Jeigu aktyviai gyvename ir sportuojame visą gyvenimą, žinosime, ką daryti, ir kai perkopsime 40 ar 50 metų. Tačiau ką daryti toms, kurios puikiai jautėsi ir be sporto, tačiau ilgainiui pastebėjo, kad kūnas apvalėja, raumenys glemba ir laikysena jau nėra tokia grakšti kaip jaunystėje?
Vyresniame amžiuje vyksta hormonų pokyčiai, todėl mankšta šiame amžiuje yra net svarbesnė nei jaunoms moterims. Kūnas palaipsniui praranda stangrumą, didėja antsvoris. Aktyvus fizinis gyvenimas padeda smarkiai atitolinti kai kuriuos sveikatos sutrikimus: šlapimo nelaikymą, osteoporozę, sąnarių, galvos skausmus. Būtent šiuo metu moteriai, kuri rūpinasi savimi, labai svarbu kuo daugiau judėti.
Pasak Rūtos Kublickienės, būtent fizinė veikla sulėtina organizmo degeneraciją, padeda išsaugoti fizinį pajėgumą, t.y. atitolina negatyvius senėjimo požymius.
Svarbiausia užduotis – sumažinti riebalų kiekį. Tai padės padaryti atletinė gimnastika. Individualią pratimų programą treniruoklių salėje pradžioje atlikite padedant treneriui. Jau po kelių mėnesių (treniruotis reikėtų ne mažiau kaip 2–3 kartus per savaitę) pasikeis raumenų ir riebalų santykis, galėsite grožėtis patrauklesnėmis kūno linijomis. Viską lemia darbas. Tik nepersistenkite, rinkitės mažo ar vidutinio intensyvumo fizinį krūvį. Svarbu, kad nebūtų nemalonių pojūčių.
Aktyviau sportuojant naudinga pavartoti magnio, vitamino B 6 ir kalio preparatų, kad stiprėtų širdies raumuo.
Vidutinio amžiaus moteriai labai naudinga tai ci gimnastikos sistema, joga, taip pat slidinėjimas, greitas ėjimas, plaukimas baseine, važiavimas dviračiu (tinka ir stacionarus), krepšinis.
Minėtosios metodikos bei sporto pratybos gerina medžiagų apykaitą, puikiai atpalaiduoja nuo įtampos, kasdieninių rūpesčių. Saikingas fizinis aktyvumas lavina ištvermę, mažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, diabeto, galvos skausmų.streso kūną ir sielą.
Jeigu nevargina sąnariai, galite lankyti mažo intensyvumo aerobiką, kuri stiprina nugaros ir pilvo raumenis.
„Brandaus amžiaus moteriai labai tinka joga, ji padeda palaikyti endokrininės sistemos balansą. Įvairios jogos pozos stimuliuoja antinksčių veiklą, stiprina didžiuosius bei giliuosius raumenis, suteikia energijos. Depresiją, nuovargį, padidėjusį prakaitavimą padeda įveikti atsipalaidavimo ir kvėpavimo pratimai. Jei nesinori į sporto salę, galite įvairius pratimų kompleksus atlikti ir namuose. Tik nepervarkite ir derinkite juos su sparčiu ėjimu ar lengvu bėgiojimu“, – sako Rūta Kublickienė.
Jei jums patinka bėgioti, verta įsigyti žingsniamatį, kuris skaičiuoja žingsnius ir nueitą ar nubėgtą atstumą. Pasinaudojus šiuo nedideliu patogiu prietaisu, galima ne tik tiksliai suskaičiuoti atstumą ir jį pagal poreikį didinti ar sumažinti, bet ir sužinoti, kiek sudeginote kalorijų bei riebalų.
Iš pradžių eikite individualiu tempu, o, kai sustiprės raumenys, galite pradėti bėgioti ir ristele. Pasirinkite saugią minkštą dangą, patogius minkštu lanksčiu padu sportinius batelius. Širdžiai treniruoti ir medžiagų apykaitai gerinti tinkamas tempas yra 6 km/val.
Lengvas pasivaikščiojimas ar bėgimas padės jaustis žvaliai ir darbingai.
Sportui skirkite nors po 30 minučių 4–5 karus per savaitę.
Pataria Sandra Bardauskienė
Sportuodamos treniruoklių salėje
· dirbkite su nedideliais svoriais
· kiekvieną pratimą, skirtą tam tikram raumeniui, atlikite mąstydami apie pratimo atlikimo techniką
· pratimus atlikite lėtai
· pasirinkite sau malonų svorį – nei per lengvą, nei per sunkų
· dėl pratimo technikos pasitarkite su instruktoriumi
· bet kuris atliekamas pratimas neturi jums sukelti skausmo, nemalonių pojūčių
· sekite kvėpavimą: atlikdami judesį pasipriešinimo metu – iškvėpkite, o atsipalaiduodami – įkvėpkite.
· Judėkite atsargiai. Fizinius pratimus darykite taisyklingai ir būtinai pailsėkite. Neskubėkite.
· Rinkitės mažo ar vidutinio intensyvumo krūvius.
· Išmokite taisyklingo kvėpavimo jogos studijoje,-tai padės jums nugalėti įtampą, baimę ar nerimą, be to, labiau pasitikėsite savimi.
· Stenkitės, kad treniruotės būtų reguliarios,-2–3 kartus per savaitę.
· Labai naudinga kasdien pavaikščioti: nuėjus 1 km, sudega 100 kcal.
Net jei moteris nesiskundžia stipriais klimakso nulemtais negalavimais ir atlikus tyrimus nenustatyta jokių rimtesnių organizmo sutrikimų, gydytojas gali rekomenduoti išbandyti balneoterapiją, fizioterapiją, nurodyti tam tikrus maisto papildus bei vitaminus. Beje, šios gydymo formos puikiai papildo medikamentinį gydymą. Daugumą jų galima pasirinkti savo nuožiūra, tačiau visuomet pravartu pasitarti su specialistu. Todėl kalbiname gydytoją akušerę-ginekologę Violetą JONAITIENĘ....
Skaityti daugiauMoterys menopauze tradiciškai vadina visą laikotarpį, kuris prasideda pradėjus trikti mėnesinių ciklui ir atsiradus su tuo susijusiems savijautos pokyčiams. Medicinoje šis laikotarpis vadinamas menopauzine pereiga, klimakteriniu laikotarpiu arba klimaksu. Taigi klimaksas – tai pereinamasis laikotarpis nuo moters lytinio brandumo pabaigos iki senatvės pradžios, apimantis ciklo sutrikimų pradžią, menopauzę ir pomenopauzę. Ir nors žinoma, kad klimaksas yra natūralus gyvenimo etapas, jo laukimas ir su tuo susiję organizmo pokyčiai neretai sukelia nerimo. Atsakyti į visus moterims rūpimus klausimus sutiko LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja dr. Eglė Tvarijonavičienė....
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas – subtili problema, kelianti moralinį ir fizinį diskomfortą. Tai gali nutikti bet kokio amžiaus žmonėms. Priežasčių, sukeliančių šlapimo nelaikymą, yra be galo daug: aktyvus sportas, sunkus fizinis darbas, lėtinis kosulys, diuretikų vartojimas, nėštumas, gimdymas, menopauzė, traumos, operacijos, amžiaus nulemti pakitimai, šlapimo takų infekcijos, nervų ligos....
Skaityti daugiauKiekviena moteris nori ir turi jaustis gerai. Graži, sveika, mylima, reikalinga. Tokia ji ir yra visą laiką, tačiau ateina toks periodas, kai visomis šiomis savo savybėmis pradedama abejoti. Toks periodas – tai menopauzė. Tai natūralus procesas, tačiau labai dažnai jis sukelia daug nemalonių pojūčių, kurių norisi kaip įmanoma išvengti. ...
Skaityti daugiauMoterys apie 1/3 savo amžiaus gyvena silpnėjant ir išnykus kiaušidžių funkcijai. Tuo laikotarpiu atsiranda daug patologinių pakitimų, kurie nėra tiesiogiai susiję su senėjimu, o atsiranda dėl sunykstančios kiaušidžių funkcijos ir labai pablogina bendrą sveikatos būklę, gyvenimo kokybę ir sumažina darbingumą. „Kas yra kas“ kalbant apie menopauzę moterims, pataria Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Moters fiziologijos ir patologijos centro gydytojas, medicinos mokslų daktaras Vytautas KLIMAS....
Skaityti daugiauApie menopauzę ir nemalonius simptomus, atsirandančius jos metu, kalbamės su prof. VACIU SADAUSKU (KAK Akušerijos ir ginekologijos klinika)....
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauVisame pasaulyje milijonai žmonių pradeda Naujuosius metus su viltimi, kad kas nors jų gyvenime pasikeis. Vienas iš pagrindinių palinkėjimų – geros sveikatos. Vedini tokios vilties ir noro, sukame į sporto klubą, perkame slides ar riedučius. Vienas tikisi numesti keletą atliekamų kilogramų, kitas susigrąžinti energiją ir jėgas, nutolinti amžiaus poveikį, sumažinti įvairių ligų riziką. Deja, nepaisant įvairių jau pripažintais tapusių fizinių pratimų naudos, nėra tokių, kurie būtų sukurti, galvos smegenų energetinius procesams sustiprinti ar senėjimui atitolinti. ...
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauVisos moterys nori ir turi jaustis gražios, sveikos, reikalingos ir mylimos. Tačiau ateina toks gyvenimo laikotarpis, kai dailiosios lyties atstovės taip nebesijaučia. Tai – klimakterinis laikotarpis. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Apie klimakso sukeliamas problemas ir jų sprendimo būdus paprašėme papasakoti gydytojos akušerės-ginekologės Janinos Didžiulienės....
Skaityti daugiauBurnos ir dantų būklė susijusi su virškinamosios sistemos funkcionavimu ir, kaip pasekmė, – su bendra žmogaus savijauta ir sveikata. Odontologinei profilaktikai bei siekiui kuo ilgiau išsaugoti savus dantis skiriama vis daugiau dėmesio. Klaidinga manyti, kad protezuotų dantų nereikia nei gydyti, nei valyti. Priešingai: vyresnio amžiaus žmonėms dėl sumažėjusios seilių sekrecijos blogiau vyksta savaiminis natūralių dantų apsivalymas, ir tiek juos, tiek dantų protezus būtina tinkami prižiūrėti. Dirbtinių dantų bei jų konstrukcijų priežiūra tokia pat svarbi, kaip ir natūralių. Plačiau apie išimamųjų dantų protezų naudojimą bei priežiūrą pasakoja Kauno medicinos universiteto Burnos priežiūros ir vaikų odontologijos klinikos burnos higienistė Jūratė Pauraitė....
Skaityti daugiauNemiga, karščio pylimas, iš krūtinės besiveržianti širdis ir emocinis nestabilumas – pirmieji menopauzės simptomai. Vienoms šis laikotarpis gali praeiti be ryškesnių ženklų, kitoms jis stipriai apkartina gyvenimą ir tampa nebepakeliamas. Nors moteris jaučiasi sveika, tačiau vis stiprėjantys klimakterinio periodo simptomai ir pašaipos už nugaros dėl kintamos nuotaikos verčia susimąstyti apie prasidėjusį „klimaksą“. Klimaksą išgyvenančios moters nebesupranta vyras, vaikai, jos vengia bendradarbiai. Šiuolaikinė medicina gali padėti. „Pakeičiamoji hormonų terapija išsprendžia daugumą moteris varginančių problemų“, – sako „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerė-ginekologė dr. Danguolė VILDAITĖ. ...
Skaityti daugiauGyvenimo tarpsnius galima palyginti su metų laikais. Ir nesuklysime sakydami, kad kiekvienas jų ypatingas ir nepakartojamas. Žmogaus gyvenimo ruduo, dėl medicinos mokslo pasiekimų ilgėjant vidutinei gyvenimo trukmei, taip pat yra kur kas ilgesnis. Pavyzdžiui, šiuolaikinės moters vidutinė gyvenimo trukmė pailgėjo dvigubai – nuo 40 iki 82 metų. Vadinasi, daug ilgesnis ir brandusis jos gyvenimo periodas....
Skaityti daugiauAndropauzė (gr. andros. – vyras, pausis – sustojimas) – su amžiumi susijęs androgenų nepakankamumas ir dėl to vyrams atsirandantys nemalonūs psichologiniai, somatiniai-vegetaciniai bei seksualiniai simptomai. Brandos amžiuje žmogus išgyvena laikotarpį, vadinamą „viduramžio krize“. Vyrai paprastai jį patiria sulaukę 40 ar 50 metų. Ši krizė gali būti susijusi su daugeliu veiksnių, tačiau bene didžiausią įtaką daro natūralūs fiziologiniai pokyčiai. Kokie procesai vyksta 40-ečio ir vyresnio vyro organizme? Ar galima juos koreguoti? Šiais klausimais „SŽ“ konsultavo aukščiausios kvalifikacijos gydytojas urologas dr. Vytautas KAMARAUSKAS ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos klinikos vadovas prof. Gintautas KAZANAVIČIUS....
Skaityti daugiauSenėjimas – sudėtingas procesas, kurio metu kinta visų žmogaus organų ir sistemų struktūra, funkcijos ypatumai ir adaptacinės galimybės. Pasaulio mokslininkai siekia išaiškinti būdingus senėjimo proceso mechanizmus, išryškindami sėkmingą senėjimą lemiančius veiksnius, panaudodami šiuolaikinius genetikos, imunologijos ir biochemijos mokslo pasiekimus. Įrodyta, kad senėjimą reikėtų vertinti kaip procesą, susidedantį iš trijų komponentų: biologinio, socialinio ir psichologinio. Gamtinės aplinkos poveikis taip pat reikšmingai susijęs su ankstyvu senėjimu. Apie pagyvenusių ir senų žmonių sveikatos problemas kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Geriatrijos klinikos docentu dr. Audriu Visokinsku....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę