėpuos“ ir gali supelyti.
Ligoniams, kurie beveik arba visai nesikelia iš lovos, svarbu įsigyti kuo geresnį čiužinį, kuris idealiai prisitaikytų prie kūno formų ir neleistų atsirasti praguloms. Žinoma, jeigu galimybės leidžia, tokį čiužinį gali įsigyti ir sveiki žmonės. Iš lovos nesikeliantiems ligoniams taip pat pravartu įsigyti čiužinį su specialiu nepralaidžiu skysčiams užvalkalu, kurį galima lengvai skalbti.
Pagalvė
Be čiužinio kokybiškam miegui, labai svarbi ir pagalvė. Pagalvės buvo naudojamos jau senovės Egipte, o vėliau tapo ne tik patogumo, bet ir namų šeimininko turtingumo simboliu – ir Lietuvoje
iš pagalvių, sukrautų stirtomis ant lovų, kiekio būdavo sprendžiama, ar šeimininkai pasiturintys. Turtingose šeimose miegamajame pagalvių būdavo tiek daug, kad tekdavo šalia lovos pastatyti joms skirtą suolą, ant kurio prieš miegą sukraudavo pagalvių perteklių.
Žinoma, miegoti ant stirtos pagalvių pusiau sėdomis – visiškai nepatogu. Užtenka vienos, tačiau kokybiškos pagalvės. Pagalvė neturi būti tokia, kurioje galva „prasmegtų“ – padėjus galvą ant pagalvės turi būti lengva kvėpuoti.
Pagalvė neturi būti nei per minkšta, nei per kieta, aptraukta tankiu medvilniniu ar lininiu, prakaitą sugeriančiu užvalkalu.
Alergiški žmonės neturėtų rinktis plunksnų pagalvės – geriau tiktų lateksinė, nes lateksas gamybos procese keletą kartų plaunamas, o jo uždarose porose nėra galimybės kauptis dulkėms.
Jeigu nėra galimybės įsigyti brangią pagalvę – geriau tada rinktis tokią, kuri užpildyta poliesteriniu pluoštu, nes ją galima tiesiog skalbti skalbyklėje.
Alergija
Pasaulyje vis daugėja alergiškų žmonių. Labai dažnai žmonėms alergiją sukelia dulkių erkės, kurioms lova – ideali vieta veistis. Žinoma, nuo alergijos galima gydytis vaistais, tačiau galima pašalinti ir alergijos priežastį. Alergiškiems žmonėms tiek čiužinį, tiek pagalvę reikėtų rinktis iš medžiagos, kurioje nėra sąlygų veistis bakterijoms, pelėsiams, grybeliams, dulkių erkutėms (pvz., lateksą, viskoelastinę medžiagą ar vandens čiužinį).
Jeigu nėra galimybės pakeisti čiužino – tuomet reikėtų naudoti bent jau alergenams nepralaidžius čiužinių ir pagalvių užvalkalus. Reikėtų atsisakyti ir atgyvenusių pūkinių, vatinių patalų – geriau juos pakeisti sintetiniais patalais iš alergijos nekeliančios medžiagos ir tokius patalus dažnai išskalbti karštame (+60° C) vandenyje.
Užvalkalus reikia kas savaitę pakeisti, išskalbti karštame vandenyje ar išvirinti, taip pat išlyginti karštu lygintuvu (dulkių erkutės nuo karščio greitai žūva).
Paklodes verta kasdien išpurtyti, pakeisti porą kartų per savaitę.
Vasarą patalynę galima palaikyti saulėje, nes erkės saulės šviesoje žūva per dvi valandas, žiemą per šalčius patalynę galima išnešti į lauką ir palaikyti – erkės bijo šalčio ir žūva per parą.
Jei naudojate plunksnų, pūkų patalus – kartą per metus juos reikia išvalyti cheminėje valykloje.
Renkantis užvalkalus, svarbu žiūrėti ne tik į spalvą ar raštą, bet ir į medžiagą. Sintetinių užvalkalų negalėsite virinti ar lyginti karštu lygintuvu, be to, jie prastai sugeria prakaitą, todėl geriau pasirinkite natūralaus pluošto, medvilninius užvalkalus.
Pasirinkite tinkamus patalus, gerai išvėdinkite miegamąjį, palaikykite kambaryje vidutiniškai drėgną orą – ir galite likti nustebinti, kaip puikiai galima pailsėti per vieną naktį!
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauVisi žinome, kaip svarbu gerai išsimiegoti, norint būti žvaliam, stipriam ir sveikam. O štai mažyliai labai dažnai arba sunkiai užmiega, arba blogai miega. Daugelis tėvelių savo „kailiu“ patyrė, kaip sunku užmigdyti atžalėlę. Kaip išmokyti mažylį užmigti ir ką daryti, kad jūsų vaikas miegotų?...
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauApie nemigą, lunatizmą, griežimą dantimis, kalbėjimą per miegus žinoma nemažai. Tačiau miego paralyžius vis dar kelia daugybę klausimų – kas apskritai tai yra, kodėl jis atsiranda ir pan. Apie tai plačiau pasakoja Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Miego sutrikimų laboratorijos gydytoja Raminta Masaitienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBesibaigiantys 2013-ieji metai – paskelbti sveikatingumo metais – ragina mus vis susimąstyti apie savo ir artimųjų sveikatą. Tačiau savo sveikata reikia nepamiršti rūpintis kiekvieną dieną. Sveikatos formulė paprasta – ar būsime sveiki priklauso nuo mūsų gyvensenos įpročių ir aplinkos, kurioje gyvename. Net trečdalį savo gyvenimo žmogus praleidžia miegodamas. Nėra abejonių, jog nuo miego kokybės priklauso mūsų sveikata, savijauta, santykiai su artimaisiais ir net nuotaika...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę