){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Tyrimų duomenimis, dėl įvairų priežasčių atsiradusi nemiga vargina 35-40 proc. žmonių. Miegame apie trečdalį savo amžiaus, tad jei šis trečdalis nevisavertis, ir likusieji du nekokybiški. Miego sutrikimai išbalansuoja ir kitų organizmo sistemų veiklą.
VšĮ Sapiegos ligoninės (Vilnius, Antakalnio g. 17) Miego sutrikimų laboratorijoje konsultuojama dėl nemigos, mieguistumo dieną ir kitais atvejais, kai miegas nevisavertis. Čia atliekami tyrimai, diagnozuojami miego sutrikimai ir rekomenduojamas tinkamas gydymas.
Kaip rodo tyrimai, 80 proc. knarkiančių žmonių nustatoma sveikatos sutrikimų.
Miegodami knarkia daugiau nei pusė suaugusiųjų. 15 proc. knarkiančiųjų yra padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertonija). 30 proc. hipertonikų būna obstrukcinė miego apnėja. Kai miego metu yra kvėpavimo sustojimų (miego apnėja), sumažėja deguonies koncentracija kraujyje (tai - viena iš mieguistumo dieną priežasčių). Ar tai susiję su knarkimu, geriausiai galima įvertinti atlikus polisomnografijos tyrimą.
Nemigos požymiai:
• Ilgai neužmiegama, dažnai prabundama, anksti atsibundama, miego kokybė yra bloga.
• Miego sutrikimų pasireiškia mažiausiai 3 kartus per savaitę, ne trumpiau kaip vieną mėnesį.
• Dieną ir naktį daug galvojama apie nemigą, nerimaujama dėl jos pasekmių.
• Nepatenkinama miego kokybė ir (ar) trukmė sutrikdo socialinę ir darbinę veiklą.
Net ir nemigos nevarginami žmonės dieną gali jaustis mieguisti. Tokiam žmogui ilgainiui blogėja atmintis, jam sunku priimti svarbius sprendimus, jis skundžiasi lytinės veiklos sutrikimu. Dėl 25 proc. autoįvykių kelyje ir nelaimingų atsitikimų darbe, kaip rodo tyrimai, kalti mieguisti ir nepailsėję žmonės. Taigi, jei jums reikia keleto puodelių kavos darbingumui palaikyti, vertėtų susirūpinti ir kreiptis į Miego sutrikimų laboratoriją. Čia gydytojai specialistai ne tik pakonsultuos, bet ir skirs gydymą arba rekomenduos atlikti polisomnografijos tyrimą ir nustatyti, ar mieguistumas dieną neslepia rimtų miego sutrikimų.
• Jeigu be priežasties dažnai prabundate naktį.
• Jeigu dieną jaučiatės mieguisti ir nepailsėję.
• Jeigu miegodami periodiškai nustojate kvėpuoti (miego apnėja).
• Jeigu knarkiate.
• Jeigu gydymas nuo nemigos nėra veiksmingas.
• Jeigu miegant nevalingai trūkčioja galūnės.
• Jeigu sunku užmigti dėl “neramių kojų”.
• Jeigu vargina neramūs sapnai, košmarai ar lunatizmas.
Registruojama telefonu iš anksto. Jeigu pageidaujama, laikomasi anonimiškumo. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia. Konsultacija ir tyrimas yra mokami.
Tyrimui atlikti pacientas atvyksta vakare, miega per naktį specialiai įrengtoje Miego sutrikimų laboratorijoje.
Tyrimas saugus ir visiškai nekenksmingas sveikatai. Įvertinama: smegenų bioelektrinis aktyvumas (elektroencefalografija), akių obuolių judesiai (okuliografija), apatinio žandikaulio raumenų aktyvumas, knarkimas, kojų raumenų aktyvumas ir judesiai (elektromiografija), širdies veiklos parametrai (elektrokardiografija) bei pulso pokyčiai, deguonies koncentracijos kraujyje pokyčiai.
Laboratorijoje dirba specialistų komanda: miego sutrikimų specialistės, ausų, nosies ir gerklės gydytoja, psichologas ir psichiatras. Nustačius miego sutrikimą, parenkamas gydymo būdas.
Jeigu reikia, rekomenduojama konsultuotis su kitų sričių gydytojais specialistais.
Nemedikamentinės priemonės:
• miego higienos koregavimas,
• specialiosios elgesio terapijos, psichoterapija,
• oro tėkmės kvėpavimo takais užtikrinimas naudojant vieną iš aparatų Nasal CPAP ar BiPAP.
• operacinis minkštojo gomurio, nosies pertvaros ar apatinio žandikaulio koregavimas (jeigu reikia šalinti anatomines oro tėkmės kliūtis).
Medikamentų gali skirti tik gydytojas, tiksliai nustatęs miego sutrikimo priežastį ar ligą.
Galima kreiptis į VšĮ Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratoriją.
VšĮ Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų laboratorijoje atliktas asmenų, patyrusių psichoemocinį stresą, miego ypatumų tyrimas. Labai bloga miego kokybė nustatyta 67,9 proc. asmenų, vidutinio lygio miego sutrikimai - 24,7 proc., o gerai miegojo tik 7,4 proc. tirtųjų. Konstatuota, kad nerimas bei depresija ir miego sutrikimai yra tiesiogiai susiję.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę