Sergančiųjų širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis gydymo sėkmė 30 ar net 50 proc. priklauso nuo paties paciento. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, neužtenka gydyti vaistais, reikia pakeisti gyvenseną – didinti fizinį aktyvumą, koreguoti mitybos įpročius. Europos kardiologų draugijos ir Amerikos širdies asociacijos pataria būti aktyviems bent po 30 min. 5 kartus per savaitę.
Fizinį aktyvumą didinkite pagal savo galimybes. „Pavyzdžiui, į darbą eikite pėsčiomis, nesinaudokite liftu, lipkite laiptais. Fizinės veiklos metu kvėpavimas turėtų būti toks, kad nebūtų sunku laisvai kalbėti“, – pataria dr.Lina Leimonienė.
Nereikėtų dirbti fizinio darbo tuojau pavalgius, turėtų praeiti apie 1–1,5 val. Todėl, kad pavalgius žarnynui reikia daugiau kraujo, o, aktyviai judant, jo daugiau reikia ir kitų organų veiklai palaikyti, tad kraujotakos sistemai gali būti per sunku.
„Pasirūpinkite gera dvasine būsena. Neužsikraukite tiek darbų ir įsipareigojimų, kiek negalite pakelti. Mažiau skubėkite, mažiau jaudinkitės dėl smulkmenų. Išmokite valdyti emocijas. Tai sustiprins jūsų emocinę bei fizinę sveikatą“, – pataria psichologė. G.Glizikienė.
Taip pat reikia saikingai maitintis, nebūti ilgai šaltyje ar karštyje, mažinti kūno masę. Jokiu būdu negalima rūkyti, nes nikotinas siaurina arterijas. Venkite alkoholio, nes, pavartojus jo daugiau, sergantiesiems širdies ir kraujagyslių ligomis gali sutrikti širdies ritmas, net ištikti staigi mirtis.
Padeda gydomoji mankšta. Iš lėto didindamas fizinį krūvį, sergantysis tampa pajėgus atlikti tą patį darbą rečiau susitraukinėjant širdžiai ir nedidėjant kraujospūdžiui.
Atlikite namuose trumpas šalto vandens procedūras, pasidarykite pakaitines šilto-šalto vandens voneles kojoms arba rankoms, vis didindami vandens temperatūrą (tai praplečia kraujagysles). Procedūrą geriausia daryti prieš miegą.
Tik reikėtų vengti itin šalto vandens vonių ir labai karštos saunos. Taip pat atsisakykite šaldymo procedūrų širdies, kairės rankos ar krūtinės srityje.
Kaip rodo praktika, dažniausiai stenokardijos priepuolį išprovokuoja blogos emocijos. Nuo jų pakyla kraujospūdis, padažnėja pulsas, ima mausti širdį. Jei nesisaugosite, gali baigtis infarktu. Tad verta susirūpinti dabar. Pasistenkite vengti tokių situacijų.
Būkite ten, kur miela, bendraukite su tais žmonėmis, šalia kurių gerai jaučiatės. Užsiimkite tokia veikla, kuri jums maloni ir ne per sunki.
Tačiau gyvenime būna visko, ir kartais mes pakliūname į sudėtingas situacijas. Ką daryti? Būtina pasikalbėt su žmogumi, kuriuo pasitikite, arba kreiptis į specialistą, kad galėtumėte išsakyti susikaupusias emocijas. „Jei tuo metu, kai užėjo pyktis ar kita bloga emocija, nėra su kuo pasikalbėti, siūlau paimti popieriaus lapą ir surašyti, kaip jaučiatės. Tai padeda, pabandykite“, – pataria dr. G. Glizikienė.
Maitinkitės kokybiškais produktais. Rinkitės maistą, turintį mažai riebalų, cholesterolio, cukraus. Valgykite daugiau daržovių, produktų, turinčių vitamino E, gerkite širdį stiprinančių arbatų su medumi. Kasdien reikėtų vartoti žalio svogūno, česnako. Kad nebūtų blogo kvapo, suvalgę česnako, pakramtykite petražolės ar krapo šakelę. Galite česnaką smulkiai supjaustyti ir užpilti šaukštu alyvuogių ar saulėgrąžų aliejaus, išmaišyti ir išgerti.
Širdį stiprina ir citrina, ypač naudinga kramtyti jos žievelę. Nuplaukite šiltu vandeniu, supjaustykite citriną su odele griežinėliais, sumaišykite su medumi ir laikykite stiklainyje šaldytuve. Valgykite kasdien po 1–2 šaukštus.
Galite sumaišyti 1l medaus, 10 smulkiai supjaustytų citrinų ir 5 galvutes česnako. Laikykite šaltai. Valgykite po kelis šaukštelius per dieną, tai sustiprins ne tik širdį, bet ir imuninę sistemą.
Kartais naudinga ir pabadauti dieną kitą, tik gerti šviežiai išspaustas obuolių, spanguolių, burokėlių ar morkų sultis. Gerą poveikį širdžiai kraujo apytakos sistemai turi gudobelė. Moksliniai tyrimai parodė, kad gudobelės preparatai praplečia kraujagysles, geriau aprūpina širdį krauju, aktyvina jos veiklą.
Atlikite paprastus nesudėtingus pratimėlius, atitinkančius jūsų fizinę būklę. Pirmenybę teikite kvėpavimo ir atsipalaidavimo pratimams. Sergantiesiems stenokardija netinka staigios intensyvios mankštos, kaip tarkim, aerobika, jėgos pratimai, tinka – jogos, tai či pratimai.
„Mankštintis pradėkite lėtu tempu, kiekvieną dieną pamažu didindami krūvį“, – sako kineziterapeutė dr. L. Leimonienė.
Fizinis aktyvumas leistinas tik remisijos tarp stenokardijos priepuolių metu.
Metodika nustatoma individualiai. Atsižvelgiama į ligos formą, pobūdį, vainikinių kraujagyslių nepakankamumo laipsnį ir gretutines ligas.
Kai stenokardijos priepuoliai reti ir silpni, fizinius pratimus galite atlikti jau kitą dieną, kai priepuolių nėra. Fizinius pratimus kaitaliokite su kvėpavimo pratimais (santykiu 1:1).
Po vidutinio sunkumo priepuolių, kai nėra skausmo ir pakitimų elektrokardiogramoje, fizinius pratimus galite atlikti po 4–6 dienų.
Po sunkaus priepuolio – ne anksčiau nei po 6–8 dienų.
Diafragminis kvėpavimas: Pradinė padėtis (pr. padėtis): sėdint, nugara remiasi į kėdės atlošą, kojos per kelius sulenktos stačiu kampu, vienos rankos delnas ant krūtinės, kitos – ant pilvo. Įkvepiant pilvas išsipučia, krūtinė nusileidžia; iškvepiant – pilvas įsitraukia, o krūtinės ląsta pakyla. Kartoti 3–4 kartus. Per 3 sek. įkvėpti, per 4 sek. – iškvėpti.
1. Pr. padėtis: sėdint, delnai ant kelių. Pakeliant abu pečius – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti 4–5 kartus.
2. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Gniaužant pirštus į kumštį, kelti rankas į šalis iki pečių – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti 4–5 kartus.
3. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Kelti rankas į šalis – įkvėpti, rankomis apkabinant kelį ir, prispaudžiant prie krūtinės, – iškvėpti. Kartoti 4 kartus.
4. Pr. padėtis: sėdint, rankos sulenktos prie pečių. Lenkiantis prie dešinės kojos kelio – iškvėpti, išsitiesiant – įkvėpti. Kartoti po 4 kartus į abi puses.
5. Pr. padėtis: sėdint, rankos nuleistos. Pakaitomis kilnojant kelius, imituoti ėjimą. Kartoti 30 s.
6. Pr. padėtis: sėdint, rankomis laikytis už kėdės. Pakaitomis pakeliant ištiestą koją – įkvėpti, nuleidžiant – iškvėpti. Kartoti po 3 kartus kiekviena koja.
7. Pr. padėtis: sėdint, rankos remiasi į kelius. Atsistojant – įkvėpti, atsisėdant – iškvėpti. Kartoti 6 kartus.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau