Kofeinas yra metilksantinas, plačiai vartojamas kaip stimuliatorius. Jis gaunamas iš kavamedžio (dažniausiai iš Coffea arabica) sėklų, arbatžolių, kolos medžio (Cola) riešutų arba gaminamas sintezės būdu. Grynas kofeinas yra beveik bekvapiai balti kartaus skonio milteliai.
Kofeinas – gana plačiai vartojamas medicinoje kaip stimuliuojamasis ir psichoaktyvumą skatinantis vaistas. Jo skiriama galvos skausmams malšinti, neišnešiotų naujagimių kvėpavimui, esant jo stabtelėjimams, sužadinti, elektrošoko sukeltiems traukuliams pailginti. Kofeinas yra daugelio vaistinių preparatų sudedamoji dalis.
Kofeino yra įvairiuose kavos, arbatos vandeniniuose gėrimuose. Šie gėrimai vartojami nuo Antikos laikų dėl stimuliuojamojo, budrumą, žvalumą, ištvermę palaikančio kofeino poveikio. Reikia būti dėmesingiems, nes dideles, netgi toksines (t.y. nuodingas) kofeino dozes žmonės, to nežinodami, gali gauti su įvairiomis apetitą slopinančiomis „dietinėmis“ tabletėmis, maisto papildais. Sporto rezultatams gerinti kofeino dažnai vartoja sportininkai. Pasaulio antidopingo agentūra ir jos uždraudė viršyti 800–1000 mg kofeino paros dozę.
Priklausomybė nuo kofeino vystosi gana greitai. Yra begalė žmonių, kurie negali pradėti dirbti be rytinio kavos puodelio. Be to, kofeino vartojimo plitimui palanku tai, kad jis nebrangus, prieinamas visiems socialiniams sluoksniams, sukelia reliatyviai mažai šalutinių poveikių.
Išgėrus kofeino, jo pasisavinimas iš skrandžio yra labai geras (99–100 proc.) ir čia jis pasisavina daug greičiau nei sušvirkštus į raumenis. Todėl didelės kofeino dozės toksiškos jau po 10 min. Maistas jo pasisavinimą iš skrandžio lėtina. Kofeinas praeina pro placentą, kraujo ir smegenų barjerą, patenka ir į krūtimi maitinančios moters pieną. Maksimali koncentracija kraujyje susidaro po 30–60 min. Pirmuosius 6 gyvenimo mėnesius, nėštumo pabaigoje, esant kepenų cirozei, vartojant geriamųjų kontraceptikų kofeino apykaita ir išsiskyrimas – pailgėja.
Apsinuodijimo simptomus suaugusiesiems gali sukelti jau 1 g kofeino, o mirtį – 5–10 g.
Neseniai atliktame tyrime (Konje ir kt.) buvo tiksliai įvertinti suvartojamo kofeino kiekiai, jo apykaitos variacijos bei poveikis nėštumui. Autoriai nurodo kokie kofeino kiekiai galėtų būti sąlyginai saugūs nėščiajai.
Į perspektyvųjį stebėjimo tyrimą, vykusį 2003–2006 metais, buvo įtrauktos 2635 moterys. Nustačius nėštumą, jos buvo kviečiamos dalyvauti tyrime, kai jų nėštumas buvo 8–12 savaičių. Kofeino suvartojimas buvo vertinamas pagal specialų klausimyną, kuriuo buvo nustatytas kofeino suvartojimas iki nėštumo ir jo metu. Kofeino turintis maistas, jo kiekis bei konkretūs vartojami gėrimai buvo išaiškinti ir įvertinami pokalbių, į kuriuos moterys buvo kviečiamos tris kartus, metu. Buvo vertinami veiksniai, galintys paveikti kofeino apykaitą (t.y. rūkymas, alkoholio vartojimas ir kt.).
Kofeino suvartojimas buvo vertinamas miligramais per parą (mg/p) ir buvo vienodas per visą nėštumą. Tirtos nėščiosios vidutiniškai suvartojo 159 mg/p. kofeino. Iki pastojimo kofeino suvartojimo vidurkis buvo 238 mg/p. ir jo kiekis sumažėjo iki 139 mg/p. 12-ąją nėštumo savaitę. Apytiksliai toks kiekis laikėsi iki paskutiniųjų nėštumo mėnesių ir tada palaipsniui išaugo 153 mg/p.
Šis tyrimas parodė, kad maždaug 62 proc. kofeino nėščiosios gavo su arbata; 14 proc. – su kava; 22 proc. – su šokoladu, kola. Su kitais nealkoholiniais gėrimais buvo suvartojama apie 4 proc. kofeino.
Tirtoms moterims vaisiaus augimo sumažėjimas siekė 13 proc., ir jis augo didėjant kofeino suvartojimui. Moterų, kurios suvartojo mažiau nei 50 mg kofeino per parą, pirmo trimestro pabaigoje kūdikiai svėrė maždaug 161 g daugiau nei tų, kurios vartojo daugiau nei 300 mg kofeino per parą viso nėštumo metu. Taip pat moterų, kurios suvartojo daugiau kaip 200 mg kofeino per parą, naujagimiai svėrė 60–70 g mažiau nei tų, kurios kofeino vartojo minimaliai. Toks santykis išliko viso nėštumo metu.
Mokslininkai padarė išvadą, kad kofeino suvartojimas yra tiesiogiai, nors ir nedaug, susijęs su vaisiaus augimo mažėjimu. Jie mano, kad saugų kofeino slenkstį vargu ar galima nustatyti, tačiau teigia, kad, kasdien suvartojant mažiau nei 100 mg kofeino, galima sumažinti vaisiaus augimo mažėjimo riziką.
Šis tyrimas pateikia papildomų argumentų, jog kofeino vartojimą nėštumo metu reikia riboti. Tačiau situacija tokia, kad ir specialistai neturi bendro sutarimo, iki kiek kofeino vartojimą riboti ir kaip tai daryti. Pavyzdžiui, Amerikos akušerių ir ginekologų korporacija maksimalia kofeino doze nėščiosioms laiko 300 mg/p., o JAV Maisto ir vaistų administracija (angl. Food and Drug Administration, FDA) siūlo nevartoti daugiau nei 200 mg/p. kofeino.
Apskritai tokių tyrimų su nėščiosiomis nėra gausu. Kiek anksčiau yra atlikta keletas panašių tyrimų, bet jų metu buvo vertinamas tik su kava gaunamo kofeino suvartojimas. Kai kurie autoriai nurodo, kad kofeinas gali turėti toksinį poveikį vaisiui (Olsen, Bech, 2008). Tyrimais su gyvūnais aiškiai įrodytas teratogeninis (apsigimimus sukeliantis) kofeino poveikis, nors tyrimai su žmonėmis kol kas nepateikia pakankamai duomenų, kad būtų galima daryti tokius apibendrinimus (Schmidt ir kt., 2009).
Aukščiau aprašytas tyrimas įdomus tuo, kad į jį įtraukti ir kiti maisto produktai bei gėrimai (ypač dažnai visų vartojama arbata), turintys kofeino. Šio tyrimo autoriai vertino ir kofeino apykaitą organizme. Paaiškėjo, kad kuo greitesnė kofeino apykaita, tuo didesnis poveikis vaisiaus augimui (augimas sumažėja). Galimai žalingą poveikį turi ne pats kofeinas, o jo metabolitai (medžiagos, kurios susidaro iš kofeino jo apykaitos organizme metu). Bet šiuos ryšius tiksliau atskleis ateities tyrimai.
Galiausiai nėščiųjų kofeino suvartojimą reikia imti domėn kaip ir kitus vaisiaus augimui įtaką darančius rizikos veiksnius. Kaip parodė tyrimas, suvartojant >300 mg kofeino per parą, naujagimio svoris būna mažesnis apie 140 g. Galima sakyti, kad sveikam naujagimiui, toks svorio svyravimas (iki 140 g) nėra kliniškai reikšmingas. Tačiau susumavus visus rizikos veiksnius (pvz., nėščiosios rūkymą, alkoholio vartojimą), bendras jų poveikis gali smarkiai paveikti naujagimių sergamumą ir mirtingumą.
Kofeinas daro reikšmingą įtaką nėščios moters sveikatai ir tiesiogiai siejasi su savaiminiu abortu bei sumažėjusiu naujagimių svoriu. Tyrimai rodo, kad ne tik nėščioji, bet ir bet kuri vaisingo amžiaus moteris turėtų vengti vartoti arba bent jau riboti kofeino turinčius produktus.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę