Gingivitas – piktas dantenų priešas

Rūpinantis burnos higiena, dažniausiai dėmesys kreipiamas tik į dantis. Tačiau labai svarbu nepamiršti ir dantenų. Tinkamai jų neprižiūrint, gali išsivystyti gingivitas. Apie šią periodonto ligą konsultuoja odontologijos klinikos „Neodenta“ periodontologė Ramunė Jašinskienė.
 

Kas yra gingivitas


Bakterinis gingivitas – dantenų uždegimas. Tai labiausiai paplitusi periodonto (apydančio audinių) ligų forma, kai uždegimo procesas vyksta tik minkštuose audiniuose (dantenose), gilesni periodonto audiniai nepažeidžiami. Dantenų uždegimas gali pereiti į periodontitą arba, pašalinus minkštąsias bakterines apnašas, išnykti.
Gingivitas yra nustatomas kliniškai, nes rentgenologinių pakitimų nebūna. Gingivitas prasideda nuo tarpdančių spenelių ir kraštinių dantenų, plinta į dantenas.

 

Klinikiniai simptomai, būdingi bakteriniam gingivitui.


• Spalva. Tampa ryškiai raudona, net cianozinė (mėlyna).
• Kontūrai. Pakinta, padidėja, paburksta, išnyksta aiškios tarpdančių spenelių formos, kraštinis dantenų kraštas suapvalėja.
• Konsistencija. Pradžioje dantenos išburksta, pasidaro minkštos (edeminė forma). Vėliau gali tapti kietos dėl padidėjusio kolageno skaidulų susidarymo.
• Atsiranda kraujavimas zonduojant, pacientai skundžiasi kraujavimu valant dantis (kraujavimas – pirmas uždegimo požymis). Taip atsitinka dėl epitelio mikroišopėjimo dantenų vagelėje.
• Skausmas. Dažniausiai dantenos nėra skausmingos, tačiau zondavimas pacientui – skausmingas.
 

Gingivito išsivystymo priežastys


Jos labai svarbios ir gydymui, ir profilaktikai. Svarbiausias veiksnys, sukeliantis šią ligą, – minkštos bakterinės apnašos ir jose esantys mikroorganizmai. Paprastai egzistuoja balansas tarp minkštosiose apnašose esančių mikroorganizmų patogeniškumo ir žmogaus vietinių imuninių ir sisteminių apsaugos mechanizmų.
Šis balansas gali sutrikti dėl padidėjusio mikroorganizmų kiekio arba pakitus jų tipui bei pasikeitus paciento apsauginiams mechanizmams, t.y. sumažėjus paciento imunitetui. Tuomet net ir nedidelės minkštosios bakterinių apnašų sankaupos gali sukelti uždegimą.
Minkštosios bakterinės apnašos susideda iš epitelio ląstelių, leukocitų, mikrofagų, vandens, seilių baltymų, tačiau didžiausią dalį sudaro mikroorganizmai (70 proc.). Besiformuojančios jos sunkiai matomos, todėl, norint jas aptikti, kartais galima naudoti apnašas identifikuojančius skysčius arba tabletes. Vėliau, daugėjant mikroorganizmų kiekiui ir jiems išskiriant vis daugiau toksinų, matomas apnašų kiekis gali susidaryti ant švariai nuvalytų dantų net per 6 val., maksimalus – per 30 dienų.
 

Kaip apsisaugoti nuo gingivito?


Yra daug įvairių veiksnių, kurie padeda išvengti gingivito. Tai ir sveikas dantenų epitelis, ir seilės, kurios turi antibakterinių savybių ir mechaniškai apvalo dantis bei dantenas. Kramtomųjų raumenų ir liežuvio veikla taip pat turi valomąjį poveikį.
 

Gingivito išsivystymo priežastys


1. Maisto likučiai tarpdančiuose. Jie turi tiek traumuojantį, dantenas dirginantį poveikį, tiek sudaro sąlygas kauptis apnašoms (klampus, lipnus maistas).
2. Maisto konsistencija. Tiesiogiai lemia apnašų atsiradimą.
3. Konkrementai (kalcifikuotos apnašos). Jie kaupiasi ant dantų, protezų:
• Viršdanteniniai. Šviesios spalvos, kalkių konsistencijos. Jų atsiradimui turi įtakos seilės. Seilių veikiamos apnašos mineralizuojamos. Taip susidaro konkrementai.
• Podanteniniai. Tamsūs ir kieti konkrementai turi ne tik mechaninį dirginantį poveikį minkštiesiems audiniams, bet ir kartu sudaro šiukštų paviršių, kuris sukuria puikias sąlygas fiksuotis apnašoms.
4. Kariesas. Puiki terpė kauptis apnašoms.
5. Rūkymas. Terminis poveikis dantenoms trikdo jų kraujotaką.
6. Nekokybiški protezai bei plombos:
• kabantys plombos kraštai;
• blogai atkurti kontaktiniai paviršiai;
• netikslūs, trumpi, per ilgi vainikėliai;
• netikslūs išimamai protezai, balansuojantys, blogai priglundantys ar spaudžiantys minkštuosius audinius;
• nekokybiški tiltiniai protezai (kai tarpinės dalys spaudžia minkštuosius audinius).
7. Vaikų amžiuje – kvėpavimas per burną.
8. Bendras žmogaus imunitetas.
Gingivito išsivystymą taip pat lemia organizmo sistemos pokyčiai – hormoniniai sutrikimai, nevisavertė mityba, medikamentai, kraujo ligos. Jie patys savaime negali sukelti dantenų ir kitų periodonto audinių uždegimo, tačiau turi įtakos uždegimo, kurį sukėlė mikrobiologinės apnašos, stiprumui.
Hormoniniai pokyčiai gali sukelti brendimo, nėščiųjų gingivitą. Menstruacinio ciklo gingivitas atsiranda dėl apnašų ir padidėjusio estrogenų ir progesteronų kiekio. Cukrinio diabeto gingivitas išsivysto dėl apnašų ir nekontroliuojamo gliukozės kiekio kraujo plazmoje. Sergant leukemija, dantenų uždegimas pasireiškia taip pat labai dažnai.
Medikamentai patys nesukelia uždegimo, tačiau dažniausiai skatina dantenų išvešėjimo atsiradimą. Tokį poveikį gali padaryti traukulius mažinantys vaistai nuo epilepsijos, geriamieji kontraceptikai, kurie dar sukelia gleivinių sausumą, dėl to jos tampa neatsparios mikroorganizmų poveikiui.
Gingivitą sukelti gali nevisavertė mityba. Daugelio vitaminų ir mikroelementų trūkumas susilpnina organizmo imuninę sistemą. Gingivito išsivystymą nulemia vitaminų C, A, B grupės vitaminų, geležies, cinko, baltymų trūkumas.
 

Gydymas


Svarbiausia – nustatyti diagnozę, atskirti nuo periodontito ir pašalinti pagrindinį uždegimą sukeliantį faktorių – mikrobiologines apnašas.

Gingivito gydymo būdai ir profilaktika
• Atliekama profilaktinė burnos higiena. Jei pacientui skauda, būtina nejautra. Profilaktinės higienos metu pašalinami viršdantiniai ir podantiniai konkrementai. Jei uždegimas smarkiai progresavęs ir audiniai smarkiai kraujuoja, išburkę, dažniausiai vieno vizito pas odontologą neužtenka.
Vizito metu gydytojas gali paskirti antiseptinius, uždegimą mažinančius skalavimo skysčius, jei reikia, – vaistų nuo uždegimo.
• Pakeičiami visi netinkami protezai ir plombos.
• Svarbu sugydyti visus kariesus.
• Paciento motyvacija. Su pacientu aptariama burnos higienos svarba. Įvertinus paciento asmens burnos higieną ir dantenų būklę po profesionalios burnos higienos, nustatoma, kiek kartų per metus pacientas turėtų atvykti profesionaliai burnos higienos procedūrai.
• Mitybos koregavimas.
• Jei planuojamas periodonto chirurginis gydymas, labai svarbu įvertinti paciento asmens burnos higieną, jo motyvaciją. Yra įrodytas tiesioginis ryšys tarp apnašų kontrolės ir periodonto audinių žaizdų gijimo. Tik tuo atveju, kai apnašų kontrolė yra gera, gali būti atliekamas periodonto chirurginis gydymas. Vėliau pacientas pas higienistą turėtų lankytis 3–4 kartus per metus.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai