5 patarimai, padedantys išvengti krūtinės anginos priepuolių

Krūtinės angina, anksčiau dažniau vadinta stenokardija – tai staigus ir trumpalaikis (paprastai ilgiau kaip 5 minutes netrunkantis) skausmas širdies plote, kuris išsivysto tuomet, kai širdies raumuo arba miokardas kurį laiką gauna nepakankamai deguonies. Toks aštrus ir staigus skausmas rodo, kad vystosi koronarinė širdies liga, o širdies arterijos yra pažeistos ir susiaurėjusios.

 

Kokie krūtinės anginos simptomai?

Tipiški krūtinės anginos simptomai yra priepuolinis skausmas už krūtinkaulio, spaudimas ir veržimas krūtinės srityje, baimės jausmas (mirties baimė), galvos svaigimas, prakaitavimas, dusulys. Krūtinės anginai būdingas progresavimas – iš pradžių priepuoliai pasireiškia tik didesnės fizinės ar nervinės įtampos metu, o ligai progresuojant toks veržiantis skausmas krūtinėje gali suimti net ir užlipus tik keliomis laiptų pakopomis ar tiesiog gulint lovoje. Pastebėta, kad dauguma krūtinės anginos priepuolių yra susiję su fiziniu aktyvumu, pykčio jausmu arba stipriu emociniu susijaudinimu. Kai kuriems asmenims krūtinės anginos priepuolį gali išprovokuoti netgi šaltesnio vėjo gūsis ar šalto vandens stiklinė.

 

Ką daryti, kad krūtinės anginos priepuoliai kamuotų rečiau?

 

1) Svarbu tinkamai pasirinkti fizinio aktyvumo krūvį. Net ir krūtinės angina sergantys asmenys gali sportuoti (jiems fizinė veikla ne mažiau svarbi nei kitiems), tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamą tempą, neskubėti, vengti staigių judesių. Tarkime,  net ir pažengusia krūtinės angina sergantis asmuo gali eiti gana ilgus atstumus, tačiau svarbu vengti įtampos, neskubėti, pasirinkti vienodą tempą ir ramų kvėpavimą. Tinka plaukiojimas, vaikščiojimas su šiaurietiškomis lazdomis, joga ir kitos ramios, įtampos nesukeliančios sporto šakos. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda palaikyti gerą toleranciją fiziniam krūviui.

 

2) Vertinga išmokti kontroliuoti emocijas, pykčio proveržius ir didelį jaudulį. Krūtinės anginos priepuolius sukelia ne tik fizinė, bet ir emocinė įtampa, tad bet koks streso lygio pakilimas gali ir vėl išprovokuoti krūtinės skausmą ir veržimą bei kitus juos lydinčius simptomus. Dėl šių priežasčių krūtinės angina sergantis asmuo turi išmokti vengti konfliktinių situacijų. Labai svarbus ir mokėjimas laiku nusiraminti – yra įvairiausių emocijų valdymo mokymų, kvėpavimo pratimų, kitų nusiraminimo technikų, kurias verta išmėginti tiems, kurių pyktis ir neigiamos emocijos itin ryškūs ir sunkiai valdomi. Vertėtų atsiminti, kad daug priklauso ne nuo aplinkybių, o nuo žmogaus reakcijų į jas.

 

3) Būtina vengti žalingų įpročių. Teigiama, kad rūkymas paspartina aterosklerozės vystymąsi, todėl neigiamai prisideda prie krūtinės anginos progresavimo. Piktnaudžiavimas alkoholiu taip pat neigiamai veikia širdies raumenį, silpnina širdies susitraukimo jėgą, didina arterinį kraujo spaudimą, negrįžtamai pažeidžia įvairias organizmo ląsteles. Jis taip pat didina apetitą, todėl daugiau suvalgoma ir ilgainiui auga kūno masė. Be to, gali atrodyti, kad rūkymas ir alkoholis gali padėti nusiraminti, tačiau po jų poveikio „išgaravimo“ gali užplūsti dar didesnės emocijos ir išprovokuoti dar vieną, itin skausmingą ir didelę mirties baimę sukeliantį krūtinės anginos priepuolį.

 

4) Rekomenduojama susirūpinti savo mityba. Maistas turi būti kuo sveikesnis ir kuo lengviau virškinamas, kad kūno masė išliktų optimali. Nereikėtų persivalgyti, ypač prieš miegą. Kai kuriems pacientams priepuolius išprovokuoti būtent persivalgymas. Viršsvoris ir nutukimas prisideda prie aterosklerozės ir arterinės hipertenzijos išsivystymo, todėl būtina kontroliuoti savo kūno masę. Sveika mityba – vienas iš svarbiausių tokio tikslo pasiekimo būdų.

 

5) Būtina laikytis paskirto gydymo režimo – atsakingai vartoti gydyto paskirtus vaistus ir stebėti savo sveikatos būklę. Vienu metu gali būti vartojami keli vaistai, skirti krūtinės skausmui ar nemaloniems pojūčiams, kurie jaučiami bet kurioje viršutinėje kūno dalyje, tarp kaklo ir viršutinės pilvo dalies, dažnai atsirandantiems dėl fizinio krūvio arba per didelės įtampos, gydyti. Yra ir naujų, efektyvių, mažai nepageidaujamų poveikių sukeliančių vaistinių preparatų. Gydytojas parinks pačius tinkamiausius derinius, tačiau labai daug priklausys ir nuo to, kaip pacientas laikysis gydymo režimo.

 

Parengė vaistininkė Rūtelė Foktienė

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Mūsų draugai

Mūsų draugai