Ruošdamiesi grybauti apsirenkite patogiai - kelnės ir palaidinė būtinai ilgomis rankovėmis. Grybautojui reikalinga tvirta iš gluosninių vytelių nupinta pintinė (su atlenkiamu dangčiu ar medžiagos uždangalu), tačiau visiškai netinkami metaliniai, plastikiniai kibirai, polietileniniai maišeliai, kuriuose grybai kaista, greičiau kirmija, susilaužo, genda. Nupjautą grybą gerai apžiūrėkite - jei esate tikri, kad grybas valgomas, jį nuvalykite, išpjaukite pakirmijusias vietas ir dėkite į pintinę. Tik neapsirikite... jaunos nuodingos stambiosios gijabudės primena jaunus baravykus, o jaunos žalsvosios musmirės - pievagrybius. Renkant kazlėkus verta nulupti gleivėtą odelę. Tvirtus grybus dėkite ant pintinės dugno, o minkštesnius ir trapius - viršuje. Tik negrybaukite šalia autostradų, nes grybai kaupia alavą, kuris pakliūva su automobilių išmetamosiomis dujomis.
Europoje aprašyta 6000 rūšių grybų, iš kurių 100-150 rūšių - valgomieji, apie 100 - nuodingųjų, o 6-8 mirtinai nuodingi. Pasak Kauno visuomenės sveikatos centro mikrobiologijos laboratorijos vedėjos gydytojos Vitalijos Pakštienės, netiesa, kad nuodingas grybas kartus, turi nemalonų kvapą ar perpjovus peiliu pakeičia spalvą. Yra tik vienas būdas išvengti apsinuodijimų - nedėti į pintinę nepažįstamo grybo. Dažniausiai apsinuodijama nuodingą grybą supainiojus su valgomuoju. Štai smailiakepurė musmirė neretai supainiojama su pievagrybiu, žalsvoji - su ūmėde ar žaliuoke.
Mirtinai nuodingos - žalsvoji musmirė (Amanitaphalloides), smailiakepurė musmirė (Amanita virosa), baltoji musmirė (Amanita verna).Vienoje musmirėje gali būti mirtinas nuodo kiekis! Žalsvosios musmirės kepurėlė - iki 12 cm skersmens, jaunų grybų - pusrutuliška, senesnių - paplokščia, žalia, gelsvai žalsva, rudai ar pilkai žalsva. Lakšteliai balti. Kotas tuščiaviduris, žalsvas, viršutinėje dalyje yra baltas, lengvai nukrintantis rinkis. Apatinę koto dalį gaubia skiautėta išnara. Antrą dieną po apsinuodijimo žalsvąja musmire žmogus vemia, viduriuoja, kankina pilvo spazmai. Sveikata staiga pablogėja 4-7 dieną, ir pacientas gali mirti dėl ūminio kepenų, inkstų nepakankamumo bei kitų komplikacijų, - mirštamumas siekia 20-30 proc. Penktadaliui pacientų apsinuodijimas sukelia lėtinį kepenų uždegimą.
Paprastoji musmirė (ryškiai raudona, baltai taškuota kepurėle) gerai pažįstama daugeliui grybautojų. Nors ji nuodinga, specialiai paruošta tam tikruose kraštuose tampa delikatesiniu patiekalu. Margosios musmirės kepurėlė iškili, pilka, pilkai ruda, paviršius aplipęs baltais nedideliais žvyneliais. Koto viršutinėje dalyje - baltas žiedas, apatinėje - keli žiedai ir išnara.
Praėjusio šimtmečio pabaigos vokiečių mokslininko Zellnerio nuomonė, kad grybai dėl didelio chitino kiekio yra nevirškinami, šiandien jau pasenusi. Taip pat nepagrįsta nuomonė, kad grybai turi daug baltymų ir todėl prilyginami mėsai. Grybuose yra 90 proc. vandens, 30-50 proc. - baltymų, cukraus, riebalų, A, B grupės vitaminų, taip pat cinko, vario, geležies, magnio, fosforo ir kalio. Įdomu tai, kad grybuose yra rachitą gydančio vitamino D, kurio nėra žaliuosiuose augaluose. Jis nežūva po džiovinimo ar kulinarinio apdorojimo. Valgomosios voveraitės ir baravykai turi ir vitamino C. Labai vertinamos grybo kvapiosios medžiagos, kurios suteikia patiekalams pikantiško skonio, bei aromato. Grybai teigiamai veikia virškinimo procesą ir žarnyno peristaltiką, gerina apetitą.
Džiovinimas
Džiovinkite sveikus, ką tik surinktus grybus. Rūpestingai juos nuvalykite, nušluostykite drėgna servelėle, tačiau jokiu būdu neplaukite. Geriausia džiovinti grybus 2-3 dienas 40o C. Esant aukštesnei temperatūrai, grybai pajuos, blogai džius. Džiovintus grybus laikykite tamsaus stiklo stiklainiuose, prieš tai juos pakaitinkite orkaitėje. Nelaikykite grybų lininiuose maišeliuose, nes pro audinį gali įlįsti kandys, be to, išgaruoja aromatinės medžiagos.
Sušaldymas
Kai temperatūra žemesnė negu 0o C, mikroorganizmai apmiršta, o enzimai netenka aktyvumo. Grybus užšaldžius plastikiniuose maišeliuose, -18o C temperatūroje juos galima laikyti keletą mėnesių.
Pasterizavimas savo sultyse
Nuvalyti, nuplauti, supjaustyti, truputį pasūdyti grybai troškinami savo sultyse, kol išgaruoja 1/3 juose esančio vandens. Sudėjus į stiklainius, tarp grybų ir dangtelių paliekamas maždaug 15 mm tarpas. Sandariai uždaryti stiklainiai pasterizuojami apie 30 min. puode su verdančiu vandeniu. Tada 24 val. laikomi kambario temperatūroje ir vėl pasterizuojami. Būtina pasterizuoti tris kartus, taip pat ir 1-2 proc. sūrumo tirpale.
Marinavimas
Rūgščiame tirpale laikomus grybus pakanka pasterizuoti vieną kartą, nes rūgšti aplinka yra labai nepalanki mikroorganizmams. Grybus galima virti tirpale su actu. Populiariausi yra marinuoti bei įvairiais būdais namuose konservuoti baravykai, raudonviršiai, voverėlės, lepšiukai, makavykai, žaliuokės. Miško gėrybės gerai išlaiko išvaizdą, skonį, kvapą.
Sūdymas, rauginimas
Sveikiausi grybai - sūdyti bei rauginti. Paprasčiausias ir patikimiausias grybų atsargų ruošimo būdas žiemai - tai sūdymas (1 kg grybų reikia 150 g druskos) bei rauginimas medinėse statinaitėse, moliniuose, emaliuotuose, nehermetiškai uždarytuose induose. Rūgimo metu grybai turi būti apsemti skysčiu, kad nesugestų. Jei sūdyti grybai pasidengs žalsva plutele, pasklis rūgimo kvapas, geriau jų nevalgyti.
Pasak V. Pakštienės, galima apsinuodyti ir savo rinktais, virtais ar marinuotais grybais. Netinkamai paruošti grybai gali sukelti botulizmą. Šalyje kasmet pasitaiko apsinuodijimų, kuriuos sukelia namų gamybos konservuoti grybai. Konservuotų grybų kąsnis gali būti mirtinas. Šiuo atveju maisto pramonės įmonių pagaminti konservai yra patikimesni, nes jie sterilizuojami.
Botulizmo bakterijų sporų gamtoje yra visur - ant grybų, vaisių, daržovių ir t.t. Būdamos neaktyvios būklės, jos pavojaus žmogaus sveikatai nekelia. Tačiau, patekę į anaerobines sąlygas, t.y. į metaliniais dangteliais uždarytą stiklainį, kuriame nėra deguonies, botulizmo sukėlėjai greitai dauginasi ir, esant didesnei nei 10o C temperatūrai, pradeda gaminti egzotoksiną - vieną stipriausių bakterinės kilmės nuodą. Žmogus šiam toksinui labai jautrus. Botulizmo bakterijų sporų, patekusių ant konservuojamo produkto, neįmanoma sunaikinti namų sąlygomis. Todėl ruošiant grybus svarbu laikytis higienos reikalavimų. Esant temperatūrai žemesnei nei 4o C, sporos nesudygsta ir mikrobai nesidaugina, todėl ir nuodai negaminami. Botulizmo bakterijos nesidaugina deguonies turinčioje aplinkoje ir ten, kur yra padidėjęs rūgšties kiekis bei druskos koncentracija, siekianti 10 proc. patiekalo svorio, todėl rauginti ir sūdyti grybai yra saugūs.
• Griežtai laikykitės higienos, ruošdami grybus, stiklainius ir dangtelius.
• Konservuokite tik šviežius ir sveikus (visiškai nepažeistus) grybus.
• Hermetiškai uždaromuose konservuojamuose produktuose temperatūra turi pasiekti 100o C.
• Konservus laikykite tik šaltai - šaldytuve, rūsyje. Temperatūra turi siekti ne daugiau nei 4o C.
• Jei botulizmo bakterijos įsitaisė stiklainyje, susidariusios dujos išpūs arba pakels jo dangtelį. Tokie konservai pavojingi gyvybei, todėl juos išmeskite.
Saldžiai rūgštus tirpalas
(pikantiškas, tinka sergantiesiems diabetu)
500 ml 5 proc. acto
500ml vandens
1 šaukštelis druskos
8 tabletės ciklamato
6 tabletės sacharino
15 juodųjų pipirų
1 kvapusis pipiras
1 šaukštelis garstyčių
ketvirtadalis šaukštelio kalendros grūdelių
Virti 2 min. Apvirtus grybus sudėti į stiklainius su svogūno, morkos griežinėliais, saliero kubeliais ir trumpai blanširuotu žiediniu kopūstu. Viršuje uždėti mažosios paprikos gabalėlį. Pasterizuoti 30 min. 100° temperatūroje.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
iš anksto dėkui