){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Odai labai svarbu miegas, kadangi dieną ją veikia daug žalojančių veiksnių, taip pat įtampa, stresas, o naktį ji turi nuo viso to pailsėti. Neišsimiegant ji negali maksimaliai pailsėti. Geriausia eiti miegoti iki vidurnakčio, apie dešimtą vienuoliktą valandą nakties, kadangi prieš vidurnaktį išsiskiria augimo hormonas, kuris turi didelę įtaką odos stangrumui ir išvaizdai. Ląstelės tuo metu dalijasi apie 10 kartų greičiau nei dieną. Rekomenduojama miego trukmė yra 7–8 valandos. Jeigu miegama mažiau, odai daroma žala, ir tai galima lengvai pastebėti – paakiai paburksta, papilkėja, o, periodiškai per mažai miegant, veido spalva praranda spalvą, spindesį. Tačiau persimiegojimas taip pat nėra odos draugas – miegant per ilgai, sutrikdoma medžiagų apykaita, oda pradeda greičiau senti.
Pirmiausia, be abejo, prieš einant miegoti, būtina švariai nusivalyti makiažą. Nesvarbu, kad ir kaip sunku būtų tai padaryti, tačiau švari oda – vienas svarbiausių veiksnių, norint ją išlaikyti gražią. Tuomet, atsižvelgiant į odos tipą ir amžių, reikia pasitepti tinkamu naktiniu kremu. Jaunai odai labiausiai tinka lengvas drėkinamasis kremas, vyresnio amžiaus moterims – regeneruojamieji kremai. Galima naudoti ir dieninį kremą, tačiau dieninis kremas paprastai būna skirtas odai apsaugoti nuo aplinkos poveikio, su UV filtrais, daugiau skirtas drėkinti, maitinti, o naktinis kremas turi daugiau veikliųjų medžiagų, kurias oda naktį lengviau pasisavina, todėl naktį naudoti dieninį kremą galima, tačiau bus mažesnė nauda.
Norint stipresnio poveikio odai, prieš miegą galima pasitepti serumu. Juose yra dar didesnės koncentracijos veikliųjų medžiagų nei naktiniuose kremuose, jie yra lengvesnės konsistencijos, paprastai geliniai ir lengviau įsigeria į odą. Švariai nusiprausus odą, pirmiausia reikia tepti serumą, palaukti, kol jis įsigers, ir tik tada tepti naktinį kremą. Tačiau jei, pasitepus serumu, nejuntamas diskomfortas, galima naktinio kremo ir nebenaudoti. Serumus brandžioms moterims (50–60 metų) galima naudoti nuolatos, kadangi kuo toliau, tuo mažiau oda pasigamina jai reikalingų medžiagų. Tačiau svarbu prisiminti, kad nuolatos naudoti to paties serumo nerekomenduojama, kadangi oda pripranta prie naudojamų medžiagų ir vėliau į jas nebereaguoja. Jaunesnėms moterims serumo naudoti nuolatos nepatartina, kad ji nepriprastų. Geriausia, esant reikalui, sunaudoti vieną pakuotę ir taip odą profilaktiškai pastimuliuoti.
Miegoti rekomenduojama gerai išvėdintoje, vidutinės temperatūros, ne per karštoje, patalpoje. Geriausia, kad kambaryje nebūtų kompiuterio. Patalynė turi būti švari, ypač tų, kurie turi aknės problemą, nes pataluose kaupiasi plika akim nematomos bakterijos, nešvarumai, kurie gali pabloginti odos būklę. Patalynė turi būti natūralių pluoštų, pavyzdžiui, medvilninė ar šilkinė. Svarbiausia odai – švara ir natūralumas.
Norint bent kiek pagerinti odos būklę po bemiegės nakties, rekomenduojama gerti daug skysčių – negazuoto vandens, arbatos. Jei ryte paakiai pabrinkę – uždėti ant jų į skepetaitę suvyniotus ledukus. Odą galima palepinti maitinamąja, atkuriamąja ar su deguonimi kauke, pabūti gryname ore, o kitą dieną bemiegės nakties nekartoti ir išsimiegoti.
Miegas užima trečdalį mūsų gyvenimo, tačiau atnaujina jėgas ir padeda pasiruošti kitai dienai. Žinoma, tik ne tada, kai vartaisi lovoje negalėdamas užmigti. Apie tai, kaip žinoti, ar kelios bemiegės naktys – tik laikina, ar tai jau nemiga, ir kaip pagerinti miego kokybę, kalbėjomės su Vilniaus Sapiegos ligoninės miego sutrikimų laboratorijos konsultantu gydytoju neurologu Olegu ROUDA. ...
Skaityti daugiauMedicinos pasaulyje nerimą sukėlė 2000 m. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pateikti duomenys apie nemigų ir kitų miego sutrikimų išplitimą tarp gyventojų bei su tuo susijusią ekonominę, fizinę ir psichologinę žalą. Pasirodo, kad tik 5 proc. gyventojų kreipiasi į medikus dėl miego sutrikimų. Kiti nežino, koks turi būti normalus miegas ir budrumo laipsnis dieną bei į ką kreiptis pagalbos....
Skaityti daugiauAr jūsų dar neišvarė iš miegamojo, kadangi knarkiate? O gal į kitą kambarį ketina pabėgti jūsų partnerė? Jei taip, laikas susirūpinti. Knarkimas gali būti tik įkyrus nemalonumas, tačiau gali būti ir sunkios ligos požymis. Nustatyta, kad knarkimas yra susijęs su padidėjusia hipertenzijos, insulto ir širdies ligų rizika....
Skaityti daugiauDaugelyje knygų ar kino filmų dažnai sutinkame epizodų, kuriuose apsakomi šiek tiek gąsdinantys, o kartais be galo linksmi vaizdai apie per miegus vaikščiojančius ar šiaip kuo nors kitu užsiimančius personažus. Tačiau filmai lieka filmais, knygos – knygomis. Ar galima tikėti viskuo, kas mums teigiama? Tikriausia neretai pagalvojame: o kas gi iš tiesų yra tas lunatizmas? Mistika, psichikos liga ar kokia kita būsena? ...
Skaityti daugiauMiegas – viena pagindinių sąlygų, kad žmogus jaustųsi žvalus, darbingas ir nestokotų optimizmo. Tačiau įtemptas gyvenimo tempas, stresas, asmeniniai išgyvenimai neretai trukdo užmigti, o žmogus, net ir išmiegojęs visą naktį, jaučiasi irzlus ir pavargęs. Kada verta nerimauti, kokios nemigos pasekmės organizmui – apie tai kalbėjomės su KMU Neurologijos klinikos profesore Vanda LIESIENE....
Skaityti daugiauTai ne liga, o liguistas įprotis. Dažniausiai dantimis griežiama naktį, per miegą, kartais dantimis griežiama ir dieną. Ilgą laiką griežiant dantimis, galima pažeisti dantenas, taip pat galimas žandikaulių pažeidimas....
Skaityti daugiauŽmonių žvilgsnius traukia pailsėjęs, žvalus ir švytintis veidas. Taip pat ir po bemiegės nakties pabrinkę ir pajuodę paakiai, papilkėjęs veidas. Tačiau tai – ne taip malonu kaip sužavėti skaistumu. Kokios yra pagrindinės taisyklės, kurių reikia laikytis prieš einant miegoti, kad kitą dieną spinduliuotumėme gaivumu, gražia oda ir energija? Apie tai pasakoja „Jaunatvės namų“ kosmetikė Indrė Buslienė. ...
Skaityti daugiauVisi žino, kokie natūralūs ir šilti yra vilnoniai drabužiai, tradiciškai populiarūs ir mėgstami mūsų atšiauraus klimato krašte. Tuo tarpu vilnonė patalynė Lietuvoje vis dar egzotika. Savo unikalių savybių dėka patalynė iš vilnos turėtų tapti įprasta kiekvienuose namuose. ...
Skaityti daugiauVidutiniškai mes „pramiegame“ dvidešimt penkerius savo gyvenimo metus. Atrodytų – laiko švaistymas, ypač esant dabartiniam greitam gyvenimo tempui, tačiau būtent miegant organizmas pasiruošia būdravimo periodui, sureguliuoja vidines funkcijas. Todėl jis labai svarbus mūsų kasdienei veiklai, visaverčiam darbui, imuninės sistemos būklei....
Skaityti daugiauManoma, kad vaikų miego sutrikimai skiriasi nuo suaugusiųjų, todėl kad skiriasi jų miegas. Iš tikrųjų vaikų ir suaugusiųjų miegas iš esmės nesiskiria. Vadinasi, vaikų miego sutrikimai daugiausia prasideda ne dėl fiziologinių jo ypatybių, bet dėl vaikų ir tėvų ryšio savitumo. Dvejų metų vaikas pats nepasikloja lovos, nevisada gali pasirinkti atsigulimo laiką arba užgesinti šviesą, ir galų gale negali pats atsigerti ištroškęs naktį......
Skaityti daugiauNiekas taip neatgaivina pavargusio kūno ir proto kaip geras, kokybiškas miegas. Miegant sulėtėja kvėpavimas, širdies darbas, pertvarkoma per dieną smegenyse susikaupusi informacija. Deja, ne visi gali džiaugtis visaverčiu miegu. Dažniausia blogo miego priežastis – knarkimas. Kenčia ne tik šalia miegantis partneris, bet ir pats knarkiantysis. Tai nėra toks jau nekaltas reiškinys, kaip anksčiau manyta. „Knarkimas – tai rimta liga, kurią nedelsiant būtina gydyti“, – sako Kauno medicinos universiteto Psichofiziologijos ir reabilitacijos instituto prof. Giedrius VARONECKAS. ...
Skaityti daugiauBeveik kiekvienas žmogus patiria su miegu susijusių problemų. Nemiga vargina 15-35 proc. visų gyventojų, apie 35 proc. žmonių nesijaučia pailsėję nakties miego metu. Nuo seno tebevyrauja nuomonė, kad per parą žmogus turėtų miegoti apie 8 val., tačiau intensyvus gyvenimo ritmas dažnai neleidžia to padaryti. Ar kenkia mūsų sveikatai trumpesnė miego trukmė? Ką daryti, kai nepavyksta užmigti, o vaistų baisu vartoti, nes ryte laukia svarbus susitikimas, egzaminas ar kelionė automobiliu, tad nesinori būti mieguistam? Į šiuos ir kitus klausimus sutiko atsakyti prof. habil. dr. Vanda Liesienė....
Skaityti daugiauTeigiama, kad daugiau kaip 40 proc. suaugusiųjų knarkia, ir tai nėra vien tik knarkiančiojo problema. Šalia tokio žmogaus miegantis partneris kiekvieną naktį vidutiniškai praranda mažiausiai valandą miego. Apie knarkimo priežastis bei gydymo metodus konsultuoja Kauno medicinos universiteto klinikų Ausų, nosies ir gerklės ligų klinikos specialistė gydytoja habil. dr. Nora ŠIUPŠINSKIENĖ....
Skaityti daugiauKad miegas – geriausias vaistas ligoniui, o sveikam kartais jis atstoja ir maistą, žinoma daugeliui. Kiekviena iš kartos į kartą perduodama tiesa paprastai paremta daugelio metų patirtimi, kurią šiandien įrodo ir moksliniai tyrimai. Ko reikia, kad miegas būtų kokybiškas ir kiekvieną rytą jaustumėtės tarsi iš naujo gimę?...
Skaityti daugiaunuolatos keliantis tuo pačiu laiku ryte, stiprėja paros ritmas, lengviau...
Skaityti daugiauvaikšto, bet miega… lunatizmas - gana retas miego sutrikimas, tačiau jis...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę