Ekologinė žemdirbystė, arba ką “pažįsta” lietuvio ląstelės

Pokalbis apie žemę, praeities karžygius ir rausvažiedės ežiuolės arbatą gripo profilaktikai Marijus Čekavičius ūkininkauja Raseinių rajone, Ramonų kaime. Gimė ir augo taip pat Žemaitijoje, netoli Kražių. Seneliai buvo stambūs ūkininkai. Jų žemė 1940-aisiais, prasidėjus sovietinei okupacijai, “sudegė”. Taip tuomet žmonės sakydavo, netekę nuosavybės, kuri, jų nuomone, niekaip negalėtų pražūti ar dingti. Marijaus mama žemės nuosavybės aktą susuko į rulonėlį, uždarė stikliniame butelyje ir paslėpė. Deja, metams bėgant kamštis ir dokumentas sutrūnijo… 1985 metais Lietuvos žemės ūkio akademijoje Marijus įgijo agronomo diplomą ir pradėjo naują etapą. Gerai išmanė agrochemiją, tad laukams negailėjo cheminių trąšų ir chemikalų. Nuo jų labai priklausė kolūkinio darbo rodikliai. Tačiau grįždamas iš laukų su chemikalų kvapų prisigėrusiais rūbais, vis pagalvodavo: “Naikindami piktžoles, naikiname ir save”. Atkūrus nepriklausomybę, Marijus pradėjo ūkininkauti nuosavoje 18,65 hektarų žemėje. Septynerius pastaruosius metus vysto ekologinę žemdirbystę. “Esu labai patenkintas, kad pasirinkau šį kelią. Ekologinė žemdirbystė yra mano gyvenimo būdo išraiška, – sako Marijus. – Žemės darbai, bendravimas su gamta – tai ir mano “filosofijų”, ir kasdienės duonos šaltinis”. Nors nemažai keliauja automobiliu, Marijus neremontuoja senokai nutilusio radijo – kad pamąstytų apie dienos rūpesčius, o sudėtingus dalykus pamatytų esant labai elementarius. Tačiau jis neatsisako dalyvauti televizijos diskusijų laidose. Vienoje jų ūkininkas Marijus Čekavičius rinktas į menamą Lietuvos valstybės Krivulę, kitose - kovėsi žodžių dvikovoje su garsiausiais Lietuvos politikais. Neretai ūkininką Marijų Čekavičių galima matyti prie ekologiškų gėrybių prekystalio įvairiose ekoproduktų parodose bei mugėse. Žurnalas “Sveikas žmogus” M.Čekavičių rado prekiaujantį Kaune, “Girstupio” turgaus prekyvietėje “Ekologiški produktai”.
 

18 hektarų ir 65 arai. Kas yra ekologinė žemdirbystė?


Kontroliuojančios instancijos reikalauja laikytis tam tikrų ūkininkavimo taisyklių. Svarbiausia - nenaudoti sintetinių preparatų tiek žemės ūkio kultūroms prižiūrėti, tiek žemei tręšti. Apie tokią nuodėmę nė minties negali būti. To neatleistų nei Dievulis, nei gamta. Svarbiausia - ūkininkas turi apsispręsti gyventi ir dirbti dorai.
Ekologinės žemdirbystės sertifikatas išduodamas įvertinus sąlygas (ar tinkamas dirvožemis, ar pakankamas atstumas nuo galimų aplinkos taršos šaltinių, pavyzdžiui, automagistralės, ir pan.). Taikomi specialūs produkcijos laikymo sandėliuose, perdirbimo bei pakuotės reikalavimai. Lietuvoje pagaminti ekologiški produktai, žymimi ženklu “EKOagros”.
Mūsų ūkio daržovėse nitratų daug mažiau nei augintose chemizuotų ūkių laukuose. O pagal skonį vienus ir kitus produktus nesunkiai atskirs bet kuris vartotojas. Bėda, kad kol kas ūkininkai neturi lėšų “savo” pirkėjams ugdyti. Malonu, kad ekoproduktų vartotojų ratas plečiasi, tarp jų matyti ir jaunų, ir garbaus amžiaus žmonių.
Mano nuomone, šiuo metu dirvonuojančiose Lietuvos žemėse (apie 1 mln. hektarų) būtų galima plėtoti ekologinę žemdirbystę. Šiandien parduotuvėse daugiausia yra užsieninių produktų, kuriems pagaminti bei išsaugoti naudojama labai daug chemikalų. Ekologiškų produktų skyrelius rasime didžiuosiuose prekybos centruose, dar vienoj kitoj parduotuvėj, bet asortimentas labai mažas. Neturime ekologiško pieno ir ekologiškos mėsos.


 

Prašome papasakoti apie savo ūkį ir darbus.


Kartu su dar penkiais ūkininkais įkūrėme žemės ūkio kooperatyvą “Ekokraštas” ir “Žemynos malūną”, kuriam suteiktas ekologiškos produkcijos perdirbimo sertifikatas.
Savo ūkyje, 18,65 hektarų ploto laukuose, daugiausia auginu javus. Be tradicinių kultūrų, pernai pasėjau ir belukščių avižų. Tai labai vertingas produktas. Baltymų ir augalinių riebalų, kurie pasisavinami geriau nei gyvulinės kilmės, avižose yra 8-11 proc. Šešių hektarų ploto laukuose auginu daržoves - tradicines ir dar ne taip plačiai vartojamas, pavyzdžiui, šparagines pupeles. Vasarą pasėlius ir daržoves prižiūrėti padeda keturi samdomi žmonės.
Kai kuriuos darbus nudirbame su arkliu. Didelio našumo taip nepasieksi, bet toks žemės dirbimo ir augalų priežiūros būdas yra tikrai ekologiškas. Darbo vaisiais skųstis negalėčiau. Pavyko sukurti neblogą sėjomainą, kuri, nenaudojant cheminių trąšų, lemia derliaus gausumą. Žemėje daug sliekų - tai jos derlingumo požymis. Matau, kad, nenaudojant chemikalų, kultūriniai augalai auga geriau, lyg agresyvesni tampa. Tai bendras gyvybės dėsnis - siekis išgyventi. Jį matau visose gamtos ir žmogaus veiklos formose.
 

Sveikas maistas - kūnui vaistas
Kaip maistas veikia sveikatą?


Literatūroje nurodoma, kad 70 proc. žmogaus sveikatos lemia maistas. Apie 2 mln. Lietuvos žmonių gyvena ties skurdo riba. Mažai pinigų - tai ir prastas maistas, neekologiški, įvežtiniai produktai ant stalo. Chemikalai sukelia stresą organams ir sistemoms, pasunkina jų funkcionavimą. Mūsų organizmas nesintetina fermentų chemikalams pasisavinti ar suskaidyti. Ląstelė “nežino”, ką veikti su jai nepažįstamomis cheminėmis medžiagomis. Taip maitinantis ilgainiui atsiranda nuolatinis nuovargis, žmonės tampa nervingi ir agresyvūs, kamuojami apatijos ir depresijos.
Lietuvoje išauginti maisto produktai mums tinkamesni. Juk čia gyvename tūkstančius metų, ir mumyse “užkoduota” atitinkamų fermentų gamyba. Iš užsienio atvežtų produktų nereikėtų vartoti kasdien. Juk ir bulvės “atėjo į madą” vos prieš du šimtus metų, o iki tol kasdieninis lietuvių maistas buvo kruopos, ruginė duona, pupos ir mėsa. Senovės lietuviams, gyvenusiems miškuose ir pelkėse, siekusiems išlikti savo žemėje - kryžiuočių, mongolų ir rusų karų kryžkelėje, reikėjo būti labai stipriems: išsikirsti miškus ir užsiauginti javų, apsiginti nuo žvėrių ir priešų. Istoriniai šaltiniai rodo, kad mūsų protėvių sukurta valstybė buvo karinga, o žmonės - orūs ir gerbiami. Kitų šalių žmonės, kaip rašoma senuosiuose metraščiuose, su “lithuanus” elgdavosi pagarbiai. Yra įrodymų, kad kryžiuočiai lietuvių belaisvių net nesurišdavo - jie, jeigu duodavo žodį, nebėgdavo iš nelaisvės. Įdomu, kad beveik 300 metų - nuo 1422 m., sudarius Kulmo taikos sutartį su kryžiuočiais, iki 1712-ųjų - į Žemaitiją priešas neįžengė. Sunku rasti to meto Europoje kitą žemės gabalėlį, kurio taip ilgai nebūtų trypę svetimšaliai. Tik sveiki žmonės galėjo ištisas dienas, sėdėdami balne, mojuoti kalaviju ir atlaikyti priešo antpuolius. Manau, kad tokiai fizinei ir dvasinei stiprybei lemiamą vaidmenį turėjo ir mityba.
 

Ką Jūs asmeniškai galite pasakyti apie ekologišką maistą?


Galiu drąsiai pasigirti, kad mūsų šeima vartoja saugų maistą. Perkame tik duonos, pieno produktų. Manau, sutaupėme ne vieną šimtą litų, apsieidami be vaistų. Geriame rausvažiedės ežiuolės arbatą - tai puiki gripo profilaktikos priemonė. Esame sveiki ir geros nuotaikos.
 

Išmintis visuomet su sermėga
Koks yra šiandienos kaimas?


Skurdas rėžia akis.
Man apmaudu dėl žmonių, manančių, kad darbas nėra pragyvenimo šaltinis. Kaimiečiui ir minimalus atlyginimas, kurį jis gali užsidirbti, yra pakankamai geros pajamos. Tačiau jos prilygsta valstybės pašalpoms, kurias galima gauti neįdedant pastangų. Tai skatina žmonių degradavimą.
Manau, reikia pasitikėti žmonėmis ir suteikti jiems darbo, o ne smerkti. Kaime žinomas girtuoklis “nuo kryžiaus”, dirbęs mano ūkyje, per kelis mėnesius pasigėrė tik pirmą ir paskutinę darbo dieną. Jeigu žmogus pasielgė blogai, barimas nepadės. Pakanka pasakyti savo nuomonę, o už gerus darbus nebijoti pagirti. Atrodytų, kas savaitę nupirkti naujas darbo pirštines - smulkmena, o žmogui jos yra darbdavio rūpestis ir paskata gerai atlikti darbą.
 

Kas lemia žmogaus gyvenimo sėkmę?


Mano gyvenimo credo išreiškia graikų išminčių posakis “Vaikas turi būti paklusnus, jaunuolis – narsus, suaugęs žmogus – naudingas, senas – išmintingas, o miręs – prisimenamas”. Ką čia pridurti?!
 

Trumpai:


Mėgstamiausiais darbas?
Arimas. Ardamas žemę ir sėdamas pailsiu geriausiai. Kai grįžtu iš suarto lauko, man ir išdykę vaikai mieli, ir žmona labai gera.
Mėgstamiausiais metų laikas?
Pavasaris.
Istorinis veikėjas, kuriuo žavitės?
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas J.Chodkevičius - karvedys, triuškinęs visus priešus - tiek švedus, tiek turkus.
Televizijos laida, kurios stengiatės nepraleisti?
“Dviračio žynios”, “Dviračio šou”.
Kas Jums yra Tėvynė?
Tai, kas artima sielai ir kūnui. Kraštas, kur užaugau. Žmonės, su kuriais galiu susikalbėti lietuviškai.
Patraukliausi moters bruožai?
Švelnumas, seksualumas.
Pastaruoju metu perskaityta (skaitoma) knyga?
Mėgstu fantastiką, bet knygoms šiuo metu nėra laiko! Tik laikraščius paskaitau.
Kas yra sveikata?
Gyvenimo būdas, kai rūpiniesi savimi. Sveikatai labai svarbi mityba.
Kuo Jūs didžiuojatės?
Savo šalies praeitimi.
Kokią dar specialybę savo laiku norėjote pasirinkti?
Norėjau būti karininkas.
Kada paskutinį kartą buvote išvykę pailsėti prie jūros ar į užsienį?
Pernai gegužę teko lankytis Šveicarijoje, birželio mėnesį - Austrijoje. Puikios kelionės, nuostabios šalys.
Mėgstamiausi patiekalai?
Įvairios salotos, patiekalai su grybais, cepelinai, balandėliai.
Vertybės ar principai, “ant kurių” laikosi tvirta šeima?
Sutarimas, sugebėjimas atleisti, meilė.
Dėl ko šiandien Jums skauda širdį?
Dėl to, kad darbšti mūsų tauta yra įstumta į apatiją, nusivylusi, negali susikurti gerbūvio. Tuo tarpu valdžia kaunasi tik dėl savų interesų. Dėl to ne tik skaudu, bet ir baisu.
Ar yra dažnai besikartojanti Jūsų sapnų tema?
Keletą kartų per metus sapnuoju Ispaniją - kažkodėl esu įsitikinęs, kad tai Ispanija - senovinis miestas, primenantis Toledą. Gal tai susiję su mano labai tolima praeitimi, buvusiu gyvenimu...
Kas geriausiai nuramina, ištikus nesėkmei?
Buvimas gamtoje, miške arba bet koks žemės ūkio darbas. Padeda ir bulvių rinkimas rūsyje, ir gera humoro laida.
Kokia gražiausia metų šventė?
Žiemą - šv. Kalėdos ir Naujieji Metai, vasarą - Joninės.
Ar prisimenate savo pirmosios mokytojos pavardę?
Vaigauskienė. Mokė mane Pašilės mokykloje.
Ar jau atsakėte sau į klausimą, kodėl gyvenate?
Esu viena iš daugelio gyvybės formų. O būti Žemėje - likimas.
Ar turite svajonę?
Kad visi žmonės būtų geri. Kad būtų mažiau pykčio.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Mūsų draugai