Kvėpavimo būdas priklauso nuo tikslo, kurio siekiame

Jeigu gyvename, vadinasi, ir kvėpuojame – aksioma, atrodytų, nereikalaujanti papildomų aiškinimų ar įrodymų. Bet kvėpuoti galima ne tik instinktyviai, o sąmoningai, kiek skirtingai, priklauso nuo to, kokia veikla užsiimame, kokio tikslo siekiame. Apie kvėpavimo būdus žiniomis dalinasi Kauno klinikų gydytoja pulmonologė dr. Eglė Vaitkaitienė, ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė, Kauno jogo studijos vadovas Vytis Zabulėnas ir kineziterapeutas, kvėpavimo specialistas Ignas Zakarauskas.

 

Kokie yra kvėpavimo būdai?

 

Eglė Vaitkaitienė: Žmogus kvėpuoja krūtininiu, pilviniu (diafragminiu) ir mišriuoju kvėpavimo būdu.

Krūtininis kvėpavimas yra paviršutinis, įkvepiant orą išsipučia krūtinė ir pakyla pečiai. Šis kvėpavimas nėra labai naudingas, nes kraujas deguonimi aprūpinama nepakankamai. Krūtine dažniau kvėpuoja moterys, nejudrų gyvenimo būdą gyvenantys ir/ar daug streso, nerimo, kitų neigiamų emocijų patiriantys žmonės.

Pilvinis kvėpavimas būdingas mažiems vaikams, vyrams, sportuojantiesiems. Pilvu kvėpuojame ir tuomet, kai miegame. Šis kvėpavimas kur kas naudingesnis nei krūtininis. Kodėl? Visų pirma, oras lengvai patenka į kvėpavimo takus. Antra, įkvėpimas ir iškvėpimas yra gilus (gaunate daug deguonies) tolygus; labai gera alveolių ventiliacija, diafragma išsiplečia ir susitraukia. Kvėpuojant pilvu kvėpavimo sistema gauna iš deguonies pakankamai energijos ir visiškai pašalina nereikalingą anglies dvideginį.

 

Kuo kvėpavimas mums dar naudingas be to, kad be jo, aišku, išvis neįmanoma gyventi?

 

Vytis Zabulėnas: Kvėpavimas ne tik užtikrina gyvybinių funkcijų veiklą, bet valdo psichines reakcijas ir emocijas. Taisyklingas diafragminis kvėpavimas ramina, mažina stresą, gerina mąstymą, stiprina protines ir fizines galias. Jogos kvėpavimas – žmogaus gyvybinės energijos (energetikos) kaupimo, reguliavimo mokslas ir menas. Tai tarsi laukinių liūtų dresavimas – reikalaujantis maksimalaus dėmesio, bet ne susikaustymo. Užsiimdami joga pakeisite netinkamo kvėpavimo įpročius.

 

Ignas Zakarauskas: Taisyklingai kvėpuodami gaunate daugiau deguonies, o tai reiškia – geresnę savijautą ir sveikatą; išeminės širdies ligos atitolinimą.

 

Kas atsitinka kvėpuojant netaisyklingai?

 

I. Z:. Netinkamai kvėpuojant sutrinka kraujo apytaka, kraujas tampa per daug šarminis, ir tai trukdo efektyviai deguonies apykaitai. Sutrikus organizmo aprūpinimui deguonimi, jaučiame neigiamus simptomus – tirpsta rankos, skauda galvą ir pan.

 

Kokios dažniausios kvėpavimo klaidos?

 

V. Z.: Nesvarbu, kokia veikla užsiimate, sekite, kad jūsų kvėpavimas nesutriktų, kad jūs nedūstumėte, netrūktų oro. Kitaip blogėja savijauta, mažėja darbingumas. Mokydamiesi kvėpavimo meno, pasitarkite su gydytoju ar išmintingu mokytoju. Dažniausios klaidos – nemalonių pojūčių ignoravimas, pratimų atlikimas per prievartą, neišmanymas ir fanatizmas.

 

I. Z.: Netaisyklingai kvėpuojate tada, kai stengiatės kvėpuoti nenatūraliai. Kvėpuojant reikalinga ne prievarta, o lankstumas, įsiklausymas į save.

 

Kam itin svarbu įvaldyti taisyklingą kvėpavimą?

 

E. V.: Nejudrų gyvenimo būdą gyvenantiems, ypač nesimankštinantiems asmenims reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į stovėseną, laikyseną, bet ir į kvėpavimo kokybę. Labai svarbu išmokti kvėpuoti pilvu senyvo amžiaus, neįgaliesiems; taip pat netaisyklingai sėdintiems, ilgai gulint lovoje (užsitęsus lėtinei ligai), kai, pablogėjus plaučių ventiliacijai, kyla plaučių uždegimo pavojus.

Tokie žmonės dažniausiai kvėpuoja krūtine, alsavimas – labai paviršutinis, alveolės prastai užpildomos oru, o kraujas aprūpinamas deguonimi, pasišalinti anglies dvideginiui – sudėtinga.

Jeigu jūsų kraujo spaudimas žemas, taip pat reikėtų išmokti kvėpuoti ne krūtine, o pilvu ar įvaldyti mišrų kvėpavimą. Įkvėpimai turi būti reti ir gilūs, kad aprūpintumėte kraują pakankamu deguonies kiekiu. Beje, pilvu sunkiau kvėpuoti gausiai prisivalgius.

Atliekant fizinius pratimus svarbu kvėpuoti taisyklingai, tuomet sveikatai bus daugiau naudos.

 

Kaip kvėpuojama mankštinantis? Pavyzdžiui, kalanetikos užsiėmimo metu?

 

Džilda Valaitienė: Kalanetikos mankštos metu kvėpavimas yra laisvas, kvėpuojama be sustojimų. Kvėpavimas prilygsta jūros bangavimui, įkvepiant iš apačios į viršų: išpučiate dalį pilvo, po to oro prisipildo plaučiai, krūtinė iki raktikaulių, ir įkvėpimas baigiamas. Iškvepiama atvirkštine tvarka: iškvepiate krūtine, po to išstumiate orą iš plaučių, vėliau – iš pilvo. Toks kvėpavimas skatina medžiagų apykaitos procesus, šalina toksinus, organizmas gauna energijos.

 

Kaip kvėpuojama atliekant pilateso pratimus?

 

D. V.: Atliekant pratimus pagal pilateso metodiką, pilvas ir nugaros raumenys yra įtempti. Kvėpuojant prasiplečia apatinė krūtinės dalis, todėl padidėja vidinis plaučių tūris, ir jis prisipildo deguonies. Šis kvėpavimo būdas stiprina tarpšonkaulinius raumenis ir vadinamas krūtininiu arba šoniniu (ne diafragminiu). Plaučiai dirba kaip dumplės: įkvepiant apatinė krūtinės ląstos dalis išsiplečia, iškvepiant – susitraukia. Ruošdamiesi daryti pratimą įkvepiate per nosį (nekeldami pečių), o iškvepiate pratimo metu per burną (lyg tyliai dejuotumėte) „slinkdami žemyn“ į pilvą ir mažąjį dubenį.

Taisyklingai kvėpuojant sumažėja įtampa kaklo, pečių ir juosmens zonose, krūvis juosmeninėje stuburo dalyje, aktyviau mankštinasi dubens dugno ir gilieji pilvo raumenys. Taip pat išlaikoma optimali rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Kadangi iki galo neatsipalaiduoja pilvo raumenys, pratimų metu nugara yra apsaugota nuo pertempimo. Ramiai ir giliai kvėpuojant kraujas geriau aprūpinamas deguonimi, gerėja dėmesio koncentracija.

 

Kokia yra jogos kvėpavimo technika?

 

V. Z.: Jogos kvėpavimo gimnastika apima visus įmanomus kvėpavimo variantus. Skirtingos jogos mokyklos taiko skirtingas kvėpavimo technikas. Pavyzdžiui, atliekant jogos asanas gana dažnai kvėpuojame per nosį tolygiai ir ramiai, be sulaikymų. Norėdami patirti didesnį fizinį krūvį ir naudą sveikatai darydami, pavyzdžiui, „šuns“ asaną, keldami kūną į viršų, įkvepiame per nosį, po to būdami ta poza nekvėpuojame, o nusileisdami (grįždami į pradinę padėtį) – iškvepiame.

 

D. V.: Darydami pratimą įkvėpkite ir iškvėpkite lėtai. Giliai ir lėtai įkvėpkite pradėdami pilvu, tarpšonkauline ir raktikauline sritimi. Įkvepiant pilvas turi išsipūsti, o iškvepiant įsitraukti. Pajuskite tokius pilvo judesius. Norėdami išmokti jogų kvėpavimo atsisėskite ir uždėkite vieną delną ant pilvo, o kitą – ant krūtinės ląstos. Lėtai įkvėpkite leisdami išsipūsti pilvui, po to išsiplėsti krūtinės ląstai. Ir galiausiai viršutinėms plaučių dalims (krūtinės ląsta prasiplečia raktikaulių srityje ir pakyla į viršų). Iškvėpkite ta pačia seka, leisdami įkristi vidun pilvui, po to nusileisti ir susiaurėti krūtinės ląstai. Šio tipo pilvinis kvėpavimas yra pats geriausias.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai