Alternatyvusis gydymas: ar turime patikimų metodų ir galimybių?

Tradiciniai Rytų šalyse gydymo metodai mūsų kultūroje vadinami netradiciniais. Lietuvoje populiarėja ir netradicinė, arba alternatyvioji, medicina. Profesionaliai taikoma, ji veiksminga, kaip ir šalyse, kuriose „gimė“, be to, dera su mūsų tradicinės medicinos būdais arba juos papildo. Tačiau ar turime patikimų ir pagrįstų alternatyviosios medicinos, taip pat profilaktinės medicinos metodų ir galimybių juos saugiai taikyti? Apie tai – VšĮ „Ajurvedos akademija“ vadovė Lina Lukošienė.
 

Iš visų netradicinės medicinos metodų jums geriausiai žinoma ajurveda. Kas tai: tik gerų patarimų ir sveikatos saugojimo receptų rinkinys ar ir ligų gydymo metodas?
Klausiate man skaudamų dalykų. Žvilgtelėjus į informacijos platybes, gana nyku: žiniasklaida eina paviršutinišku keliu, nėra rimtų straipsnių apie ajurvedos mokslo ir kitų „kitokios medicinos“ būdų esmę. Televizijos ar spauda domisi, bet dažnai pasitenkina tik paviršutiniškais paaiškinimais, patarimais ar receptais. Jie irgi naudingi, tačiau sukuriamas vienpusiškas ir klaidingas supratimas.
Ajurveda nėra metodas ar metodų rinkinys. Tai nuosekli, daug tūkstantmečių, taip pat ir mūsų dienomis, praktikuojama gyvensenos ir medicinos sistema. Tai pirmoji žmonijos medicina, iš jos kilo visos šiandien mums žinomos medicinos sistemos ir atskiri metodai.
Ajurvedos tikslas – palaikyti sveikųjų sveikatą ir išgydyti sergančiuosius. Vis dėlto pirmenybė siekiui kuo ilgiau turėti gerą sveikatą, o tai reiškia – šalinti galimos ligos priežastis. Atvejais, kai liga jau išsivystė, ajurvedos gydytojas – šios specialybės mokomasi ne trumpiau nei šiuolaikinės medicinos Vakarų universitetuose – taikys savitas diagnostikos ir gydymo sistemas, natūralios kilmės vaistus. Svarbiausia, žmogus pajus, kad ne jo skaudamas organas, o jis visas gydytojui svarbus. Ajurveda dar vadinama „žmogaus medicina“. Jam gali būti rekomenduota koreguoti gyvenimo būdą, mitybą, mąstymą, santykius su artimaisiais. Dar viena ajurvedos sritis – atjauninimas.

 

Visuomenė imli viskam, kas susiję su „natūralus“, „žolinis“ ir pan. O kokie pernelyg didelio pasikliovimo ajurveda ir apskritai alternatyviąja medicina pavojai?


Jie iš tiesų galimi, kaip ir bet kas be saiko ar be žinojimo. Ypač pavojinga, neturint pakankamai žinių, eksperimentuoti su savimi. Ajurvedoje svarbiausios psichologijos žinios, t.y. apie proto tipus bei jų įtaką ir fizinei žmogaus sveikatai. Kai apie fizinio kūno tipus (došas) ir tinkamus maisto produktus kažkur pasiskaitę žmonės imasi gydyti savo kūną, keisdami mitybą ar gyvenseną, gali kilti rimtų sveikatos sutrikimų. Teko dalyvauti vegetarų susitikime, kur pablyškęs jaunuolis didžiavosi dabar esąs jau ir veganas... Bėda, kad sisteminių žinių jis neturi, maitinasi, kaip patarė draugai, knygelės, verstiniai straipsniai internete ir jų abejotinos kompetencijos autoriai. Ajurvedos akademijoje mokome autentiškos ajurvedinės gyvensenos ir sveikatinimo, kurie yra ajurvedos dalis. Ir įspėjame klausytojus, kad jų gyvensenos pokyčiai būtų motyvuoti ir neteiktų diskomforto aplinkiniams, – tik tada bus naudos kūnui ir protui. Šarlataniškų, netikslių, o neretai ir klaidinamų patarimų geriau vengti.


 

Ko, jūsų nuomone, reikia, kad būtų prieinama ne „bobučių“, o patikima, pagrįsta alternatyvioji medicina?


Reikėtų geranoriškumo iš šiuolaikinės medicinos strategų. Pripažinimo, kad natūrali medicina ir gyvensena, kuri Europos Sąjungoje vadinama papildoma ir alternatyviąja medicina, gali padėti šiuolaikinei medicinai gydant kai kurias ligas.
Pripažinus svarbą, reikėtų jos įteisinimo su atitinkama įstatymų baze ir licencijavimu. Dar reikia tinkamo finansavimo. Pasaulio sveikatos organizacija pripažįsta, kad medicinos paslaugos tik 10 proc. lemia žmogaus sveikatą, ir ragina vyriausybes daugiau dėmesio skirti ligų profilaktikai.
Dar viena reikmė yra palankios sąlygos alternatyviosios medicinos specialistams rengti. Esamas leidimas praktikuoti kai kuriuos alternatyviosios medicinos metodus tik turintiems aukštąjį medicininį išsilavinimą riboja: kas gi norės 4-5 metus studijuoti vakarietiškąją mediciną ir po to dar mokytis antra tiek?
 

Kaip žinoti, ar netradicinės medicinos atstovas - hirudoterapeutas, akupunktūristas, masažistas ir kt. - yra „tikras“? Ar nėra jis „apsišaukėlis“?


Patarčiau paprašyti dokumento, įrodančio, kur jis mokėsi, ir pasidomėčiau internete ta mokykla, o svarbiausia – kokios jos ištakos, vertybės ir pan.
Netrukus bus galima kreiptis ir į Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmus. Šiuo metu organizacija steigiama, jos nariai bus visi rimti gydytojai ir sveikatintojai.
 

Kuo mums, vakariečiams, gyvenantiems čia ir dabar, gali būti naudinga ajurveda?


Ajurveda ir šiandien Rytuose plačiai praktikuojama, yra veiksminga, o pastaruoju metu sparčiai populiarėja Vakaruose. Kodėl ir mums Lietuvoje ja nepasinaudojus, ajurvedos žinios suteikia galimybę būti savo sveikatos šeimininku. Geriausia, jei susimąstysime apie tai, kol dar nieko neskauda. Jei kamuoja negalavimai, ajurveda paaiškina jų esmines priežastis. Jas supratus, nereikia didelių pastangų ar valios (dažnas skundžiamės jos stoka), nes tikros žinios ir autentiški metodai užtikrina sėkmę.
Egzistuoja daugybė priežasčių, galinčių sukelti ligą. Jas visas galima suskirstyti į tris grupes: sveiko proto nepaisymas, netinkamas, neteisingas jausmų panaudojimas, orų kaita.
Ajurvedos gydytojas nustato diagnozę po kruopštaus ir nuoseklaus ištyrimo. Kai kuriuos veiksnius, lemiančius ligą, pats pacientas gali laikyti nereikšmingais. Todėl šalia klasikinės informacijos apie simptomus, gyvenimo būdą, dietą ir ligos istoriją, gydytojas tiria kitas žmogaus savybes, kurios gali padėti atrasti ligos priežastį ir atsakymą, kiek tęsis liga. Pavyzdžiui, gydytojas pasitelkia savo pojūčius (regą, klausą, lytėjimą, uoslę), kad įvertintų esamus ligos ženklus ir jų svarbumą.
Paciento elgesys konsultacijos metu suteikia gydytojui papildomos informacijos. Čia svarbu viskas: emocinė būklė, kūno stiprumas ir paslankumas. Intelektas ir žmogaus charakteris gali būti nustatyti pagal rūbus, pozas, kūno judesius, kvėpavimą ir eiseną. Ajurvedinis gydytojas turi mokėti greitai atlikti žmogaus apžiūrą, nenurengdamas jo ir be papildomų testų. Plačiai taikoma pulso diagnostika.
Gydymo metodikos skirtos šalinti toksinus iš pažeisto organo, taip pat didinti vadinamąjį gyvybės potencialą. Be to, gydymas ramina jausmu, gerina bendrą fizinę ir protinę savijautą. Ajurveda – unikali medicina, kadangi ji siūlo gydymą išoriškai sveikam žmogui. Taikomi gydymo ir profilaktikos būdai, kurie valo ir atjaunina organizmą, gerina esamą sveikatos būseną ir ilgina gyvenimo trukmę. Terapijos tikslas – ne tik sumažinti ligos požymius, bet ir pašalinti pirmapradį disbalansą.
Ajurvedos psichologija moko bet kurią problemą pradėti spręsti nuo savo proto (mąstymo) analizės. Tarkime, kai man skauda, galiu griebtis tabletės, kad skausmas kuo greičiau nusloptų, nes nežinau, kaip dar galiu sau padėti. Kitas kelias, jeigu turiu psichologijos žinių – jos mums, vakariečiams, labai svarbios, paieškoti skaudėjimo priežasčių ir imtis natūralių priemonių.
Ar tokių specialistų yra Lietuvoje?
Ajurvedinis gydymas Lietuvoje yra netolimos ateities dalykas. Jau dabar yra verslininkų, sudarančių puikias sąlygas ajurvedos klinikoms steigti.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai