Širdies priešo vardas – arterinė hipertenzija

Pasak prof. habil. dr. Donato VASILIAUSKO, gydytojo kardiologo, „Elite medicale“ klinikos vadovo, Amerikos kardiologų draugijos nario, Europos kardiologų asociacijos garbės nario, iš kiekvieno šimto žmonių 15-kos kraujospūdis per didelis. Net ketvirtadalis vyresnių kaip 40 metų Lietuvos žmonių miršta nuo ligų, dėl kurių kalta hipertenzija. Deja, ši liga kamuoja ne tik vyresnio amžiaus žmones, bet ir jaunuolius. Būtent todėl kiekvienas turi mokėti atpažinti ligą ir laiku pradėti tinkamai gydyti.
 

Didžiausias arterinės hipertenzijos paplitimas – Europoje


Pasak prof. habil. dr. D. Vasiliausko, hipertenzijos paplitimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europoje. Šia pavojinga liga serga beveik kas antras 25–64 metų žmogus. Tačiau didžiausią grėsmę kelia ne ligos paplitimas, o tai, kad daugumai ši klastinga liga nepasireiškia jokiais pastebimais simptomais. Pasak jo, būtina įsidėmėti, kad normaliu laikomas mažesnis kaip 140/90mmHg kraujospūdis. Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus arterinio kraujospūdžio (AKS) padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus reiškinys. Arterinė hipertenzija (AH) kaip liga diagnozuojama (neatsižvelgiant į amžių) tik įrodžius, kad ji yra ilgalaikė – t. y. jei, kartotinai matuojant kraujospūdį, jis būna dėsningai padidėjęs. Jauniems nei 22 metų asmenims AH diagnozuojama rečiau, palyginti su asmenimis, vyresniais nei 40 m. Nuolat arba laikinai padidėjęs kraujospūdis iki 5 proc. vaikų, t.y. asmenims iki 15 m. Sergant arterine hipertenzija, po kelerių metų negydymo, savirūpos ir kontrolės stokos liga gali pažeisti smulkiąsias ar stambiąsias kraujagysles, širdį, inkstus bei centrinę nervų sistemą (organai taikiniai). Ilgainiui išsivysto insultas, infarktas. Tačiau, pasak profesoriaus, svarbu pabrėžti, kad padidėjęs kraujospūdis – anaiptol ne mirties nuosprendis. Didelę dalį hipertenzijos atmainų, kurių priežastys žinomos, pavyksta išgydyti, o kitais atvejais – bent sutrukdyti ligai progresuoti.
 

Nuo hipertenzijos neapsaugoti net vaikai


Arterinė hipertenzija diagnozuojama jaunuoliams, jei iki 15 metų vaikui 3 kartus skirtingu metu matuojant kraujospūdį kiekvieną kartą nustatoma, kad jis didesnis kaip 140/90 mmHg. Didžiausia problema ta, kad ligos simptomų jauniems žmonėms dažniausiai išvis nebūna, o, kai jau būna, tai tokie, kaip suaugusiesiems. Asmenims iki 20–22 metų kraujospūdis labai retai pašoka be priežasties. Dažniausiai hipertenziją sukelia inkstų ligos ir pažeistos jų kraujagyslės, aortos susiaurėjimas (aortos sąsmaukos stenozė) ir hormonų perteklius. Nors šiuolaikinė medicina daug pasiekusi, tačiau bendrosios hipertenzijos priežastys nėra tvirtai nustatytos. Prof. habil. dr. D. Vasiliausko teigimu, dažnai šią ligą supa tokia „kompanija“: padidėjęs kitų šeimos narių kraujospūdis, nutukimas, sūrus maistas, rūkymas ir nuolatinis stresas. Vienas iš dažniausių ir anksčiausiai pasireiškiančių ligos simptomų yra įvairaus intensyvumo galvos skausmas (ypač rytais), sutrinka miegas, svaigsta galva, spengia ausyse, taip pat padidėjęs nervingumas, dažnas širdies plakimas. Jaunuoliai, kuriems kraujospūdis įvairių matavimų metu siekia 140/90–160/95 mmHg, pradedami gydyti. Keblumas tas, kad sunku numatyti tolimesnę ligos raidą. Daliai „lengvai“ sergančių žmonių jau po penketo metų gali išsivystyti rimtų padidėjusio kraujospūdžio komplikacijų, o kitų kraujospūdis taip ir nepasiekia pavojingos ribos.
 

Ką daryti, jei įtariate arterinę hipertenziją?


Arterinę hipertenziją įvairiais būdais gydyti bandė pirmieji žmonijos daktarai. Dauguma iš mūsų tikriausiai esame skaitę ar matę senovės dailininkų piešinius, kaip pirmieji chirurgai – barzdaskučiai – nuleidžia kraują pacientui, kuriam išsivysto hipertenzinė krizė ir smegenų kraujotakos sutrikimas. Ačiū Dievui, kad tokios priemonės nebetaikomos mūsų laikais. Anot prof. habil. dr. D. Vasiliausko, pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar jūs tikrai sergate arterine hipertenzija. Tam būtina nuolat stebėti arterinį kraujo spaudimą. Visą mėnesį 3 kartus per savaitę matuokite AKS. Jeigu antroji AKS reikšmė didesnė kaip 90 mmHg, kraujospūdis matuojamas dar mėnesį (kasdien). Norėdami išvengti „baltojo chalato“ hipertenzijos, kraujospūdį tikrinkite vaistinėje ar pas draugus, turinčius matavimo prietaisą. Jei antroji reikšmė dažnai arti ar didesnė nei 100 mmHg, pradedama gydyti bendromis priemonėmis. Antrąją kraujospūdžio reikšmę bandoma sumažinti tiek, kad ji nuolat būtų mažesnė kaip 90 mmHg. Pasak prof. habil. dr. D. Vasiliausko, pagrindiniai hipertenzijos gydymo ramsčiai –bendrosios priemonės, nesūrus maistas, kraujospūdį mažinantys vaistai.
Bendrosiomis priemonėmis iki normos pavyksta sumažinti trečdalio jaunų pacientų kraujospūdį. Tačiau to negana. Norint sumažinti arterinį kraujo spaudimą, būtina riboti suvalgomos druskos kiekį, o, jei ir ši priemonė nepadeda, – pradėti gydyti medikamentais.
 

Norėdami kovoti su arterine hipertenzija, pirmiausia susitvarkykite darbo ir poilsio režimą:


• Stenkitės gyventi tvarkingai ir ramiai. Naktį miegokite 8 val. Ne darbo dienomis neskubėkite. Atostogaukite kasmet arba 2 kartus per metus.
• Jeigu turite antsvorio, valgykite maistą, turintį mažiau kalorijų.
• Nerūkykite.
• Venkite alkoholio, gerkite jį kuo rečiau.
• Sportuokite savo malonumui. Tačiau prieš tai būtinai pasitarkite su savo gydytoju dėl jums tinkamos sporto šakos pasirinkimo. Ypač jauniems pacientams, sergantiems arterine hipertenzija, naudinga treniruotės pakaitomis: 3 mėn. didesnio krūvio, paskui 3 mėn. atsipalaidavimo su mažesniu krūviu.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai

Mūsų draugai