Hipertenzija: priežastis aiški ne visada

Nuolat kalbama, kad padidėjusio kraujospūdžio liga arterinė hipertenzija (AH) yra XXI amžiaus epidemija, nes sergamumas ja nuolat plinta, liga pakerta vis jaunesnius žmonės, ji neaplenkia ir vaikų. Kas lemia, kad vieni serga, kiti – ne? Ar visada aiškios ligos priežastys? Kokie ligos rizikos veiksniai? Konsultuoja Kauno klinikų gydytoja rezidentė Dovilė Baltušauskienė.
 

Dažniausiai priežastys nėra aiškios
Arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė. Pirminė – tai liga, kuriai būdingas nežinomos kilmės ilgą laiką trunkantis arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas, dėl ko ilgainiui pažeidžiami organai taikiniai – širdis, smegenys, kraujagyslės ir inkstai, didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Antrinė hipertenzija – kai padidėjęs kraujospūdis yra kitų ligų pasekmė. Tad antrinės priežastys yra aiškios. Tai gali būti inkstų, antinksčių, skydliaukės ligos, miego apnėja, aortos susiaurėjimas, ilgas vaistų vartojimas, kt.
Pirminės arterinės hipertenzijos rizikos veiksniai skirstomi į nekeičiamus ir šalinamus. Rizikos veiksniai, kurių negalime pakeisti, yra genetika (ji lemia 30–60 proc.), amžius (jei 55 m. žmogaus kraujospūdis normalus, rizika susirgti arterine hipertenzija per likusį gyvenimą siekia 90 proc.), rasė (juodaodžių AKS didesnis nei baltųjų). Tačiau tai nereiškia, kad, esant šiems rizikos veiksniams, būtinai susirgsime. Juk yra ir vadinamieji šalinami rizikos veiksniai, kuriuos pakoregavus, ligą galima atitolinti arba išvengti. Tai – rūkymas, antsvoris, nutukimas, gausus riebaus, sūraus maisto, alkoholio vartojimas, nejudra, nervinė įtampa, naktinis darbas.
Vieno vyraujančio rizikos veiksnio, kuris būtų moksliškai įrodytas, nėra. Manoma, kad rizikos veiksnių deriniai skatina arterinės hipertenzijos išsivystymą (pvz., rūkymas ir hiperlipidemija).
Ar priklausau didelės rizikos grupei?
Siekiant nustatyti didžiausią riziką susirgti arterine hipertenzija, buvo įvestas prehipertenzijos terminas. Prehipertenzija – tai būklė, kai kraujospūdis yra 120–130/80–89 mmHg. Daugumai šios grupės asmenų anksčiau ar vėliau pasireiškia hipertenzija. Framinghamo širdies tyrimo duomenimis, 90 proc. 55–65 m. amžiaus asmenų, kurių kraujospūdis normalus, po 20 m. pasireiškia AH. Jiems rizika susirgti širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis yra didesnė. AKS padidėjus 20/10 mmHg, ši rizika padvigubėja.
Kokia tikimybė ligą paveldėti?
Su arterine hipertenzija susiję daug genų (angiotenzino, renino, alfa2 ir beta2 receptorių ir kt.), ir nors tam tikrų genų svarba ir jų tarpusavio sąveika dar neįrodyta, arterinė hipertenzija neabejotinai yra poligeninė liga. Manoma, kad kiekvieno asmens arterinis kraujospūdis 35–70 proc. nulemtas genų. Apie 50 proc. pacientų nustatoma šeiminė padidėjusio kraujo spaudimo anamnezė arba tarp pirmos eilės giminaičių, prieš laiką mirusių nuo širdies ligų. Žmonės, kurių spaudimas normalus, bet kurių šeimoje yra sirgusiųjų arterine hipertenzija, priklauso daug didesnei rizikos grupei nei žmonės, kurių šeimoje nėra tokių sergančiųjų.
Rizikos veiksniai
Antsvoris. Sergančiųjų arterine hipertenzija 3 kartus daugiau tarp nutukusiųjų nei tarp normaliai sveriančiųjų. Antsvorio turintiems žmonėms padidėja minutinis širdies tūris, cirkuliuojančio kraujo kiekis, sustandėja kraujagyslės. Žmonėms, turintiems antsvorio, svorio padidėjimas iki 10 kg nulemia AKS padidėjimą 2–3 mmHg. Šiems pacientams ypač dažnai nustatoma atsparumas insulinui ir padidėjusi simpatinės nervų sistemos aktyvacija. O tai gali daryti įtaką hipertenzijos progresavimui.
Rūkymas, alkoholio vartojimas. Rūkant padidėja širdies susitraukimų dažnis ir kraujospūdis, taip pat periferinių arterijų pasipriešinimas, aktyvinama simpatinė nervų sistema. Rūkymas gali sukelti ne tik smulkiųjų periferinių arterijų, bet ir vainikinių arterijų pasipriešinimą (spazmą), taip pat didina aterosklerozinės plokštelės susiformavimo riziką.
Nejudra. Fizinis aktyvumas galėtų reguliuoti kraujospūdžio didėjimą, bet, deja, šiuolaikinėje visuomenėje jam lieka mažai laiko. Nors bet koks didesnis fizinis aktyvumas greitai padidina kraujospūdį, tačiau žmonės, kurie reguliariai sportuoja, dažniausiai yra lieknesni, sveikesni, o jų arterinis kraujospūdis yra mažesnis.
Netinkama mityba. Apskaičiuota, kad visose moterų ir vyrų amžiaus grupėse 100 mmol/l padidėjęs natrio (druskos) suvartojimas susijęs su sistolinio kraujo spaudimo padidėjimu vidutiniškai 6 mmHg. Šis ryšys daug didesnis vyresniems žmonėms. 78 tyrimų metaanalizė, kurios metu nagrinėta suvartojamo natrio kiekio įtaka arteriniam kraujospūdžiui, parodė, kad 50–59 m. žmonių grupėje sumažinus kasdien suvartojamos druskos kiekį 3 g, sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėja apie 5 mmHg. Kita vertus, žmonėms, kurių kraujospūdis nėra padidėjęs, druskos vartojimo sumažinimo nauda yra gana kontroversiška.
Gausus riebaus maisto vartojimas, ypač gyvulinių riebalų (nes juose gausu sočiųjų riebalų rūgščių), didina mažo tankio lipoproteinų ir gliceridų kiekį kraujyje, o tai skatina arterinės hipertenzijos atsiradimą. Taip pat per mažas kalio vartojimas.
Stresas. Arterinio kraujo spaudimo didėjimą gali skatinti ir įvairūs stresai, kurių šiandien išvengti praktiškai neįmanoma. Ūminiai stresiniai dirgikliai greitai padidina spaudimą kaip fiziologinį atsaką ir pasirengimą stresui realizuoti. Toks AKS vėliau labai greitai normalizuojasi. Tačiau ilgą laiką trunkantis stresas dažniau sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus ir širdies ir kraujagyslių ligas.
Nauji rizikos veiksniai. Pastaruoju metu atsiranda duomenų apie naujus rizikos veiksnius ir jų reikšmę kraujospūdžio didėjimui. Pvz., moterys, kurioms yra buvusi nėštumo sukelta arterinė hipertenzija, priklauso didesnės ligos išsivystymo vėlesniame amžiuje rizikos grupei.
Druska nedidina spaudimo?
Spaudoje pasirodo pranešimų, kad druska nedidina AKS ir širdies ligų rizikos. Pvz., tyrimo autoriaus, dr. Iano Staesseno iš Leveno (Belgija) universiteto teigimu, rekomendacijos sumažinti druskos vartojimą yra neteisingos. Mokslininkai atliko tyrimą, kuriame suskirstė žmones į tris grupes – didelio, mažo ir vidutinio druskos suvartojimo. Paaiškėjo, kad visų trijų grupių atstovams tikimybė susirgti kokia nors liga buvo vienodos. Tačiau vėliau didžiausias mirtingumo lygis pastebėtas tarp žmonių, kurie suvartodavo mažiausiai druskos. O tarp žmonių, kurie vartojo daugiausia druskos, mirtingumo lygis buvo mažiausias. Tad kuo žmonėms tikėti? Ar nevalgyti sūriai, ar vis dėl to nekeisti šio įpročio?
„Pasaulinio garso mokslininkų nuomone per gausus druskos vartojimas yra viena iš pagrindinių aukšto kraujospūdžio atsiradimo priežasčių. Per didelis druskos vartojimas ne tik sukelia kraujospūdį, bet ir kietina širdies, inkstų arterijas, mažina širdies raumens elastingumą. Amerikos ekspertai apibendrino daugiau kaip 50-ies pasaulinių tyrimų, atliktų per daugybę metų, duomenis. Jie nustatė, kad, sumažinus druskos suvartojimą per parą 1,8 g, reikšmingai sumažėja kraujospūdis. Todėl sveikiems žmonėms gerokai sumažėja tikimybė ateityje sirgti arterine hipertenzija. Dar didesnį poveikį druskos vartojimo mažinimas turėjo pacientams, kurie jau serga itin sunkia ir vaistais sunkiai kontroliuojama ligos forma. Tyrimai parodė, kad pacientų, kurių druskos suvartojimas per parą sumažėjo 4,6 g, kraujospūdis sumažėjo net 22,7/9,1 mmHg. Kadangi visas kardiologijos gydymas grindžiamas šiomis gydymo gairėmis, todėl mes jomis vadovaujamės, o gairės teigia, kad gausus druskos vartojimas skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi“, – sako D.Baltušauskienė.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai