„Vargas su tuo blogu burnos kvapu. Man jis jaučiasi net pro nosį kvėpuojant. Nesuprantu, iš kur jis sklinda, nes dantys sveiki, juos valau 3–4 kartus per dieną, valau liežuvį, skalauju skysčiu?“ – rašo viena www.sveikaszmogus.lt forumo dalyvių. O jų, blogo kvapo varginamų, yra nemažai. Taigi, norėdami jiems padėti, „Odenta 32“ odontologės Eglės Šiliauskienės klausiame, kokios blogo burnos kvapo priežastys ir kaip galima nuo jo vaduotis.
Taigi ir pradėkime nuo to, kas gali būti blogo burnos kvapo priežastis?
Svarbiausia yra burnos higiena – taisyklingas visų dantų paviršių nuvalymas, tarpdančių siūlų naudojimas, liežuvio valymas. Tačiau blogas kvapas gali būti ir tais atvejais, kai dantys netinkamai užplombuoti. Jeigu yra kabantys plombų kraštai, dantys negerai nupoliruoti, tai po tokiomis plombomis lįs maisto likučiai, jie kaupsis, per ilgą laiką kils dantenų uždegimas, taigi ir blogas kvapas. Taip pat, taip gali būti dėl netaisyklingo protezavimo. Anksčiau buvo naudojami štampuoti vainikėliai, nebuvo daromas laiptelis, vainikinė dalis dedama tiesiai ant dantenų, tai sukeldavo dantenų uždegimą, taigi kartu ir blogą kvapą.
Dabar, kai tokie vainikėliai nebenaudojami, protezavimas atliekamas metalo ar bemetale keramika, tokių atvejų būna retai. Tiesa, jeigu protezuojama bus nekruopščiai, netaisyklingai, bus paliktas koks tarpelis ar vadinamasis kabantis kraštas, vėlgi ten gali kauptis maistas, ir kils atitinkamos pasekmės.
O ar patys vainikėliai negali skleisti blogo kvapo?
Metalo keramika tikrai neskleidžia blogo kvapo. Seniau neretai buvo naudojami skirtingi metalai, tai kelių metalų derinys vienoje burnoje keldavo įvairių skonio sutrikimų, bet šiais laikais taip jau nėra, plieniniai apskritai nebenaudojami. Metalo keramika yra slidi, ji tikrai blogo kvapo neduoda. Pati medžiaga blogo kvapo skleisti negali. Dėl plastmasinių protezų, tai per ilgą laiką jie gali įsigerti kokio kvapo. Bet paprastai plastmasė naudojama tik kaip laikina konstrukcija, o per trumpą laiką ji irgi tiek neįgers kvapų, kad jaustume diskomfortą. Ji nepritaikyta burnoje būti ilgai.
O ar gali blogo kvapo priežastis būti kokios nors ligos?
Taip, tai gali būti kariesas, t.y. danties gedimas. Jeigu gedimai gilesni, susidaro pūliniai, kai dėl dantų skausmo net sutinsta tam tikros veido dalys, tai infekcijos židinys. Kartais blogas kvapas gali būti momentinis, nepiktybinis, pavyzdžiui, kai dantis dygsta: kai pro dantenas skverbiasi dantukas, gali kilti nedidelis uždegimas. Tas pat gali būti dantį išrovus, kol vyksta dantenų gijimas. Pacientai paprastai tuo retai skundžiasi, nes tai trunka tik kelias dienas, kol užsitraukia žaizdelė.
Dar blogą kvapą gali sukelti uždegimai ir dantenų ligos, pvz., stomatitai, aftos, kurie negydomi pakankamai vargina ir gali būti blogo kvapo priežastis.
Vienas iš forumo dalyvių pataria vartoti antibiotikų, esą jis jų vartojo nuo plaučių uždegimo, bet dingo ir blogas kvapas. Ar antibiotikai iš tikrųjų šalina blogą kvapą?
Na, kad antibiotikais gydytume blogą kvapą, tai tikrai ne. Matyt, buvo uždegimas, dėl kurio blogas kvapas kilo. Kai uždegimas nuo antibiotikų išnyko, išnyko ir kvapas, o žmogus susiejo kvapo dingimą su antibiotikais.
Bet pagrindinė užduotis – šalinti priežastį. Jeigu tai kariesas, gydyti kariesą, jeigu tai higienos trūkumas, atlikti higieną, patartina profesionalią higieną.
O vis dėlto gal yra specialių priemonių, padedančių šią problemą sumažinti?
Jei tinkamai valysime dantis, naudosime tarpdančių siūlą, skalausime, tai ir bus tos priemonės. Svarbu tinkamai pasirinkti. Pavyzdžiui, yra tokių dantų siūlų, kurie sudrėkę tarpdantyje išsipučia, ir į tą išsipūtusią dalį užsikabina maisto likučiai. Be to, tarpdančių siūlai padeda pačiam žmogui pamatyti, ar neatsirado kokių problemų. Jeigu siūlas trūkinėja, pleišėja, vadinasi, ten jau netvarka, jau gali būti uždegimo židinys, taigi pats pacientas pamato, kad laikas eiti pas odontologą.
Be to, labai svarbu ir liežuvio valiklis, taip pat yra tarpdančių šepetėlių, kuriuos galima pasirinkti tinkamo dydžio.
Tačiau apie liežuvio valymą pradėta kalbėti ne taip seniai?
Tai nėra jau tokia naujovė, tiesiog daugelis to nedaro. Jei valyti dantis šepetėliu visiems įprastas dalykas ir klausimų nekyla, tai kad bakterijos kaupiasi ir ant liežuvio, mes pamirštame. Liežuvio nuvalymas turi labai daug įtakos gaiviam kvapui.
Dėl dantų tai, sakykime, gali bakterijų būti tarpdančiuose, o ar nuo liežuvio seilės jų nenuplauna?
Seilėse yra medžiaga lizosimas, jis veikia bakteriocidiškai ir šiek tiek apvalo, bet to nepakanka. Kas naudoja liežuvio valiklį, mato, kad ant jo pakankamai daug „gėrio“. Šiaip, atrodo, nieko tokio ir nevalyti, bet tie, kurie įpranta, tai be jo neišsiverčia. Tiesa, reikia priprasti, pradžioje jautresnius gali šiek tiek pykinti.
O kaip dėl pastų? Ar yra tokių, kurios panaikina kvapą?
Pastų yra didelė pasiūla, tačiau nebūtinai tai, kas tinka vienam, tiks kitam. Vieni nori balinamųjų, kitų dantys jautrūs, tokių pastų jokiu būdu negali naudoti, ypač su abrazyvinėmis dalelėmis, jiems reikės pastos jautriems dantims. Kraujuojančioms dantenoms taip pat yra specialių pastų uždegimams gydyti. Dažnai pacientai skundžiasi kraujavimu, kai jauresnės dantenos. Tiems, kurių dantenos kraujuojančios, profilaktikos priemonių, taip pat ir tam skirtų pastų naudojimas turėtų tapti kasdienybe. Jei dantenų uždegimai dažni, vertėtų panaudoti ir skalavimo skysčius, netgi vietoje pirktinių tirpalų galima paskalauti ramunėlėmis, esant uždegimui, labai padeda bičių pikis, medetkos.
O ar kvapą naikina kramtomoji guma?
Guma mechaniškai apvalo dantis, taigi nuvalo ir bakterijas. Be to, skatina seilių išsiskyrimą, o lizosimas, kurio, kaip minėjau, yra seilėse, veikia bakteriocidiškai. Taigi, skatindami seilių išsiskyrimą ir mechaniškai apvalydami, jau padarome gerą darbą. Net vaikučiams, kurie nelabai moka dantukus valyti, bet jau nenuryja kramtomos gumos, rekomenduojame.
O ar plombos nuo to neišlakstys?
Ne, jokiu būdu. Jeigu jau guma plombą „ištraukia“, vadinasi, jai to ir tetrūko, nieko gero ji nebedarė. Aišku, jei jau yra skylė, guma jos nepanaikins. Pamenu, viena moteris labai nustebo, kad jai rado skylių, – esą ji kramtė gumą ir turėjo niekas negesti.
Guma apvalo mechaniškai, jei kas prilipę, tai gumos pakramtei, išspjovei, ir visai kitoks gaivumas. Tačiau jei blogas burnos kvapas dėl dantų akmenų, tai kramtykime nekramtę, tuo momentu bus gaiviau, bet kvapas niekur nedings.
O ar galima nustatyti priežastį pagal tai, koks tas kvapas?
Taip, dėl higienos trūkumo atsiradęs kvapas bus kitoks nei sukeltas pūlinių, kuris labai jau nemalonus. Jei yra pūlinys, tai, atvėrus kanalą, net pats pacientas pasijunta nepatogiai.
O gal galėtumėte patarti, kokios iš burnos higienos priemonių veiksmingiausios?
Kaip minėjau viskas individualu, bet, pavyzdžiui, pastos su aukso sidabro nanodalelėmis turi bakteriocinį poveikį. Dėl skalavimo skysčių, tai taip pat svarbu, kad būtų bakteriocinis poveikis. Esant jautresnėms dantenoms, nereikia naudoti labai koncentruoto skysčio, nes gali dantenas pažeisti. Todėl stipresnės koncentracijos galima atskiesti. Skalaudami mechaniškai išskalaujame nešvarumus, dar baktericidinis poveikis – tai vis ta pati higiena.
Beje, medžiagos pastose priklauso ir nuo kitų veiksnių, pvz., jei daugiau fluoro, reikia žiūrėti pagal geriamąjį vandenį – viename rajone gali būti rekomenduotina, o kitame jau gali būti per didelis kiekis. Taip pat reikia atsižvelgti ir į paciento dantų struktūrą.
Renkantis tarpdančių šepetėlius, vėlgi jų storis, kaip minėjau, yra įvairus – vienam vienoks bus geras, kitam ne. Taigi tai labai individualu.
Tad geriausiai prieš renkantis priemones pasitarti su odontologu?
Tai visada geriausia. Nes odontologai su visomis priemonėmis susipažįsta labai išsamiai, yra netgi visą dieną trunkantys seminarai, kur šnekama tik apie dantų valymą ir higieną.
Vienas www.sveikaszmogus.lt forumo dalyvių siūlo išbandyti linų sėklų nuovirą:
2 šaukštelius linų sėklų užpilti 2 stiklinėmis vandens, pavirti 10–15 minučių. Uždengus 10 minučių leisti nusistovėti, pamaišyti ir nukošti. Gerti šiltą po pusę puodelio 3–4 kartus per dieną.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę