Gydymasis dėlėmis: atgyvena ar sprendimas?

Daug kas esame girdėję, kad gydymas dėlėmis, vadinamas hirudoterapija, gali padėti įveikti daugybę ligų. Ar šiame informacinių technologijų amžiuje, kai yra daugybė modernių vaistų ir kitų gydymo priemonių, verta gydytis dėlėmis? Svarbiausia, ar saugu tai daryti?
 
Žiupsnelis istorijos
Gydymas dėlėmis siekia labai senus laikus. Archeologai, tyrinėdami Egipto piramides, rado piešinių, vaizduojančių dėlių, kaip gydymo priemonių, naudojimą. Senovės Kinijoje, Indijoje, Graikijoje, Romoje hirudoterapija buvo taikoma labai plačiai. Medicinos tėvas Hipokratas parašė atskirą veikalą apie medicininių dėlių naudojimą. Kitas garsus rytų medicinos mokslo patriarchas Avicena taip pat daug dėmesio skyrė gydymui dėlėmis. Žinoma, kad iš Carinės Rusijos į Vakarų Europos šalis kasmet būdavo išvežama apie 70 milijonų dėlių. Jos buvo labai populiarios Prancūzijoje, kur per metus jų sunaudodavo nuo 80 iki 100 milijonų. Vakarų Europoje dėles kaip vaistą nuo daugelių ligų naudojo iki 20 a. vidurio.
Asmeninė patirtis
Pati išbandyti dėles pasiryžau norėdama padėti mamai. Ją senai kamavo padidėjęs kraujo spaudimas, skausmai širdies plote, svaigdavo galva, gydytojai išrašė krūvą vaistų. Kadangi buvau skaičiusi apie stebuklingas natūralias gydytojas, pasiūliau išbandyti dėles. Ji kategoriškai atsisakė – šie gyviai jai šlykštūs, geriau vartosianti vaistus. Pamaniau, gal, išbandžiusi šį metodą pati, ir ją įtikinsiu.
Susiradau vieną iš dėlėmis gydančių gydytojų. Ši pirmiausia pasiteiravo, ką noriu gydyti. Mano bėdos buvo kitokios negu mamos. Didžiausia – išsiplėtusios kojų venos.Gydytoja pasakė, kad man reikėtų 7–10 seansų. Pasiteiravusi, ar nesu alergiška dėlėms ir išgirdusi dvejones, kad nesu jų bandžiusi, gydytoja patarė 3 dėles uždėti ant uodegikaulio. Dėlių vaizdas ir įsisiurbimas neišgąsdino. Kiek labiau gąsdino pastaba, kad iš žaizdelių gali dar 1-2 dienas kraujuoti. Tačiau kraujavimas bėdų nepridarė. Per procedūrą buvo nuobodu išgulėti valandą, bet ieškant sveikatos tai – ne bėda.
Po seanso savijauta nepakito, kojų venų mazgai nesumažėjo. Mamos išbandyti šios procedūros neįkalbėjau – ji teigė neįveiksianti pasibjaurėjimo, kai dėlės įsisiurbia į kūną.
Antrąkart dėlės dėjausi išsigandusi netikėtų skausmų širdies plote. Po procedūros savijautos pokyčių nepajutau. Gydytoja sakė, kad mano skausmai, matyt, ne dėl širdies ar kraujagyslių bėdų – būtų atlėgę. Šįkart žaizdelės kraujavo ilgiau – antrą dieną iš kelių dar sunkėsi nemažai kraujo.
Sutikti gerbėjai ir priešai
Šešiasdešimtmetė Jadvyga A. su vyru jau trejus metus kas pusmetį gydosi dėlėmis. Pasiryžo tai daryti dėl skaudančių kojų, padidėjusio kraujo spaudimo ir priešinsultinės būklės. Moteris vartojo labai daug vaistų, dabar geria tik pusę jų, lengviau vaikšto.
„Dėles deduosi profilaktiškai. Reikia pasistengti, kad išvengtum kritinių būklių. Į oficialų kabinetą nesikreipėme, draugai pakvietė į namus, kur jiems dėles dėti ateidavo pažįstama medikė“, – pasakojo moters vyras.
„Jei ne dėlės ir ne badavimas, nežinia, kaip šiandien gyventume. O dėlės visai nebaisios“, – sakė pas gydytoją sutiktos seserys biržietės. Moterys džiaugėsi jau per porą mėnesių įsitikinusios tokio gydymo veiksmingumu – jų kraujo spaudimas tapo beveik normalus, traukiasi aterosklerozė, stenokardija.
„Esu įsitikinusi, kad gydytis natūraliai geriau negu vaistais ir skalpeliu. Perskaičiau, kad dėlės gydo kojų venų išsiplėtimą. Atlikau 8 procedūras, už kiekvieną sumokėjau po 60 litų. Nepadėjo, kojas teko operuoti. Operacija pavyko“, – sakė 45-erių metų nekilnojamojo turto prekybos agentė.
Ką daro dėlė?
Medicininės dėlės, dedamos pagal akupunktūrinius taškus, išsiurbia iki 15 ml kraujo.
„Jos ypač tinka žmonėms, kurių aukštas arterinis kraujo spaudimas, kuriems yra kraujo krešėjimo sutrikimų (kai kraujas linkęs greitai krešėti), kamuojamiems kojų opų, tromboflebitų, hemorojaus, sausgyslių uždegimų“, – sako žymus psichoterapeutas druskininkietis Algimantas Kačergius, neslėpdamas, kad gydyti dėlėmis išmoko iš savo dėdės, dirbusio radiologu, ginekologu, Berlyne apsigynusio mokslinę disertaciją ir visą savo amžių gerbusio dėles.
A.Kačergius priminė, kad prieškario ir pokario Lietuvoje dėlių buvo galima nusipirkti visose vaistinėse, iki 1985 m. – kai kuriose. Pasak jo, iki Antrojo pasaulinio karo žmonės gydymui naudojo ir baloje surinktas dėles.
„Dėlės pavojaus nekelia. Dabar jos tapo kone liaudies medicina, nes Lietuvoje nėra licencijų gydyti dėlėmis, netikrinama, kaip jis atliekamas. Nors naudojamos ne specialistų, užkrėtimų, supūliavimų beveik nėra ar pasitaiko labai mažai, apie juos negirdėti. Lietuvoje niekas nenori užsiimti dėlėmis, nors jomis susidomėjusiųjų yra. Dėlių biovibracijos, kurių neturi jokie cheminiai preparatai, artimos žmogui, normalizuoja visų organų veiklą. Organizmas veikiamas ne vien chemiškai. Nerviniai impulsai iš įkandimo zonos keliauja į stuburo smegenis ir centrinę nervų sistemą, todėl mobilizuoja visas rezervines jėgas“, – sakė A.Kačergius.

Jis dėlėmis gydosi pats, gydo namiškius ir būrį draugų. Pasak psichoterapeuto, dėlėmis pavojinga gydytis žmogui, kuris bijo šliužų, pelių, varlių – jį gali paruošti psichoterapija.
Nori aiškumo
„Gydymui specialiai išaugintos dėlės išskiria apie šimtą biologiškai veiklių medžiagų. Be pagrindo baiminamasi užkrėtimų. Dėlės yra vienkartinės, po procedūros turi būti sunaikintos arba atiduotos pacientui“, – sakė Aura Gorbikienė, vienintelės įmonės Lietuvoje, auginančios medicinines dėles, direktorė.
Pasak jos, Lietuvoje medicininės dėlės nėra kaip nors vertinamos, sertifikatų neprašoma ir iš importuojamų. Šalyje nėra specialių reikalavimų šiai medicinos priemonei, todėl gydyti gali ir ne medikai. Nėra garantijų, kad nenaudojamos ir balose surinktos dėlės, kas keltų infekcinių ligų pavojų.
„JAV 2000-aisiais pripažino šį metodą kaip oficialų, nurodydama, kad hirudoterapija tinka ligoms gydyti, sušvelninti ir kartais joms išvengti. Netrukus kaip gydymo priemonė dėlės patvirtintos ir Vokietijoje. Lietuvoje šis gydymo būdas niekam neįdomus, net nesidomima, kokias dėles naudoja hirudologijos specialistai. Beveik visi jie teigia naudoją lietuviškas, tačiau jų neperka. Ar perka pusšimtį... metams. Tiek dėlių reikia vieno žmogaus gydymo kursui. Domėjomės, kiek dėlių importuojama. Per dvejus metus oficialiai įvežta tik viena jų partija“, – sakė A.Gorbikienė. Pasak jos, dėles saugu dėti tik jei esate tikri, kad dėlės tikrai medicininės.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento sveikatos priežiūros išteklių valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Justinas Lazauskas pastebėjo, kad hirudoterapijos specialistų veikla nereglamentuojama ir licencijos neišduodamos. Į ką atkreipti dėmesį norintiems gydytis šiuo metodu? „Žmogus šiuo klausimu turėtų konsultuotis su gydančiu gydytoju“, – atsakė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai