Kodėl pamiršome agrastus?

Agrastai – visai nepelnytai pamirštos uogos. Džiugu, kad jos po truputėlį atgauna populiarumą, nes jos tikrai labai vertingos. Rekomenduojame dažniau į pirkinių krepšelį įsidėti būtent Lietuvoje augintų agrastų uogų, bent jau jų sezono metu (liepos – rugpjūčio mėnesiais). Dar geriau jų užsiauginti patiems. Pakalbėkime apie šias daugeliui vaikystę primenančias uogas šiek tiek plačiau. Kaip jos atrodo ir ką savyje kaupia?

 

Jau ne visi agrastų krūmai dygliuoti

 

Agrastas (Ribes uva-crispa) – agrastinių šeimai priklausantis daugiametis puskrūmis. Lietuvoje paplitusios iš paprastojo agrasto išvestos veislės. Stiebai ir ūgliai dažniausiai dygliuoti (tai apsunkina uogų skynimą), tačiau jau yra augalo veislių ir be dyglių. Vis dėlto dauguma augintojų teigia, kad dygliuotųjų krūmų uogos yra skanesnės.

Lapai skiautėti, „sukarpyti“ į 3-5 skiautes. Agrasto vaisius – uoga su koteliu, kuri gali būti apvalios arba pailgos formos. Kai kurios uogos lygios, plikos, o kai kurios – su plaukeliais. Uogos gali būti žalios, geltonos, baltos, purpurinės, beveik juodos spalvos.

Įdomu tai, kad panaudojamos ir neprinokusios agrasto uogos – jos labai tinkamos konditerijai ir uogienių gamybai. Prinokusios uogos valgomos šviežios arba šaldomos. Iš jų gali būti gaminami įvairūs gėrimai, vynas, marmeladas, želė ir desertai. Uogas galima konservuoti ir šaldyti – taip jomis mėgautis įmanoma ištisus metus. Žinoma, šviežios jos pačios vertingiausios – vertėtų jų daugiau valgyti būtent liepos ir rugpjūčio mėnesiais.

 

Ir ko tik nėra agrastų uogose

 

Agrastų uogos – tikri natūralių ir naudingų medžiagų šaltiniai. Jose yra ne tik fruktozės, gliukozės ir sacharozės, bet ir virškinimui naudingų pektinų, padedančių surišti sunkiuosius metalus ir pašalinti iš organizmo bei pasitarnaujančius kaip svarbus substratas gerosioms žarnyno bakterijoms. Taip pat randama ir tokių organinių rūgščių kaip citrinų, rūgštynių, gintaro, vyno, obuolių ir kt. Itin vertinama gintaro rūgštis – jos yra tikrai ne visuose vaisiuose ir uogose. Būtent dėl organinių rūgščių gausos agrastų uogos gali būti gana rūgščios.

Agrastų uogos – tikra mineralinių medžiagų saugykla, nes jose yra ir kalio, ir cinko, ir vario, ir mangano, ir geležies, ir jodo, ir cinko, ir fosforo. Ir tai dar tikrai ne viskas – randama ir kitų mikroelementų bei makroelementų.

Agrastų uogos padeda papildyti vitaminų atsargas. Vertėtų paminėti A, E, C ir P vitaminus, B grupės vitaminus. Rauginės medžiagos arba taninai turi sutraukiančių savybių, todėl agrastų uogos gali būti naudingos gydant virškinimo sutrikimus arba bandant jų išvengti. Rauginės medžiagos stabdo kraujavimą ir viduriavimą.

 

Kam agrastų uogos pačios naudingiausios

 

Agrastai jau nuo seno vartojami kenčiant nuo vidurių užkietėjimo, nes jose esantis didelis ląstelienos kiekis ir kitos medžiagos padeda pagreitinti turinio slinkimą žarnynu, gerina jo peristaltiką. Taip pat žinoma, kad šios uogos itin veiksmingai gerina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą iš organizmo, todėl jų daugiau valgyti turėtų inkstų, šlapimo pūslės, kai kuriomis virškinimo trakto ligomis sergantys asmenys.

Žinoma, kad reguliarus agrastų valgymas padeda stiprinti kraujagyslių sieneles, gerinti nuotaiką, papildyti organizmą daugeliu naudingų medžiagų. Ne paslaptis, kad agrastai – puikus užkandis kenčiantiems nuo antsvorio ir nutukimo, nes jos padeda ne tik paskatinti medžiagų apykaitą, bet ir yra labai puikus bei naudingas desertas.

Teigiama, kad daug agrastų geriau nevalgyti tiems, kurie serga opalige ar skundžiasi uždegiminėmis virškinimo trakto ligomis, nes didesnis organinių rūgščių kiekis gali pasunkinti ligos eigą. Cukriniu diabetu sergantiems asmenims taip pat reikėtų elgtis atsargiau, nes ne paslaptis, kad šiose uogose yra ir cukrų.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai