){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Laikoma, kad viduriai užkietėję tada, kai tuštinimasis retesnis nei 3 kartai per savaitę. Išmatos, esant vidurių užkietėjimui, yra sausos, kietos kaip akmenukai, sunkiai pasišalinančios. Be to, vargina nemalonūs jutimai pilvo apačioje, skausmas defekacijos metu, nevisiško pasituštinimo jausmas po defekacijos. Užsilaikius išmatoms žarnyne, jos kietėja, džiūsta, susidaro dideli kamščiai, trukdantys išmatų evakuacijai ir dujų pasišalinimui.
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad žmogus privalo tuštintis kasdien. Iš tiesų žmonės tuštinasi įvairiai. Laikoma, kad normalu tuštintis nuo 3 kartų per dieną iki 3 kartų per savaitę.
Yra duomenų, kad net 50 proc. nėščiųjų užkietėja viduriai. Vienoms tai atsitinka pirmojo nėštumo trečdalio metu, kitoms – nėštumo pabaigoje, o dar kitoms viduriai kietesni tik nėštumo pradžioje ir pabaigoje. Viduriai kietėja ir toms nėščiosioms, kurioms iki nėštumo niekada nebūdavo šio negalavimo.
Vidurių užkietėjimą nulemia keli veiksniai, susiję su fiziologiniais pokyčiais nėščiosios organizme.
Lytinis hormonas progesteronas, kurio koncentracija nėštumo metu palaipsniui didėja, atpalaiduoja žarnų raumenis, lėtina žarnų turinio slinkimą.
Sumažėja vandens kiekis storojoje žarnoje, nes vanduo maksimaliai absorbuojamas į kraujo apytaką motinos ir vaisiaus reikmėms. Todėl išmatos sausėja, džiūsta, kietėja.
Gimda spaudžia žarnas, sunkina turinio evakuaciją, ypač nėštumo pabaigoje.
Vidurių užkietėjimą provokuoja geležies preparatai, kai kurie vaistai nuo skausmo, padidėjusio kraujospūdžio, antacidiniai vaistai, kalcio preparatai ir t.t.
Neretai atkaklios obstipacijos priežastis būna moters skydliaukės funkcijos nepakankamumas (hipotirozė), kuri nėštumo metu gali pasunkėti. Nerimas, baimė, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba taip pat gali sukelti vidurių užkietėjimą.
Užsitęsus vidurių užkietėjimui, pablogėja apetitas, atsiranda šleikštulys. Didėjant spaudimui mažajame dubenyje, ypač tuštinimosi stangų metu, plečiasi hemoroidiniai mazgai išeinamosios angos ir tiesiosios žarnos srityje, gali atsirasti išeinamosios angos įplėšų, fizūrų.
Vidurių užkietėjimas pradedamas gydyti koreguojant dietą. Nėščioji pirmiausiai turėtų gerti pakankamai vandens (1,5–2 litrus per dieną). Būtina sportuoti, rytais daryti lengvą mankštą, plaukioti, vaikščioti, judėti – tai sveika ne tik dėl bendros būklės, bet ir žarnyno veiklai stimuliuoti.
Ypač svarbi augalinė ląsteliena (maistinės skaidulos), esanti daržovėse, vaisiuose, uogose, grūdinėse kultūrose, rupaus malimo duonoje, praturtintoje saulėgrąžomis, sėlenomis. Rekomenduojama dienos norma yra apie 20 g, tačiau tokį kiekį maiste reikia pasiekti palaipsniui, per 2 savaites. Labai svarbu vartoti daug skysčių, nes be vandens augalinė ląsteliena neturi laisvinamojo poveikio ir gali sukelti žarnų užsikimšimą.
Naujausių tyrimų duomenimis, maistinės skaidulos apsaugo ir nuo nėščiųjų preeklampsijos (nėščiųjų hipertenzijos).
Nėščiųjų vidurių užkietėjimui gydyti skiriami išmatų turinį modifikuojantys preparatai (turintys augalinės ląstelienos), osmosiniai (sulaikantys vandenį žarnų spindyje), išmatas minkštinamieji preparatai.
Mikroklizmutės Microlax veikia vietiškai ir nesukelia pavojaus nėštumui. Jos suminkština išmatas ir patepa žarnų sieneles. Tai saugi ir efektyvi priemonė. Jos veikliosios medžiagos skatina vandens patekimą į žarnyną, sulaiko skysčius sukietėjusiame žarnyno turinyje, todėl susidaręs kamštis suminkštėja ir lengvai pasišalina. Tuo pačiu metu padidėja žarnyno turinio apimtis, jis suskystėja, ir atsiranda noras tuštintis. Veikliosios medžiagos nepraeina pro žarnyno sienelę ir toliau į organizmą nepatenka. Jos nepakitusios pasišalina iš organizmo kartu su išmatomis. Dėl šių priežasčių ir dėl švelnaus poveikio Microlax ir rekomenduojamas nėščiosioms. Nėštumo metu neskiriami stiprūs, aktyviai stimuliuojantys žarnyno veiklą vaistai ir net vaistažolės, galinčios stimuliuoti ir gimdos veiklą.
Bakterinė vaginozė (BV) yra viena dažniausių makšties infekcijų, pasireiškianti ne tik nėštumo metu, bet ir per visą moters reprodukcinį laikotarpį. Vienai iš 10 moterų bakterinė vaginozė pasireiškia bent kartą per gyvenimą, o nėštumo metu – 10-30 proc. nėščiųjų. Net ir neturinčioms jokių skundų moterims šis sutrikimas nustatomas 40-50 proc. atvejų. Bakterinė vaginozė lytiniu būdu neplinta, tačiau ji gali būti susijusi ir su lytiniu aktyvumu....
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauMenstruacijų metu moteriai ypač svarbu jaustis patogiai. Nuo pasirinktų higienos priemonių gali priklausyti ne tik fizinė ar psichologinė savijauta, bet ir sveikata, mat netinkamos ar neteisingai naudojamos priemonės gali sukelti net ligas. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauAntakiai – daug reiškianti mūsų grožiui veido dalis. Sunku įsivaizduoti gražų veidą be antakių. Būtent antakiai suteikia bruožams išraiškingumo, taigi ir jų priežiūrai reikia skirti pakankamai dėmesio. Nuo seniausių laikų kito antakių mados: vienu metu gražiais buvo laikomi tankūs ir vešlūs antakiai, kitu – netgi siūlo plonumo. Dabar linkstama prie natūralios formos, tačiau tai nereiškia, kad jų nereikia tvarkyti. O kaip tai daryti taisyklingai, klausėme manikiūrininkės Kristinos Nejutės, gražinančios savo klientes „Energie Fitness for Women" Londone....
Skaityti daugiauKrūties vėžys yra dažniausia Lietuvos moterų onkologinė liga. Kasmet Lietuvoje krūties vėžiu suserga apie 1200 moterų. Palyginti su kitomis šalimis, tai aukštas sergamumo lygis. Liga sėkmingai gydoma, kai ji yra pradinių stadijų, tad labai svarbu kuo anksčiau diagnozuoti. Tą padaryti galima atliekant mamografiją – daug anksčiau nei apčiuopos būdu (kai jau būna audinių sukietėjimų). Plačiau apie mamografiją pasakoja Medicinos diagnostikos centro gydytojas radiologas Vaidotas MORKVĖNAS....
Skaityti daugiauAtšalus orams, mūsų oda jautriau reaguoja į temperatūros svyravimus, pasidaro mažiau atspari šalčiui. Oda tampa sausa, trūkinėja, nespėja prisitaikyti prie besikeičiančių oro sąlygų. Kaip padėti odai, kai lauke šalta ir drėgna, o namuose – šilta ir sausa? Apie tai pasakoja V6Į Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos klinikos vedėja Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauAntsvoris ir celiulitas (poodžio riebalinio audinio pokyčiai, dėl kurių oda primena „apelsino žievę“ ar, vėlesnių stadijų, - „dygsniuotą antklodę“) dažnai yra susiję. Tačiau tai nėra taisyklė. Celiulitas gali atsirasti ir lieknoms moterims. ...
Skaityti daugiauDeja, bet metai grožiui negailestingi: oda praranda elastingumą, glotnumą, stangrumą, atsiranda kūną bjaurojanti „apelsino žievelė“. Jeigu jums nepasisekė, ir jūs jau aptikote celiulitą, verta žinoti – metams bėgant jis progresuos, taps vis matomesnis. Šis faktas turėtų paskatinti imtis kokių nors veiksmų. Galima pasitarti su draugėmis arba apsilankyti interneto svetainėse. Tačiau ar verta bandyti viską iš eilės? Gal geriau iš karto griebtis veiksmingiausio? Pataria fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja Jolanta VERSEKIENĖ....
Skaityti daugiauNėštumas moters organizmui yra didelis krūvis. Keičiasi kūnas ir psichologija, tačiau šie pokyčiai yra natūralūs. Taip ir turi būti. Moterų baimės atsiranda dėl nežinojimo. Labai svarbu, kad moteris žinotų, ko ji gali laukti ir tikėtis nėštumo metu. Išankstinis žinojimas apsaugos nuo nereikalingų baimių. Skirtingais nėštumo periodais nusiskundimai vis kiti. Antroje nėštumo pusėje dažniausias jų – didėjantis pilvukas....
Skaityti daugiau„Daug rašoma apie veido kremus, losjonus. Norėčiau daugiau sužinoti ir apie veido odos šveitiklius. Kaip yra atliekamas odos šveitimas? Kada odą šveisti galima, o kada – nepatartina?“ – klausia mūsų skaitytoja Genutė K. iš Mažeikių. Į skaitytojos klausimus atsako gydytoja dermatologė Jolanta Urbštienė....
Skaityti daugiauIntymios vietos reikalauja išskirtinės kasdienės priežiūros, nes šioje zonoje gaminasi gleivės, išskyros, o ir pH kitoks nei viso kūno odos. Sveika intymioji higiena ypač svarbi nėščioms moterims, kai nepageidautinas net mažiausias lytinių organų sudirginimas. Neretai moteris vargina nemalonūs pojūčiai (niežulys, skausmas, paburkimas, gausios nemalonaus kvapo išskyros) lytinių organų srityje. Šių simptomų gali atsirasti ne tik dėl ginekologinių ligų. Kvepiantys muilai, higienos priemonės (įklotai, tamponai, paketai, servetėlės) taip pat gali išprovokuoti įvairias dermatozes ir kitas ligas. Apie intymiosios higienos priemonių pasirinkimą pasakoja aukščiausios kvalifikacinės kategorijos gydytoja akušerė-ginekologė Vita JAUNIŠKIENĖ ir kosmetikos konsultantė Daiva ŠIMKŪNIENĖ....
Skaityti daugiauMoteris neretai vargina įvairūs nemalonūs pojūčiai išorinių lytinių organų srityje: niežulys, perštėjimas, skausmas, paburkimas, gausios ir nemalonaus kvapo išskyros. Tai būna bet kokio amžiaus moterims. Problema linkusi gana dažnai kartotis, todėl reikia laiku pasirūpinti jos profilaktika. Nustatant sutrikimų priežastis, būtina atidžiai įvertinti kiekvienos moters individualius mikrofloros ypatumus, atsižvelgiant į menstruacinį ciklą, nėštumą, gyvenimo būdą, lytinį gyvenimą, sveikatos būklę, vartojamus vaistus. ...
Skaityti daugiauMoteris yra vaisinga daugiau kaip 30 savo amžiaus metų. Laikotarpis, kai moteris gali turėti vaikų, vadinamas reprodukciniu ir tęsiasi nuo pirmųjų menstruacijų pradžios 12-14 m. amžiuje iki menopauzės - maždaug 50-ųjų metų, kai išnyksta menstruacijos ir netenkama gebėjimo pastoti. Moteris keliasdešimt kartų per savo gyvenimą galėtų pastoti, tačiau amžius (paauglė arba brandi moteris po 45-rių), veikla (studijos, karjera), sveikata arba visuomenės požiūris koreguoja pastojimų ir gimdymų skaičių. Kontracepcinių priemonių įvairovė leidžia moteriai spręsti, kiek, ar dažnai ir ar apskritai turėti vaikų, o metodo pasirinkimą lemia jos amžius, socialinė padėtis, išsilavinimas, seksualinis temperamentas. Jaunos moterys dažniausiai yra mažiau patyrusios kontracepcijos naudotojos ir tampa nėščios dažniau nei vyresnės, be to, jos dažniau lytiškai santykiauja....
Skaityti daugiauPagaliau atkeliavo pavasaris ir pražydo gamta. Netrukus prasidės kalendorinė vasara, kuri dar labiau visus apgaubs savo šiluma. O kad galėtume džiaugtis vasaros teikiamais malonumais, turime tam pasiruošti, tai yra pasirūpinti savo kojų priežiūra. Juk nemalonu ir neestetiška žiūrėti į suskeldėjusius ar įtrūkusius kulnus ar kentėti dėl nuospaudų ir sukietėjimų arba jausti nemalonų kojų kvapą, tuo labiau kad yra priemonių tam išvengti....
Skaityti daugiauGalima dažyti plaukus ar ne? Tokį klausimą kirpėjai užduoda kas antra nėščia moteris. Kai kurie tvirtina, kad cheminės medžiagos, įeinančios į dažų sudėtį, per galvos odą gali patekti į būsimos mamos kraują ir taip turėti neigiamos įtakos jos ir būsimo vaikelio sveikatai. Ar tai mitas ar tikrovė? Klausiame kirpėjos-stilistės Daivos Grybauskienės....
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę