Tuo, kad augantis žmogus gautų pakankamai vitaminų, pasirūpinti turi tėveliai. Ką jie turėtų žinoti, kad tas jų rūpestis duotų rezultatą?
Vaikystėje bei paauglystėje formuojasi kaulai, dantys, raumenys. Tam yra būtini vitaminai D ir A. Reikia žinoti, kad, trūkstant vitamino A, vaikų augimas sulėtėja! Beta karotinas ypač svarbus regai stiprinti, o moksleiviams, daug laiko praleidžiantiems prie knygų ir kompiuterio, tai itin aktualu.
Poveikį vaikų augimui daro vitaminas B2, dar žinomas riboflavino pavadinimu. Jis yra būtinas ir aminorūgščių bei baltymų apykaitai. Be to, yra itin svarbus tinkamai kaulų čiulpų funkcijai. Tyrimai parodė, jog vaikai, gaunantys vitamino B2, dažnai pamiršta „ožiukus“ prie stalo – šis vitaminas puikiai gerina apetitą ir virškinimą.
Vaikams ir paaugliams augimui būtinas ir vitaminas B6: jis reguliuoja ląstelių dauginimąsi, yra ypač reikšmingas baltymų apykaitai. Pastebėta, kad vaikams, kuriems trūksta vitamino B6, gali prasidėti traukuliai, kartais anemija. Beje, šio vitamino būtinai reikia dar net negimusiam kūdikiui motinos įsčiose (dėl jo trūkumo daugelį nėščiųjų pykina!).
Vitaminas B12 laikomas augimo faktoriumi. Taip yra todėl, kad jis svarbus kaip kofermentas dalijantis ląstelėms ir perduodant genetinę informaciją naujai ląstelei. Vitaminas B12 yra sudedamoji dalis fermentų, reguliuojančių maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose.
Galima pridurti, kad visi B grupės vitaminai būtini jaunuoliams, nes jie padeda kovoti su spuogais, tvirtina plaukus ir nagus, teigiamai veikia jautrią brendimo metu psichiką. Moksleivių protinę veiklą skatina ir psichinį vystymąsi gerina aminorūgštys.
Vitaminas C ne veltui yra bene populiariausias ir daugiausia vartojamas vitaminas. Jis ne tik aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto medžiagų energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą, bet ir stimuliuoja vaikų jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi.
Aktyviame amžiuje bene svarbiausia – puiki savijauta, energingumas, taip pat gera tiek vyrų, tiek moterų reprodukcinė sveikata. Kokie vitaminai padeda juos palaikyti?
Pirmiausia reiktų pakalbėti apie B grupės vitaminus, kurie žmogui būtini dėl daugybės priežasčių. Jie yra labai svarbūs nervų sistemai. Kai trūksta B grupės vitaminų, sumažėja energijos gamyba iš gliukozės, tad ir darbingumas. Jie būtini ir protinei veiklai.
Vitaminas B1 padeda normalizuoti nervų sistemą po didelio krūvio (svarbu daug dirbantiems ir stresą patiriantiems žmonėms). Be to, jis skatina vaisingumą ir net laktaciją.
Hormonų balansui moters organizme palaikyti, premenstruaciniam sindromui palengvinti reikalingas vitaminas B6. Jo daugiau turėtų vartoti ir sportininkai.
O vitamino B2 turėtų vartoti, moterys, norinčios išvengti priešlaikinių raukšlių, turėti gražius plaukus ir nagus.
Kokie kiti kiekvienam reikalingi vitaminai?
Tiek nervų sistemos, tiek dauginimosi funkcijoms labai svarbus vitaminas A. Įvairaus amžiaus moterys turėtų atkreipti dėmesį į tai, kad pakankamas jo arba beta karotino kiekis sumažina riziką susirgti krūties vėžiu.
Keletas žodžių specialiai vyrams. Kiekvienas vyras pirmiausia turėtų pasirūpinti pakankamai gauti vitamino E: kai jo trūksta, gresia lytinių ląstelių vystymosi, sėklidžių veiklos sutrikimas (gali sulėtėti spermatozoidų judrumas), lytinio potraukio ir net raumenų masės mažėjimas. Raumenys silpnėja ir nuo vitamino D trūkumo. Negaunant pakankamai vitamino C, vyrams gali vystytis nevaisingumas.
Brandaus ir ypač senyvo amžiaus žmonių maisto racione vitaminų privalo būti dar daugiau. Kodėl ir kokių? Panagrinėkime konkrečiai.
Vyresnio amžiaus vyrams ir moterims po menopauzės labai smarkiai padidėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Norint tą riziką sumažinti, patartina pavartoti kai kurių vitaminų.
Širdies veiklą gerinti padeda vitaminas B1. Jis, beje, tinkamas ir atminčiai gerinti, kas taip pat labai aktualu vyresniems žmonėms.
„Blogojo“ cholesterolio, didinančio širdies ir kraujagyslių ligų riziką, kiekį kraujyje mažina. vitaminai B5 ir P, tinkamą kraujagyslių funkcionavimą palaiko vitaminas C.
O štai vitaminas E ne tik naudingas širdžiai – saugo arterijų vidinę sienelę nuo kalkėjimo, aterosklerozės, bet ir lėtina senėjimo procesus bei skatina audinį atsinaujinimą apskritai.
Ne mažiau universalus ir vitaminas C: nustatyta, kad jis saugo nuo navikų atsiradimo, padeda išlaikyti stiprius kaulus ir sąnarius, kas, aišku, senyvame amžiuje svarbu kiekvienam. Nustatyta, kad vitaminas C kartu su universaliaisiais E ir A, brandžiame amžiuje, be kita ko, būtini todėl, kad yra puikūs antioksidantai, saugantys organizmą nuo laisvųjų radikalų.
Tinkamą kalcio – nepamainomo kaulų ir dantų „draugo“ – apykaitą užtikrina vitaminas D. Kartu su vitaminu K jis dalyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese, skatina raumenų veiklą ir saugo nuo osteoporozės (kuria serga būtent vyresnio amžiaus žmonės, ypač moterys).
Beje, nustatyta, kad, trūkstant vitamino D, silpnėja klausa, tad dėl jo būtinumo vyresniame amžiuje abejoti, matyt, neverta.
Sakoma, kad, tinkamai maitinantis, visų reikalingų vitaminų galima gauti iš maisto. Tačiau ar visuomet turime laiko, galimybių ir valios subalansuotai mitybai? Be to, šiandieninių maisto produktų kokybė dėl naudojamų trąšų ir pesticidų vis prastėja. Tad skeptiškas požiūris į vitaminus „buteliukuose“ turėtų būti keičiamas.
Labai svarbu, kad vitaminai taptų profilaktikos, o ne gydymo priemone. Tai reiškia – juos vartoti reikia ne „susirgus“, o „stengiantis nesusirgti“, t.y. tada, kai dar esame sveiki. Pavyzdžiui, artėjant peršalimų ir gripo „sezonui“, o ne, jau susirgus kokia peršalimo liga, imtis stiprinti imunitetą vitaminų A, C, E „trijule“. Dar geriau – pavartoti kompleksinių vitaminų.
Pasaulyje jau ne vienerius metus vyksta diskusijos dėl genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų (GMP) keliamos rizikos aplinkai, žemės ūkiui ir žmonių sveikatai. Pagal Europos Sąjungos reikalavimus genetiškai modifikuoti galima tik tris maisto produktus: sojas, kukurūzus ir rapsus. ...
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauApie riešutų maistines savybes ir naudą sveikatai kalbamės su Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologe Inga VANAGIENE....
Skaityti daugiauSkausmingą raumenų įsitempimą, vadinamąjį raumenų mėšlungį, ko gero, jautėte kiekvienas. Mėšlungis - tai nevalingas raumenų, dažniausiai šlaunų, blauzdų ar pėdų raumenų, susitraukimas. Tai ne tik nemaloni būsena, ypač jei ji kartojasi dažnai, bet ir ženklas, kad organizme kažkas sutriko....
Skaityti daugiauPats pirmasis B grupės vitaminas – tiaminas – buvo atrastas XX a. pradžioje, ieškant priemonės, galinčios pagelbėti žmonėms, daugelyje šalių sirgusiems sunkia liga, pasireiškiančia nervų pažeidimais, dėl kurių atsirasdavo galvos skausmai, atminties susilpnėjimas bei sutrikdavo eisena ir virškinimas (vadinamoji beriberio liga). Šiandien yra žinoma apie 100 sveikatos sutrikimų, susijusių su B grupės vitaminų trūkumu. Todėl mokslininkai ir gydytojai, kalbėdami apie vitaminus, jau nebeaiškina kiekvieno iš jų vaidmens, o tiesiog nurodo juos kaip gyvybiškai būtinus sveikatai. ...
Skaityti daugiauNuo rugpjūčio pabaigos iki spalio vidurio akį traukia krūmokšniai žaliomis šakelėmis, kurios lyg karoliukais nusagstytos smulkiomis oranžinėmis uogelėmis. Tai – šaltalankiai. Apie šiuos unikalius vaisius ir jų naudą sveikatai pasakoja Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos prezidentė Daiva Kvedaraitė ir ilgametis šaltalankių produktų kūrėjas, augintojas ir tyrinėtojas Evaldas Geištoraitis....
Skaityti daugiauPaskutiniuoju metu žmonės beveik pamiršo tai, ką vartojo dar mūsų močiutės ar mamos. Kad ir obuolių actą. Šis paprastas produktas jau nuo senų laikų yra žinomas ir kaip įvairiems negalavimams gydyti tinkama, ir kaip puiki grožio puoselėjimui skirta kosmetinė priemonė....
Skaityti daugiauInkstai - labai svarbūs poriniai organai. Jie sveria apie 200 g kiekvienas, o per parą sugeba perdirbti iki 1000 litrų kraujo. Jie valo kraują nuo nereikalingų medžiagų, palaiko organizmo homeostazę (vidinės terpės pastovumą), dalyvauja AKS (arterinio kraujo spaudimo) reguliavime, o jei streikuoja kepenys - iš dalies perima ir kepenų funkciją. Sergantiems inkstų ligomis skiriamas medikamentinis gydymas....
Skaityti daugiauDžiovintų vaisių parduotuvėse dabar yra įvairiausių. Razinos, slyvos, abrikosai, datulės, papajos, ananasai... Yra tokių, kurių net pavadinimus sunku atsiminti ar ištarti. Ką žinome apie jų naudą sveikatai, jų pasirinkimo ypatumus bei taisyklingą vartojimą? Turbūt daugelis ne kažin ką. Išties tai labai naudingi mūsų sveikatai produktai, kurie, beje, ant mūsų stalo turėtų būti dažniau nei įprasta dabar. Žiniomis ir patarimais apie visa tai dalijasi Kauno visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus sveikatos ekologė Inga VANAGIENĖ....
Skaityti daugiauTurbūt daugelis žino posakį „jei nori gerai matyti ir turėti sveikas akis – valgyk mėlynes“. Šis posakis tikrai teisingas, tarp kitų gydomųjų mėlynių savybių – poveikis regėjimui pritaikomas bene dažniausiai. Nuolat valgant mėlynių, atsigauna pavargusios, nusilpusios akys. Tačiau mėlynės turi ir daugiau naudos mūsų sveikatai....
Skaityti daugiauAvižos jau seniai paplito teritorijoje nuo Korėjos iki Vakarų Europos. Plinijus, Katonas ir kt. senovės mokslininkai avižas laikė piktžolėmis ir siūlė jas rauti iš pasėlių. Kartu Plinijus rašė, kad germanai iš avižų grūdų verda tyrę. Galenas teigė, kad avižos auginamos Indijoje ir jomis šeriami gyvuliai, o kartais gaminamas maistas. Tačiau į maistinę avižų vertę dėmesys buvo atkreiptas daug vėliau....
Skaityti daugiauKofermentas Q 10 (KoQ10) gali būti laikomas stebuklinguoju 1990-ųjų metų „vitaminu“. Tikrasis šios medžiagos pažinimas prasideda tik dabar: atrandama vis daugiau kofermento Q 10 savybių, vartojimo galimybių ir t.t. Taigi kas žinoma apie kofermentą Q 10?...
Skaityti daugiauŠirvintų rajone, Bagaslaviškio kaime, gyvenantys ūkininkai Bronislovas Liubomiras Vošteris su žmona Janina jau daugiau kaip dvidešimtį metų augina linus ir spaudžia jų aliejų. Iš jo su vaistažolėmis pasigamina įvairių sveikatinimo priemonių. Ūkininkai neabejoja, kad kiekvienam sveikiausi yra gimtajame krašte išauginti, senelių ir prosenelių vartoti produktai....
Skaityti daugiauTarp augalų, vartojamų maistui ir turinčių gydomųjų savybių, gerai žinomas česnakas (Allium sativum). Jam būdingas specifinis aštrus kvapas, o ir pavadinimas “allium” graikiškai reiškia kvepėti. Kitur teigiama, kad “allium” kilęs iš keltų žodžio “all”, reiškiančio “deginantis”. Tačiau kad ir kokia pavadinimo kilmė, visi vieningai sutaria - tai labai naudingas ir sveikas augalas....
Skaityti daugiauViena iš legendų byloja, kad bitės – Dievo dovana žmogui. Dar senovės Egipte medus buvo naudojamas ne tik kaip maisto produktas, bet ir kaip gydomoji, kosmetinė ar konservuojamoji medžiaga. O kai kurios tautos medumi balzamuodavo mirusius vadus ir karalius. Teigiama, kad taip balzamuoti kūnai išlieka tokie, kaip ir gyviems esant. Pasidomėkime bičių produktų savybėmis ir gydomosiomis galiomis....
Skaityti daugiauGimtoji raudonųjų spanguolyno karoliukų žemė – gražioji Karelija. Dar Rusijos caras Petras Pirmasis gyrė ir įvertino laukines spanguoles kaip nepakeičiamą vaistą nuo įvairių ligų. Senuosiuose raštuose teigiama, kad pirmoje Rusijos karo ligoninėje kareivių žaizdos buvo gydomos vieninteliu vaistu – spanguolių sultimis ir ekstraktu, jį sumaišius su degtine. Tai, kad spanguolių sultys gerai dezinfekuoja žaizdas, žinoma ligi šiol. O kuo dar naudingos spanguolės?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę