){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų sienelėje yra apie 300 skirtingų antigenų, kurių reikšmingiausias yra Rh antigenas. Pagal jo buvimą eritrocituose žmonių kraujas skirstomas į rezus teigiamą, kai jis yra; ir rezus neigiamą, kai jo nėra. Nors kiekvieno mūsų organizmas geba atskirti „nesavas“ molekules, ląsteles ar audinius, juos neutralizuoti ir sunaikinti, tačiau kai moters, kurios rezus neigiamas, organizmas kontaktuoja su rezus teigiamais vaisiaus eritrocitais, susidaro jo antikūnai. Nėštumo metu jie skatina irti rezus teigiamo vaisiaus eritrocitus, nepaisant, kad moters organizmas nėštumo metu yra labai pakantus „nesavoms“ medžiagoms.
„Motinos reakcija į vaisiaus Rh faktorių yra viena stipriausių imuninių reakcijų – joks kitas išorinis alergenas negali sukelti tokios audringos reakcijos. Įvyksta rezus konfliktas, bet tai nėra vienintelė problema, kuri kyla, vaisiaus eritrocitams patekus į besilaukiančios moters kraujotaką. Bet dažniausiai diskutuojame apie rezus faktorių, nes apie jį kol kas turime daugiausiai informacijos“, – sako docentas, medicinos mokslų daktaras gydytojas akušeris-ginekologas Linas Rovas.
Docentas tvirtina, kad pirmojo nėštumo metu rezus konfliktas pasitaiko labai retai ir būna silpnas, nes moters organizmas taip greitai nespėja pagaminti didelio kiekio antikūnų. Kai pastojama antrą kartą, o vaisius yra rezus teigiamas, organizmas labai greitai atpažįsta svetimą baltymą, nes jau turi „atmintį“ iš buvusio nėštumo. Tad, nesvarbu nuo to, po kiek laiko jūs vėl pastojote, antikūnai pradeda sparčiai gamintis, o, prasiskverbę į vaisių, ima ardyti jo raudonuosius kraujo kūnelius.
„Neretai vaisius žūsta išsivysčius anemijai. Tai dažniausiai nutinka 12–13-tą nėštumo savaitę. Nors skelbiama, kad rezus konfliktas kliniškai pasireiškia tik 0,3–0,7 proc. atvejų, tačiau tai nėra tikslūs statistiniai duomenys, nes mes nežinome, kiek persileidimų, kuriuos nulemia rezus konfliktas, įvyksta pirmomis nėštumo savaitėmis“, – sako docentas. Jis prisimena laikus, kai besilaukiančiai moteriai, kad būtų sumažintas antikūnų kiekis jos organizme, buvo persodinamas vyro odos lopas, paimtas iš jo peties srities. Įvykusi vietinė imunizacija, dėl kurios visi antikūnai tarsi susispiesdavo aplink tą lopą, padėdavo dalinai desensibilizuoti moters organizmą ir išvengti rezus konflikto.
Dabartiniu metu rezus faktoriaus neturinčioms nėščiosioms, kurių kraujyje nerandama antikūnų, taikoma imunoprofilaktika: 28-tą nėštumo savaitę ir per 24–72 val. po gimdymo, jei naujagimis turi Rh faktorių, į raumenis suleidžiama anti-Rh imunoglobulino, labai panašaus į tą, kuris gaminasi moters organizme rezus izoimunizacijos metu.
Docentas sako, jog kitų šalių praktika rodo, kad užtenka ir nedidelės anti-Rh-imunoglobulino dozės: pvz., Prancūzijoje, prieš suleidžiant preparatą, ištiriama, kiek mamos kraujyje yra vaisiaus eritrocitų, taip sužinoma reikalinga tiksli anti-Rh-imunoglobulino dozė. Suleistas tinkamu laiku, jis neutralizuoja į motinos kraujotaką patekusius vaisiaus eritrocitus, turinčius Rh faktorių, todėl antikūnai nespėja pasigaminti. Ši pasauliniu mastu pripažinta Rh konflikto profilaktikos metodika reikšmingai sumažina nesėkmingų nėštumų ir naujagimių patologijos dažnį.
Mažakraujystė, anot docento, nėra pati didžiausia bėda. Itin didelis pavojus dar negimusiam mažyliui iškyla suirus eritrocitams. Tuomet atsipalaiduoja daug laisvo bilirubino, kuris, perėjęs iš kraujo į naujagimio smegenų ląsteles, sukelia jų nekrozę, visam laikui pažeidžia galvos smegenų pamato branduolius ir požievines smegenų struktūras. Dėl organizmo intoksikacijos bilirubinu sumažėja skeleto raumenų tonusas, naujagimis būna vangus, kartais sustoja kvėpavimas. Neretai tokiems naujagimiams atsiranda neurologinių simptomų, atsilieka jų psichomotorinė raida, pasireiškia cerebrinis paralyžius, kurtumas. Įvykus rezus konfliktui, galima ir galvos smegenų vandenė – galvos apimties padidėjimas dėl per didelio kaukolės ertmėje susikaupusio skysčio kiekio.
Doc. L. Rovas užtikrina, kad medikai labai atidžiai stebi rezus konflikto pažeistus naujagimius: mažylių būklė vertinama valandomis. Yra sudarytos normogramos, pagal kurias galima tiksliai įvertinti, kiek ir kada gali būti bilirubino kraujyje. Atsižvelgiant į tai, parenkami gydymo metodai. Vienas jų yra fototerapija – gydymas šviesa. Kūdikis yra guldomas po specialia violetinę spalvą skleidžiančia lempa ir guli lyg kokiame soliariume. Nustatyta, kad bilirubinas, veikiant tam tikram šviesos bangos ilgiui, netgi ir dienos šviesai, greičiau pasišalina iš organizmo. Itin sunkiais atvejais, kai bilirubino koncentracija kraujyje kaupiasi labai greitai, tenka griebtis kraštutinių priemonių – perpilti kraują.
Gerai organizuota nėščiųjų priežiūra, nepamiršti tradiciniai ir įsisavinti nauji diagnostikos ir gydymo metodai, kvalifikuota pagalba naujagimiui leidžia užtikrinti, kad nėštumas ir gimdymas rezus izoimunizacijos atveju būtų maksimaliai saugus. Todėl, anot docento, būtina siekti, kad visais atvejais rezus neigiamoms nėščiosioms būtų atliekama imunoprofilaktika ir jų vaisiai išvengtų pavojų, kuriuos sukelia rezus izoimunizacija. Vienkartinė imunoprofilaktika taip pat būtina po nėštumo nutraukimo, savaiminio persileidimo, negimdinio nėštumo, po vaisiaus vandenų paėmimo procedūros tam, kad ateityje nesigamintų antikūnai. „Anksčiau buvo manoma, kad, įvykus persileidimui, imunoprofilaktika nėra tikslinga, bet vėliau paaiškėjo, kad tai labai klaidinga nuomonė. Įvykus savaiminiam persileidimui, imunoglobulino dozė gali būti mažesnė nei įprastai, tačiau vis tiek ji būtina, – tvirtina ginekologas. – Labai svarbu imunoglobulino suleisti po nėštumo nutraukimo, nepaisant, kad nėštumas buvo tik kelių savaičių.“
Anot docento, nėščioji turėtų nedelsti ir kuo anksčiau apsilankyti pas gydytoją ginekologą. Per devynis mėnesius gali atsiskleisti ir paaštrėti visos ankstesnės moters sveikatos problemos, nes ligos, kurios buvo „miego būsenos“ iki nėštumo, jo metu dažniausiai paūmėja, todėl vizitai pas medikus padėtų išvengti galimų komplikacijų. „Kuo vėliau apsilankysite pas ginekologą, tuo mažiau, esant reikalui, liks galimybių jums padėti“, – primena docentas.
Mokslo įrodyta, kad normalaus nėštumo atveju reikalingi ne daugiau kaip 7–8 nėščiosios vizitai pas ginekologą, leidžiantys pastebėti tai, ko reikia. Nuo nėštumo nustatymo datos (dažniausiai praėjus 8 savaitėms nuo paskutinių mėnesinių pirmosios dienos) tyrimai atliekami kas 4 savaites. Nuo 30–32-ros nėštumo savaitės tyrimai atliekami kas 2 savaites, paskutiniąsias 2 savaites – kas savaitę.
„Viliuosi, kad netolimoje ateityje dabartinė esama nėščiųjų priežiūros tvarka pasikeis, nes kol kas, kuo vėlesnis nėštumas, tuo daugiau atliekama tyrimų, nors turėtų būti atvirkščiai. Per 11–14 nėštumo savaičių reikėtų išsiaiškinti viską, kas įmanoma apie nėščiosios būklę ir sudaryti atitinkamą nėščiosios stebėjimo planą. Ką nors keisti 32–40-tą savaitę jau per vėlu, dauguma profilaktinių priemonių reikia pradėti taikyti kuo anksčiau nuo nėštumo pradžios. Kol samprata apie nėščiosios priežiūrą apsivers aukštyn kojomis, reikia nemažai laiko, tačiau būsima mama kartu su ją prižiūrinčiu mediku jau dabar gali padaryti labai daug dėl savo ir savo naujagimio ateities, žinoma, jeigu pati nėštumui skirs daugiau dėmesio“, – sako doc. Linas Rovas.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę