){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Praėjusiais biudžetiniais metais sveikatos apsaugai buvo skirti 2,89 mlrd. litų. Šiemet papildomai gautas beveik milijardas, tačiau jo nepakaks visoms skylėms užlopyti, nepaisant to, kad toks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto pajamų ir išlaidų pagausėjimas yra didžiausias per pastaruosius keletą metų. Pirmiausia planuojama investuoti į „deficitu“ tapusius medikus. Jų algoms didinti planuojama skirti apie 315 mln. litų.
Padaugėjus gydytojų, turėtų sumažėti eilės medicinos įstaigose ir pagerėti medicinos paslaugų prieinamumas visuose Lietuvos regionuose, pirminė sveikatos priežiūra. Numatoma gerinti ir pagyvenusių bei lėtinėmis ligomis sergančių žmonių sveikatos priežiūrą, plėtoti slaugos ir ilgalaikio gydymo paslaugų sistemą. Daugiausia lėšų bus skiriama ambulatorinei grandžiai, dienos stacionarui bei dienos chirurgijai plėtoti.
Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 15 tūkst. naujų onkologinių ligų. Krūties vėžiu suserga kas aštunta moteris. Pasaulio mokslininkų teigimu, piktybiniai navikai įveikiami laiku diagnozavus šią ligą. Tačiau, jei moteris krūtyje apčiuops kokį darinį ir užsiregistruos pasitikrinti dėl vėžio, eilėje ji gali pralaukti pusmetį ir daugiau. Tiek pat medikų pagalbos lauks ir įtariantys gimdos kaklelio ar prostatos vėžį, nors būtent šių onkologinių ligų ankstyva diagnostika užtikrina efektyvų jų išgydymą.
Ankstyvosios diagnostikos paslaugos sunkiai prieinamos dėl kelių priežasčių. Pirmiausia Lietuvoje yra per mažai mamografų, padedančių aptikti piktybinius navikus moters krūtyje. Padidinus finansavimą, bus siekiama, kad kiekviename didesniame rajone atsirastų po mamografą.
Ankstyvą onkologinių ligų diagnostiką sunkina ir per maži įkainiai. „Šiuo metu gydymo įstaigos nesuinteresuotos vykdyti ankstyvosios diagnostikos. Mat už šias paslaugas daugelis gydytojų ir medicinos įstaigų arba visai negauna, arba gauna labai mažai lėšų. “, – teigia A. Matulas. Todėl planuojama pakelti ankstyvosios ligų diagnostikos įkainius, kuriuos turės padengti Valstybinė ligonių kasa.
Statistikos departamento praėjusių metų tyrimo duomenimis, 85 iš 100 žmonių mirė nuo kraujo apytakos sistemos ligų, traumų ar piktybinių navikų. Būtent šių trijų priežasčių prevencijai planuojama koncentruoti didesnes lėšas. Šiuo metu vyriausybė patvirtino daugiau kaip 20 įvairių programų, skirtų įvairių ligų prevencijai. Tokiu būdu, pasak A. Matulo, švaistomi pinigai. Valstybės kontrolės pateiktos išvados rodo, kad visoms šioms programoms skiriama nuo 8 iki 30 proc. reikalingų lėšų. Todėl tos programos paprastai baigiamos ne tada, kai pasiekiamas efektas, o tuomet, kai baigiasi tų programų įgyvendinimo terminas.
„Akivaizdu, jog daugiausia žmonių serga ir miršta dėl tų trijų anksčiau išvardintų priežasčių. O, kadangi valstybėje lėšų trūksta, tai galbūt nereikia šiandien finansuoti įvairių miego sutrikimo ar kitų smulkių programų, dėl kurių valstybė šiandien mažai nukenčia“, – sako A. Matulas. Didžiausia siekiamybė, kad mirštamumas nuo kraujo apytakos sistemos ligų, traumų ir piktybinių navikų sumažėtų bent penktadaliu.
Šiuo metu ketinama pateikti įstatymo pataisas, kuriose būtų numatyta kiekvienoje savivaldybėje įsteigti visuomenės sveikatos skyrių. Jam planuojama perduoti dalį sveikatos apsaugos institucijų funkcijų ir atsakomybės.
„Kitas dalykas, ko komitetas kategoriškai reikalauja, kad smarkiai būtų padidintos lėšos socialinei reklamai. Norėtume, kad būtų visiškai uždrausta alkoholio ir tabako reklama, sumažintas smurto propagavimas žiniasklaidoje. Vietoj to žiniasklaidos priemonėms, išsilaikančioms dažniausiai iš reklamos, turime pasiūlyti alternatyvą. Tai galėtų būti kas pusvalandį pasirodantys reklaminiai siužetai, trumpa informacija apie ankstyvą diagnostiką, sveiką gyvenimo būdą ir kitus sveikatai svarbius klausimus“, – mano A. Matulas. Pasak jo, šiuolaikinis žmogus turėtų pakeisti gyvenimo būdą ir prisiimti atsakomybę už save. O ne susirgę kaltinti visus aplinkui, įskaitant ir mediką.
„Šių metų viduryje buvo susiklosčiusi kritinė situacija. Tuomet vienos įstaigos, teikiančios protezavimo paslaugas, dar turėjo sąnarių, bet ten žmonės nelabai norėjo keisti savo protezų. Kitos gydymo įstaigos net du mėnesius buvo be darbo, mat jų protezo atsargos pasibaigė“, – prisimena Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas. Pasak jo, įkainiai už protezus buvo nekelti maždaug dešimt metų. Medicinos įstaigos, atliekančios galūnių protezavimą, iš Valstybinės ligonių kasos skiriamų įkainių neišsilaikė, todėl buvo priverstos reikalauti papildomų priemokų už paslaugas ir produktus iš žmogaus. Atsižvelgiant į tai, planuojama padidinti lėšas galūnėms, sąnariams ir organams protezuoti bei protezams įsigyti.
Planuojama gydymo įstaigas aprūpinti daugiau protezų, pakelti įkainius už paslaugas, taip pat padidinti įstaigų, galinčių atlikti šias operacijas, skaičių.
Ankstyvai ligų diagnostikai ir jų profilaktikai iš PSDF biudžeto planuojama skirti ne mažiau kaip procentą numatytų lėšų. Tai yra beveik 36,5 milijono litų. Šių lėšų nepakanka. Daugelyje pasaulio šalių sveikos gyvensenos ugdymas, ankstyva ligų diagnostika finansuojama paprastai ir iš dalies už alkoholio ir tabako akcizą gautų lėšų. „Kažkodėl nė viena vyriausybė, įskaitant pastarąją, šių problemų nesprendžia. Svarstant šių metų biudžetą, mes taip pat prašėme skirti dalį lėšų, surinktų už alkoholio ir tabako akcizą, sveikatos apsaugai. Tačiau Vyriausybė tokių galimybių nerado“, – piktinosi A. Matulas.
Prižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauGausus prakaitavimas, atrodo, vargina daugelį. Ir ne tik karštą vasarą, kaip būtų galima tikėtis. Ir dabar sulaukiame nerimastingų skaitytojų klausimų – kodėl aš taip gausiai prakaituoju? gal tai kokios nors ligos požymis? kaip sumažinti prakaitavimą? kokia turėtų būti kasdieninė higiena? kokias kosmetikos priemones pasirinkti? Norėdami atsakyti į visus šiuos ir panašius klausimus, kalbėjome su Kauno 2-osios klinikinės ligoninės Odos ir veneros ligų poliklinikos vedėja Daiva STANIENE ir Kauno Dainavos poliklinikos gydytoja endokrinologe Lina RADZEVIČIENE. ...
Skaityti daugiauDidysis keliautojas kapitonas Kukas arbatmedį pirmą kartą pastebėjo 1770 metais, kai išsilaipinęs Botaniko paplūdimyje iš jo kvapnių lapelių išvirė arbatos savo jūreiviams. Pastarieji, išvarginti ilgos kelionės bei ligų, išgėrę arbatos, pajuto, kad sveikata labai pagerėjo. Botanikas J.Bankas tyrė šio augalo gydomąsias savybes. O 1920 metais Australijos chemikas dr. Penfordas, atlikęs klinikinius tyrimus su žmonėmis, įrodė unikalias arbatmedžio aliejaus profilaktines bei gydomąsias savybes. 1930 m. Australijoje arbatmedis pradėtas vartoti klinikinėje praktikoje kaip antiseptinė priemonė. 1937 m. buvo aprašyta nemažai ligų, kurios sėkmingai gydomos arbatmedžio aliejumi....
Skaityti daugiauMūsų šalyje iš šimto tūkstančio gyventojų net 9 proc. nustatomas augimo hormono trūkumas. Kas daro įtaką vaiko augimui? Koks ūgis yra normalus? Kada mažas ūgis informuoja apie ligos priežastį? Daugiau nei trisdešimt metų šiai problemai - žmogaus augimo hormono ištyrimui, gamybai, gydymo metodams paskyrė Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto Vaikų endokrinologijos laboratorijos vadovė, profesorė, habilituota daktarė Danutė Lašienė ir Kauno medicinos universiteto Endokrinologijos instituto bei Respublikinio endokrinologijos centro direktorius, Hormonologijos laboratorijos vadovas, profesorius, habilituotas daktaras Liudvikas Lašas. Tad žodis specialistams. ...
Skaityti daugiauĮsipjovėte, patekote į avariją, susižeidėte krisdami, nusideginote ar esate po operacijos – dažniausiai visais šiais atvejais apie traumą primena ne tik atmintyje išlikusi nelaimė, bet ir likęs randas. Ant kūno jis ne visada matomas, slepiame po drabužiais, ant veido jis pastebimas kasdien ir yra didelė kosmetinė problema. Ką daryti? Kaip panaikinti ar bent kiek sumažinti šį odos darinį? Tam yra keletas būdų. ...
Skaityti daugiauArtėjant vasarai, paplūdimių sezonui, prisiminkime, kaip galime šalinti nepageidaujamus plaukelius bikinio srityje namuose. O gal verčiau apsilankyti kosmetikos salone? Kodėl vis populiarėja depiliacija karštu vašku? Kaip apsaugoti odą nuo paraudimo ir sudirginimo po procedūros? Apie tai kalbamės su Grožio instituto “Femina Bona” kosmetike Gerda Gedžiūte....
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauNosis – centrinė veido figūra. Jos neįmanoma paslėpti kaip akių (akiniais ar „šešėliais“) ar taisyti kontūrus kaip lūpų (dažais). Kartu nosis yra veido bruožas, kuriuo vienas asmuo skiriasi nuo kito. Pastebėta, kad nosies forma dažnai atspindi netgi žmogaus charakterio bruožus. Taip, pvz., sangviniko, choleriko, flegmatiko ir melancholiko veidas, ypač nosis kartais labai skiriasi .Šiuolaikinė kompiuterinė technologija leidžia nosį modeliuoti. Į Cezario veidą „implantavus“ naują nosį – mažą ir riestą – nejučiomis kilo klausimas, ar tokio veido karvedys galėtų patraukti paskui save minią narsių kovotojų (ir Kleopatrą). Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą kiekvienam individui kritiškai vertinti savo nosį ir prisiminti apie plastinės chirurgijos galimybes, nes kosmetologinės priemonės čia mažai gelbsti. ...
Skaityti daugiauKo gero, nei vienas žmogus prieš svarbų susitikimą ar pasimatymą nevalgys česnako. Nuomonę apie žmogų formuoti gali ne tik jo išvaizda, kalbėjimo manieros, bet ir kvapas. Nemalonus iš burnos sklindantis kvapas nepatogiai jaustis priverčia ne tik pašnekovą – „savininkui“ tai gali tapti netgi bendravimo nesklandumų priežastimi. ...
Skaityti daugiaukodĖl plinkama? vyrų plikimo priežastys jau nėra paslaptis. tyrimai parodė, kad ...
Skaityti daugiauAuskarai įvairiose kūno vietose – mados klausimas. Vienu metu jie tampa itin populiarūs, vėliau populiarumas kiek apslopsta ir vėlei laukia naujos bangos. Pasirinkimo galimybės, kur galima verti auskarus, kur kas platesnės nei mūsų močiučių jaunystėje. Šiandien neapsiribojama vien ausimis, nosimi, antakiais, bamba ir t.t.. Sąrašą, kur auskarų vėrimo meistrai ir gerbėjai gali sugalvoti vertis auskarus, be galo ilgas, verčiau sakyti – kur tik fantazija leidžia....
Skaityti daugiauSutrikimas, kai be priežasties nuolat gausiai prakaituojama, vadinamas hiperhidroze. Jis vargina apie 3 proc. pasaulio gyventojų. Dažniausiai prakaituoja veidas, pažastys arba pėdos. Apie gausų prakaitavimą kalbamės su Vilniaus Šeškinės poliklinikos gydytoja dermatovenerologe Gabija TIJŪNELIENE. ...
Skaityti daugiauKodėl atsiranda strijos? Kaip išvengti šių randus primenančių odos pakitimų? Kokie naujausi strijų gydymo metodai nėštumo metu? Apie tai kalbamės su Sabonio sporto klubo grožio salono kosmetologe Jolanta Babravičiene ir 2-osios Kauno klinikinės ligoninės dermatovenerologe Daiva Staniene....
Skaityti daugiauDaugelis suaugusių žmonių, ypač moterų, skundžiasi kojų tinimu. Kojos vakare po didesnio krūvio gali tinti net visai sveikiems žmonėms, ypač jei karštas oras, nepatogūs batai. Tačiau bet kokie didesni kasdieniniai kojų patinimai yra nenormalus reiškinys, todėl būtina kreiptis į gydytoją, kad nustatytų priežastį ir imtų gydyti. Laiku pasitelkus tinkamas profilaktikos priemones, nemalonių kojų tinimų galima išvengti....
Skaityti daugiauVasarą dažniau apsinuoginame, todėl daugiau dėmesio skiriame kūno priežiūrai, taip pat nepageidaujamų plaukelių pažastų, kojų, bikinio zonoje šalinimui. Apie depiliacijos būdo pasirinkimo kriterijus ir tinkamą atlikimo techniką kalbamės su kosmetike Gerda GEDŽIŪTE....
Skaityti daugiauŽiemą mūsų kojos buvo saugiai „paslėptos“ batuose, ir nemalonų jų kvapą jausdavo tik namiškiai, kai nusiaudavote po darbo dienos. Vasarą kojos atviruose batuose skleidžia kvapą. Nemalonus kvapas atsiranda dėl to, kad kojos prakaituoja. ...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę