Naujausių tyrimų duomenimis, arterinė hipertenzija diagnozuojama beveik kas trečiam suaugusiam Lietuvos gyventojui, todėl šios ligos problema yra labai aktuali, nes jos kontrolė visuomenėje nepakankamai efektyvi, laiku nepradėjus gydytis, gresia pavojingos sveikatai komplikacijos. Pagrindinius aspektus apie šią ligą sutiko priminti vidaus ligų gydytoja Gražina ŽIEDELIENĖ.
Žinoti ir kartą per pusę metų arterinį kraujo spaudimą turi pasimatuoti kiekvienas suaugęs sveikas žmogus. Spaudimo padidėjimą daugelis sergančiųjų jaučia skirtingai, o dažnai, ligai įsisenėjus, nejaučia visiškai. Kad ir kaip gaila, dažnai apie savo padidėjusį kraujo spaudimą neretas sužino tik tuomet, kai jau būna įvykęs insultas arba širdies infarktas. Todėl spaudimą būtina matuoti reguliariai, net nejaučiant jokių simptomų.
Ką reiškia skaičiai 130/80 mmHg? Kraujo spaudimas išreiškiamas dviem skaičiais. Pirmasis (didesnysis) vadinamas sistoliniu spaudimu. Jis atspindi širdies susitraukimo sukurtą spaudimą. Antrasis (mažesnysis) vadinamas diastoliniu ir rodo spaudimą kraujagyslėse širdžiai ilsintis. „Optimalus suaugusio žmogaus kraujo spaudimas –120/80 mmHg, tačiau, dirbdami praktikinį darbą, matome, kad tie skaičiukai yra labai individualūs, – pastebi gydytoja G. Žiedelienė. – Jei 18 metų jaunuoliui arterinis kraujospūdis yra 130/80 mmHg – tai jau įspėja, kad jį reikia atidžiau sekti, o toks pats vyresniam pacientui dar nėra pavojinga riba.“
Trumpalaikis, nors kartais ir smarkus arterinio kraujospūdžio padidėjimas sunkaus fizinio darbo, nervinės įtampos, streso metu yra normalus vyksmas, o vieną kartą nustatytas padidėjęs arterinis kraujo spaudimas dar nereiškia, kad žmogus serga arterine hipertenzija, tačiau kiekvienu atveju tai reikia vertinti individualiai.
Kreiptis į gydytoją reikia, jei keletą kartų iš eilės nustatomas didesnis nei 140/90 mmHg arterinis kraujo spaudimas. Diagnozei patvirtinti kraujospūdį reikės pamatuoti dar kelias savaites namuose ryte ir vakare.
Gydytoja G. Žiedelienė išvardino svarbiausius rizikos veiksnius. Kuo jų daugiau, tuo labiau didėja tikimybė susirgti susirgti arterine hipertenzija.
· Esate vyresnis nei 60 metų.
· Esate vyras (nesvarbu, kokio amžiaus).
· Esate moteris po menopauzės.
· Šeimoje pasitaikė jaunų žmonių, sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis.
· Turite antsvorio.
· Rūkote.
· Padidėjęs bendras cholesterolio kiekis.
· Sergate cukralige.
Labai svarbi problema yra hipertenzija nėštumo metu – nuo 1 iki 5 proc. nėščiųjų visame pasaulyje serga šia liga. Lietuvoje šis skaičius yra apie 5 proc. Dėl šios priežasties nėščiosios turi būti stebimos, kad nepablogėtų inkstų funkcija, nenukentėtų vaikelis. Nėščiosioms hipertenzija, taip pat kaip ir visiems, diagnozuojama, kai kraujospūdis didesnis nei 140/90 mmHg. Skirtumas tik tas, kad nėščiosioms tokio kraujospūdžio gydyti nereikia. Gydyti rekomenduojama tada, kai kraujo spaudimas viršija 160/110 mmHg.
Kraujo spaudimas didėja dėl arterijų sklerozės, didelės reikšmės šios ligos išsivystymui turi gyvenimo būdas. Mažas fizinis aktyvumas, ilgalaikis stresas, neracionali mityba (pomėgis valgyti riebų, sūrų, aštrų maistą), rūkymas bei nesaikingas alkoholio vartojimas yra pagrindiniai veiksniai, didinantys riziką susirgti hipertenzija. Specialistai pastebi, kad kraujospūdžio problemos yra ypač būdingos energingiems, veikliems ir emocionaliems žmonėms. Ne veltui hipertenzija yra vadinama „skubančiųjų” liga.
Svarbu žinoti, kad padidėjęs kraujospūdis turi būti gydomas tvarkingai, nuosekliai, visą gyvenimą. Didelė problema yra tai, kad daugelis pacientų, kraujospūdžiui vos susireguliavus, nutraukia gydymą, o tai yra klaida, kadangi vaistų reikia gerti nuolat. Netgi labai smarkiai padidėjusio kraujospūdžio atvejais sudėtingų ir net gyvybei pavojingų komplikacijų grėsmė smarkiai sumažėja, jeigu nuolatos vartojami paskirti vaistai ir reguliariai tikrinamas arterinis kraujo spaudimas.
„Jei žmogus gerai jaučiasi ir nutraukia gydymą arba, pasitaiko ir tokių atvejų, nenori gydytis, tuomet jam gresia tikrai rimtos šios ligos komplikacijos, kurių yra ne mažai“, – tikina gydytoja.
Komplikacijų yra daug ir įvairių, tačiau dažniausiai pasitaiko širdies infarktai ir insultai, taip pat inkstų pažeidimai. Paprašėme gydytojos G. Žiedelienės pakomentuoti tai plačiau.
Nuo aukšto kraujospūdžio arterijos sukietėja ir sustorėja. Cholesterolis ir riebalai kaupiasi ant kraujagyslių sienelių – sulėtėja kraujotakos funkcijos, ir žmogų gali ištikti širdies infarktas arba insultas.
Jei žmogus sveikas ir kraujagyslės „neužkimštos“ cholesterolio, kraujas po visą organizmą išnešioja deguonį, tačiau, jeigu širdies kraujagyslės užkimštos, širdies raumuo deguonies negaus pakankamai. Sumažėjus kraujo pritekėjimui į širdį, prasideda krūtinės skausmas – krūtinės angina, pritekėjimui visiškai nutrūkus, ištinka infarktas.
Aukštas kraujospūdis gali pažeisti arterijas, priversdamas jas greičiau susiaurėti, todėl pro jas gali pratekėti mažiau kraujo į smegenis. Jeigu kraujo krešuliukas užkemša arteriją, gali ištikti išeminis insultas. Tačiau insultas gali kilti ir tada, kai dėl labai aukšto kraujo spaudimo plyšta susilpnėjusi smegenų kraujagyslė ir kraujas išsilieja į smegenis.
Esant aukštam kraujospūdžiui, širdis priverčiama sunkiau dirbti, todėl išsiplečia. Pasekmė – širdies nepakankamumas.
Kojų skausmas. Pažeidus kojų arterijas, mažiau kraujo priteka į blauzdas ir pėdas, todėl vaikštant juntamas kojų raumenų skausmas.
Inkstai veikia tarsi filtrai, padėdami organizmui atsikratyti atliekų. Jeigu nuolatos yra aukštas kraujospūdis, inkstų kraujagyslės gali susiaurėti ir sustorėti, todėl jie prafiltruos mažiau kraujo ir atliekos kaupsis kraujyje. Inkstų kraujagyslių pažeidimas laipsniškai pažeidžia ir pačius inkstus, trinka jų funkcija, pablogėja ir kai kurių vaistų šalinimas. Galiausiai gali išsivystyti inkstų funkcijos nepakankamumas.
Labai retai, itin sunkios hipertenzijos atvejais, akių tinklainėje gali atsirasti kraujosruvų. Tokia būklė vadinama piktybine hipertenzija, ja sergant sutrinka regėjimas.
Taigi apsisaugoti nuo arterinės hipertenzijos komplikacijų galima, jei liga nustatoma ir tinkamai pradedama gydyti jau ankstyvų stadijų.
Tikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauVenų ligos vis labiau „jaunėja“ ir jomis serga vis daugiau asmenų. Tokie nuolat augantys duomenys rodo, kad venų varikozės vystymuisi dabartinis gyvenimo būdas labai „draugiškas“, o mes, vietoje to, kad daugiau judėtume, tik numojame ranka į organizmo siunčiamus pagalbos signalus. Venų varikozė – vienas iš jų. Kaip gyventi, kad sukurtume kuo mažiau šansų kojų venų varikozės vystymuisi? Pateikiame 6 paprastus patarimus, bet labai naudingus patarimus, kurie leis jaustis lengviau ir... laimingiau!...
Skaityti daugiauKrūtinės anginos priepuolis gali ne juokais išgąsdinti ir net sukelti mirties baimę. Ką reikėtų žinoti apie krūtinės anginą? Kokie požymiai jai būdingi? Ar skausmas plinta? Kaip diagnozuojama ir kaip gydoma ši į miokardo infarktą galinti išsivystyti liga? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauApsunkusios, ištinusios ir pavargusios kojos gali griauti laimingą kasdienybę. Todėl pateikiame Jums 10 patarimų, padėsiančių džiaugtis lengvesnėmis kojomis. ...
Skaityti daugiauŠirdies permušimų tikriausiai tekę patirti kiekvienam. Neritmiškas širdies plakimas, kurį vieni apibūdina kaip širdies vartymąsi, o kiti – kaip stiprius susitraukimus ar šokinėjimus, gali pranešti apie tam tikras problemas. Šios problemos nebūtinai susijusios su pačia širdimi. ...
Skaityti daugiauKojos kasdien patiria didžiulį krūvį – nesvarbu, ar dirbame sunkų fizinį, ar stovimą, ar sėdimą darbą. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis, kad jų neskaudėtų, nemaustų ir jos netintų? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – nėra tik estetinė problema. Tai lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išraiška, kurią būtina gydyti. Į kokius simptomus reikėtų atkreipti dėmesį? Kaip būtų galima išvengti sunkių kojų venų varikozės pasekmių? ...
Skaityti daugiauStatistika rodo, kad venų ligomis dažniau serga moterys. Žinoma, kad venų būklę neigiamai veikia estrogenai – moteriški hormonai, kurie prisideda prie venų sienelių atsipalaidavimo ir venų plėtimosi. Venų būklė ypatingai pablogėti gali per nėštumą, kuomet moteris priauga daugiau kaip 10 papildomų kilogramų, vaisius pradeda spausti venas, padidėja kraujo tūris, be to, pasikeičia ir tam tikrų hormonų koncentracijos organizme. Taigi ką apie venų ligas reikėtų žinoti būtent moterims? ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Manoma, kad ja serga apie 20 proc. suaugusių asmenų, vis dėlto ji ne taip jau ir retai diagnozuojama net vaikams ar paaugliams. Manoma, kad tokius skaičių kitimus gali lemti labai sėslus gyvenimo būdas ir su juo susiję veiksniai. Kas vyksta organizme venų varikozės metu? Kas galėtų greitai padėti susigrąžinti kojų lengvumą? ...
Skaityti daugiauSėdimas arba stovimas darbas reikšmingai prisideda prie kojų venų kraujotakos sulėtėjimo. Kad kraujotaka išliktų normali ir galėtumėte džiaugtis lengvesnėmis ir dailesnėmis kojomis, siūlome Jums 12 paprastų pratimų. Vienus jų galite atlikti sėdėdami biure, kitus – stovėdami arba vaikščiodami, o paskutiniuosius – dar lovoje, ryte, ruošiantis ateinančiai dienai. Juk mūsų kojos kasdien patiria tiek daug krūvio – pasirūpinkite jomis!...
Skaityti daugiauPati venų varikozė nėra pavojinga, tačiau sveikatai ir gyvybei pavojingos jos sukeliamos komplikacijos. Kokie simptomai praneša apie venų varikozę, kokios galimos komplikacijos ir ką daryti, jei norima užbėgti joms už akių? ...
Skaityti daugiauKrūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios. ...
Skaityti daugiauVenų varikozė – viena dažniausių ligų pasaulyje. Deja, bet jai dažnai neskiriama tiek daug dėmesio, kiek skiriama kitoms ligoms. Vis dėlto taip neturėtų būti – tai ne tik estetinė, bet ir rimta kraujotaką pažeidžianti problema. Dėl šių kraujotakos pakitimų, pavyzdžiui, progresuojančių veninio kraujo stazių (sąstovio arba kaupimosi apatinėse galūnėse) sutrinka normali audinių mityba, pradeda formuotis trofinės opos, atsiranda audinių jautrumo pakitimų, randų ir dar rimtesnių, gyvybei pavojingų komplikacijų rizika. Taigi kokios dažniausios kojų venų varikozės priežastys, kokie pagrindiniai ligos simptomai ir ką daryti, jei panašu, kad pasireiškė venų varikozės požymiai? ...
Skaityti daugiauKojų venų varikozė – labai dažna liga. Manoma, kad ji gali būti palietusi mažiausiai kas penktą pasaulio gyventoją. Daugelis išsiplėtusiomis venomis išvagotas kojas sieja su vyresniu amžiumi, tačiau ši liga paliečia įvairaus amžiaus, lyties ir socialinio statuso asmenis. Vis dėlto teigiama, kad kojų venų varikoze dažniau serga vyresnio amžiaus moterys (lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo išsivystymą ypatingai paskatina nėštumai ir gimdymai), tačiau itin didelę reikšmę šios ligos progresavimui turi genetika. Tarkime, jei liga sirgo ir tėtis, ir mama, tuomet jų mergaitei gresia net 80 procentų tikimybė, kad anksčiau ar vėliau išsivystys venų varikozė, berniukui tokia tikimybė siekia bent 60 procentų. Net ir iš šių skaičių matome, kad mergaitėms venų varikozės tikimybė šiek tiek didesnė, vis dėlto ši liga neaplenkia ir vyrų. Būtent vyrai labiausiai linkę ignoruoti venų varikozę ir sulaukti skaudžiausių pasekmių, pavyzdžiui, sunkiai gyjančių žaizdų išsivystymo ar net staigios mirties dėl gyvybiškai svarbiose kraujagyslėse įstrigusio trombo. ...
Skaityti daugiauJus baugina mėlyno kojų venų tinklo išraizgytos kojų vaizdas ir gąsdina dažniau besiformuojančios mėlynės? Vakarais kamuojatės dėl pavargusių, tinstančių ir skaudančių kojų? O gal į tai visai nekreipiate dėmesio? Venų ligas taip pat reikia gydyti, nors jos gali atrodyti visai nerimtai. Pakalbėkime apie venų varikozę, kuri paliečia ne tik moteris, bet ir vyrus. ...
Skaityti daugiauArterinė hipertenzija arba nuolat padidėjusio kraujo spaudimo liga – šių dienų skaudulys. Ne paslaptis, kad nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tiksliau, jų sukeliamų komplikacijų, pasaulyje miršta daugiausiai žmonių. Lietuva – ne išimtis; mūsų šalyje „nebylioji žudikė“ paplitusi itin plačiai – teigiama, kad širdies ir kraujagyslių sutrikimai yra praktiškai kas trečios mirties priežastis. Vis dėlto arterinę hipertenziją galima sėkmingai gydyti, o dar geriau – labai dažnai jos įmanoma išvengti, tinkamai maitinantis ir pakankamai judant. Pakalbėkime apie tai, kuo pavojinga arterinė hipertenzija ir kodėl taip svarbu nuolat sekti savo kraujo spaudimą. ...
Skaityti daugiauDažnas pacientas į kojų nuovargį linkęs numoti ranka. Kojų skausmas, patinimas, sunkumas ir kiti nemalonūs pojūčiai nėra jau tokie nekalti, ypač jei jie linkę kartotis kasdien. Jeigu tokie simptomai jaučiami kiekvieną dieną ir ne tik vakarais, bet ir kitu paros metu, tuomet itin svarbu susirūpinti savo sveikata ir pasidomėti, ar nesergama lėtiniu veninės kraujotakos nepakankamumu. ...
Skaityti daugiauVenos – tokios pat svarbios kraujagyslės, kaip ir arterijos. Veninės kraujotakos sutrikimai prasideda netikėtai ir nepastebimai. Dar visai jauname amžiuje ant kojų odos gali pasirodyti pakitimai (sutrūkinėję kapiliariai ar jų tinkliukai). Vėliau jau pastebimos didesnės venos ir jų mazgeliai, pradeda vystytis liga, vadinama venų varikoze. Sutrikus venose esančių vožtuvėlių funkcijai, šiose kraujagyslėse pradeda didėti spaudimas. Susidaręs spaudimas daro neigiamą įtaką venų vožtuvams, jų funkcija nuolat blogėja. Liga progresuoja – venose užsistovi kraujas, o susidaręs sąstovis paveikia dar daugiau venų vožtuvų. Pačios venos dėl to pakinta – didėja jų diametras, susidaro įvairių mazgų. Negydant kojų venų varikozės galima sulaukti įvairių komplikacijų – nuo tromboflebito (paviršinių venų uždegimo) iki trofinių opų bei plaučių arterijos tromboembolijos, kuri yra mirtina....
Skaityti daugiauŽmogaus organizmas – tarsi mechaninis fabrikėlis, kuriame jau nuo pat pirmųjų jo gyvavimo dienų cirkuliuoja kraujas. Penki litrai kraujo diena iš dienos, tai aukštyn, tai žemyn teka žmogaus kūnu. Tačiau kas nutinka, kai tas tekėjimas vieną dieną staiga ima ir sutrinka? Tam tikrų kūno vietų tirpimas, mirguliavimas akyse, galvos svaigimas ar net trumpalaikės atminties spragos - visi šie simptomai jau gali rodyti, jog Jus vargina kraujotakos sutrikimai. Tad šiame straipsnyje pateikiame 9 pagrindinius simptomus, kurie rodo, jog sutriko kraujotaka. ...
Skaityti daugiauGalbūt vakar patyrėte didesnį nei įprastai fizinį krūvį ir šiandien Jums skauda kojas? Užsiimkite lengva fizine veikla, tinkamai pailsėkite ir per porą dienų skausmas susilpnės ar visai praeis. Vis dėlto, jei skausmas nepraeina ilgiau ir jeigu kojas skauda dėl neaiškios priežasties ir tai kartojasi kasdien, būtinai reikėtų išsiaiškinti priežastį. ...
Skaityti daugiauinsultas – viena iš dažniausių mirtingumo priežasčių lietuvoje ir...
Skaityti daugiaukrūtinėje „spurdantis paukštis“ ar „kunkuliuojantis...
Skaityti daugiaulietuvių liaudies išmintis byloja, jog kojų patinimą gali sumažinti...
Skaityti daugiau