Dažniausiai priežastys nėra aiškios
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgą laiką trunkantis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, dėl ko ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai – širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Antrinė hipertenzija – kai padidėjęs kraujospūdis yra kitų ligų pasekmė. Tad antrinės priežastys yra aiškios. Tai gali būti inkstų, antinksčių, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos susiaurėjimas, ilgas vaistų vartojimas, kt.
Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai skirstomi į nekeičiamus ir šalinamus. Rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti, yra genetika (ji lemia 30–60 proc.), amžius (jei 55 m. žmogaus kraujospūdis normalus, rizika susirgti arterine hipertenzija per likusį gyvenimą siekia 90 proc.), rasė (juodaodžių AKS didesnis nei baltųjų). Tačiau tai nereiškia, kad, esant šiems rizikos veiksniams, būtinai susirgsime. Juk yra ir vadinamieji šalinami rizikos veiksniai, kuriuos pakoregavus, ligą galima atitolinti arba išvengti. Tai – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nejudra, nervinė įtampa, naktinis darbas.
Vieno vyraujančio rizikos veiksnio, kuris būtų moksliškai įrodytas, nėra. Manoma, kad rizikos veiksnių deriniai skatina arterinės hipertenzijos išsivystymą (pvz., rūkymas ir hiperlipidemija).
Ar priklausau didelės rizikos grupei?
Siekiant nustatyti didžiausią riziką susirgti arterine hipertenzija, buvo įvestas prehipertenzijos terminas. Prehipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis yra 120–130/80–89 mmHg. Daugumai šios grupės asmenų anksčiau ar vėliau pasireiškia hipertenzija. Framinghamo širdies tyrimo duomenimis, 90 proc. 55–65 m. amžiaus asmenų, kurių kraujospūdis normalus, po 20 m. pasireiškia AH. Jiems rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra didesnė. AKS padidėjus 20/10 mmHg, ši rizika padvigubėja.
Kokia tikimybė ligą paveldėti?
Su arterine hipertenzija susiję daug genų (angiotenzino, renino, alfa2 ir beta2 receptorių ir kt.), ir nors tam tikrų genų svarba ir jų tarpusavio sąveika dar neįrodyta, arterinė hipertenzija neabejotinai yra poligeninė liga. Manoma, kad kiekvieno asmens arterinis kraujospūdis 35–70 proc. nulemtas genų. Apie 50 proc. pacientų nustatoma šeiminė padidėjusio kraujo spaudimo anamnezė arba tarp pirmos eilės giminaičių, prieš laiką mirusių nuo širdies ligų. Žmonės, kurių spaudimas normalus, bet kurių šeimoje yra sirgusiųjų arterine hipertenzija, priklauso daug didesnei rizikos grupei nei žmonės, kurių šeimoje nėra tokių sergančiųjų.
Rizikos veiksniai
Antsvoris. Sergančiųjų arterine hipertenzija 3 kartus daugiau tarp nutukusiųjų nei tarp normaliai sveriančiųjų. Antsvorio turintiems žmonėms padidėja minutinis širdies tūris, cirkuliuojančio kraujo kiekis, sustandėja kraujagyslės. Žmonėms, turintiems antsvorio, svorio padidėjimas iki 10 kg nulemia AKS padidėjimą 2–3 mmHg. Šiems pacientams ypač dažnai nustatoma atsparumas insulinui ir padidėjusi simpatinės nervų sistemos aktyvacija. O tai gali daryti įtaką hipertenzijos progresavimui.
Rūkymas, alkoholio vartojimas. Rūkant padidėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, taip pat periferinių arterijų pasipriešinimas, aktyvinama simpatinė nervų sistema. Rūkymas gali sukelti ne tik smulkiųjų periferinių arterijų, bet ir vainikinių arterijų pasipriešinimą (spazmą), taip pat didina aterosklerozinės plokštelės susiformavimo riziką.
Nejudra. Fizinis aktyvumas galėtų reguliuoti kraujospūdžio didėjimą, bet, deja, šiuolaikinėje visuomenėje jam lieka mažai laiko. Nors bet koks didesnis fizinis aktyvumas greitai padidina kraujospūdį, tačiau žmonės, kurie reguliariai sportuoja, dažniausiai yra lieknesni, sveikesni, o jų arterinis kraujospūdis yra mažesnis.
Netinkama mityba. Apskaičiuota, kad visose moterų ir vyrų amžiaus grupėse 100 mmol/l padidėjęs natrio (druskos) suvartojimas susijęs su sistolinio kraujo spaudimo padidėjimu vidutiniškai 6 mmHg. Šis ryšys daug didesnis vyresniems žmonėms. 78 tyrimų metaanalizė, kurios metu nagrinėta suvartojamo natrio kiekio įtaka arteriniam kraujospūdžiui, parodė, kad 50–59 m. žmonių grupėje sumažinus kasdien suvartojamos druskos kiekį 3 g, sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja apie 5 mmHg. Kita vertus, žmonėms, kurių kraujospūdis nėra padidėjęs, druskos vartojimo sumažinimo nauda yra gana kontroversiška.
Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina mažo tankio lipoproteinų ir gliceridų kiekį kraujyje, o tai skatina arterinės hipertenzijos atsiradimą. Taip pat per mažas kalio vartojimas.
Stresas. Arterinio kraujo spaudimo didėjimą gali skatinti ir įvairūs stresai, kurių šiandien išvengti praktiškai neįmanoma. Ūminiai stresiniai dirgikliai greitai padidina spaudimą kaip fiziologinį atsaką ir pasirengimą stresui realizuoti. Toks AKS vėliau labai greitai normalizuojasi. Tačiau ilgą laiką trunkantis stresas dažniau sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus ir širdies ir kraujagyslių ligas.
Nauji rizikos veiksniai. Pastaruoju metu atsiranda duomenų apie naujus rizikos veiksnius ir jų reikšmę kraujospūdžio didėjimui. Pvz., moterys, kurioms yra buvusi nėštumo sukelta arterinė hipertenzija, priklauso didesnės ligos išsivystymo vėlesniame amžiuje rizikos grupei.
Druska nedidina spaudimo?
Spaudoje pasirodo pranešimų, kad druska nedidina AKS ir širdies ligų rizikos. Pvz., tyrimo autoriaus, dr. Iano Staesseno iš Leveno (Belgija) universiteto teigimu, rekomendacijos sumažinti druskos vartojimą yra neteisingos. Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame suskirstė žmones į tris grupes – didelio, mažo ir vidutinio druskos suvartojimo. Paaiškėjo, kad visų trijų grupių atstovams tikimybė susirgti kokia nors liga buvo vienodos. Tačiau vėliau didžiausias mirtingumo lygis pastebėtas tarp žmonių, kurie suvartodavo mažiausiai druskos. O tarp žmonių, kurie vartojo daugiausia druskos, mirtingumo lygis buvo mažiausias. Tad kuo žmonėms tikėti? Ar nevalgyti sūriai, ar vis dėl to nekeisti šio įpročio?
„Pasaulinio garso mokslininkų nuomone per gausus druskos vartojimas yra viena iš pagrindinių aukšto kraujospūdžio atsiradimo priežasčių. Per didelis druskos vartojimas ne tik sukelia kraujospūdį, bet ir kietina širdies, inkstų arterijas, mažina širdies raumens elastingumą. Amerikos ekspertai apibendrino daugiau kaip 50-ies pasaulinių tyrimų, atliktų per daugybę metų, duomenis. Jie nustatė, kad, sumažinus druskos suvartojimą per parą 1,8 g, reikšmingai sumažėja kraujospūdis. Todėl sveikiems žmonėms gerokai sumažėja tikimybė ateityje sirgti arterine hipertenzija. Dar didesnį poveikį druskos vartojimo mažinimas turėjo pacientams, kurie jau serga itin sunkia ir vaistais sunkiai kontroliuojama ligos forma. Tyrimai parodė, kad pacientų, kurių druskos suvartojimas per parą sumažėjo 4,6 g, kraujospūdis sumažėjo net 22,7/9,1 mmHg. Kadangi visas kardiologijos gydymas grindžiamas šiomis gydymo gairėmis, todėl mes jomis vadovaujamės, o gairės teigia, kad gausus druskos vartojimas skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi“, – sako D.Baltušauskienė.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau