Kaštonai – ne tik širdžiai džiuginti

Turbūt daugelis prisimena vaikystę, kai eidami į mokyklą ar namo kieme rinkdavo žalius kaštono „ežiukus“ ir bandydavo pažiūrėti, kas yra viduje. Žydintys kaštonai ne tik džiugina mūsų širdis, bet ir gali būti naudingi mūsų sveikatai. Nors kaštonai žydi gegužę, tačiau iš kiauto išsiridena tik rudenį, todėl mūsų močiutės, norėdamos pasigaminti kaštonų antpilo ar nuoviro, turėdavo laukti rudens. Tačiau laikas bėga, farmacijos pramonė sparčiai vystosi, todėl galime turėti veiksmingų kaštonų preparatų visais metų laikais.
 

Kaštonų sėklose yra 2–10 proc. svarbiausios veikliosios medžiagos – triterpenglikozidų (dar vadinamų eskinais). Kitos sudedamosios medžiagos – flavonoidai, katechinai – gaunami iš vaistinių žaliavų. Visos šios veikliosios natūraliosios medžiagos ir naudojamos įvairiems preparatams gaminti.

 

Kur gali būti vartojamas kaštonas?


Žolelių žinovai gydymo reikalams naudoja jaunų kaštonų šakelių žievę, žiedus, lapus ir, žinoma, vaisius. Žieves reikia skusti anksti pavasarį, žiedus skinti, kol dar ne visi išsiskleidę, lapai skabomi birželį, o vaisiai renkami, kai patys nukrenta.
 

Kosuliui malšinti


Kaštonų žiedų medus tinka organizmui stiprinti, kosuliui malšinti. Yra duomenų iš labai senų literatūros šaltinių, kad reikia į miltelius sugrūsti nuluptus kaštonų vaisius, užpilti baltuoju vynu, suplakti, palaikyti ir gerti po šaukštą kelis kartus per dieną nuo kosulio.


 

Iš kaštono lapų – arbata


Vieną valgomąjį šaukštą sudžiovintų ir susmulkintų kaštonų lapų arba vieną arbatinį šaukštelį džiovintos ir sumaltos žievės miltelių užpilti puse litro vandens, užvirinti ir ant silpnos ugnies virinti 15 minučių. Ataušinti, nusunkti ir gerti po pusę stiklinės 4 kartus per dieną prieš valgį. Padeda sergant reumatu, podagra, bronchitu, tuberkulioze, pablogėjus virškinimui.
 

Tinka gerti ir įtrinti


Vertingi yra spiritiniai kaštonų antpilai. 50 g džiovintų žiedų užpilti puse litro kuo stipresnės degtinės ar spiritu, laikyti ne mažiau kaip dvi savaites, nusunkti ir gerti po 30–40 lašų 4 kartus per dieną – nuo kojų venų išsiplėtimo, hemorojaus, vidurių užkietėjimo. Nuo tų pačių negalavimų padeda šviežios kaštonų žiedų sultys, geriamos po 20–25 lašus 4 kartus per dieną.
Spiritinis antpilas tinka skaudamiems sąnariams įtrinti.
Liaudies medicinos praktikai teigia, kad sąnarių skausmus malšina susmulkintų kaštonų vaisiai, užpilti paprasčiausiu actu.
 

Higienai ir grožiui


Skandinavijos šalys iš kaštono vaisių išmoko daryti puikią skalbimo priemonę, o kas liko... sunaudoti maistui. Sumaltus kaštonų vaisius užpila šiltu vandeniu su trupučiu sodos, laiko parą, kartkartėmis permaišydami, paskui nusunkia ir gauna pačią ekologiškiausią skalbimo priemonę vilnai ir šilkui skalbti.
Taip pat kaštonai iki šiol naudojami brangios kosmetikos pramonėje.
 

Nervų sistemai


Kaštonas gydo nemigą, blogą nuotaiką, ramina, padeda nugalėti baimę. Kelis kaštonus verta nešiotis kišenėje, mat jie turi tokių pačių savybių, kaip ir pats medis. Kaštonai švelnina radiacinio spinduliavimo poveikį, reumatinius skausmus.
 

Lėtiniam kojų venų nepakankamumui ir hemorojui gydyti


Apie kojų venų varikozes (mazginį venų išsiplėtimą) žino dauguma žmonių. Tai labai paplitusi liga. Ja serga apie 15 procentų žmonių. Pastebėjus pirmuosius ligos požymius, reiktų pradėti vartoti vaistus stiprinančius venų sieneles, gerinančius veninę kraujotaką bei mažinančius kojų pabrinkimus. Tam puikiai tinka kaštonų ekstraktas. Tai patvirtina daugybė mokslininkų atliktų tyrimų. Kaštono ekstrakte yra natūralių medžiagų, kurios didina venų tonusą, mažina kraujagyslių pralaidumą ir venų uždegimą. Tai stabdo venų plėtimąsi ir stabdo skysčių patekimą į aplinkinius audinius. Be to kaštonų ekstrakte esančios veikliosios medžiagos skatina skysčių pasišalinimą, mažina dėl pablogėjusios veninės kraujotakos atsiradusius kojų skausmus ir raumenų spazmus, sunkumo ir tempimo pojūtį, odos niežėjimą.
Kadangi kaštonų preparatai mažina kraujo krešėjimą, būtina pasitarti su gydytoju.

 

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai