Moksliškai sezoninę depresiją ar žiemos depresiją specialistai vadina sezoniniu afektiniu sutrikimu, kuris pasireiškia sutrumpėjus dienoms ir atsiradus šviesos trūkumui.
Žmogus greičiau pavargsta, mažėja jo nervų sistemos atsparumas, atsiranda dažnesni miego sutrikimai, sumažėja darbingumas, žmogus apskritai tampa mažiau aktyvus, nori laiką leisti namuose, mažiau bendrauja. Prie to prisideda ir padidėjęs apetitas, gali stipriau reikštis psichikos sutrikimai, o moterims – priešmenstruacinis sindromas.
Diagnozė ir simptomai
Iš tiesų nėra žinoma, kas tiksliai sukelia sezoninę depresiją, tačiau manoma, kad šviesos trūkumas tarsi sulėtina žmogaus biologinį laikrodį, reguliuojantį nuotaiką, miegą ir hormonus, ir jis normaliai „veikti“ pradeda tik atėjus šiltajam metų laikui ir natūraliai gaunant daugiau šviesos.
Kita teorija teigia, kad dėl sezoninės depresijos „kalti“ yra biocheminiai pokyčiai žmogaus smegenyse, kurių išbalansavimą gali sureguliuoti pakankamas šviesos kiekis. Nors sezonine depresija serga įvairaus amžiaus žmonės, tyrimai parodė, kad moteris šis sutrikimas vargina dažniau nei vyrus.
Jei jaučiate šiuos simptomus, gali būti, kad kenčiate nuo sezoninio afektinio sutrikimo:
Apie rudens ir žiemos depresiją bei liūdesį kalbamės su psichologe Genovaite Petroniene
Rudenį daugelis jaučia liūdesį, nerimą, nepasitenkinimą savo gyvenimu arba kasdienybe, kartais netgi depresiją – kodėl šis metų laikas sukelia tokius jausmus?
Ar rudenį pablogėjusi nuotaika iš tiesų susijusi su oru? Žinoma, šviesos stygius, šaltis mus visus veikia. Mokslininkai šiam reiškiniui turi cheminių paaiškinimų – veikiant saulės šviesai, didėja serotonino ir mažėja melatonino gamyba, o tamsa stipriai padidina melatonino gamybą, kuri ir yra viena iš mieguistumo priežasčių. Tačiau kyla klausimas: ar tų medžiagų gamyba tikrai pasikeičia taip smarkiai, kad nulemia blogą nuotaiką? Juk žmonės, gyvenantys skirtingose platumose, jau apskritai yra skirtingo charakterio, kitaip organizuoja savo gyvenimą ir štai, pvz., skandinavai (gyvenantys ten, kur šviesos daug mažiau nei daugelyje šalių, – aut. past.), pasiekė labai aukštą kultūros ir ekonomikos lygį, o danai laiko save laimingiausia tauta Europoje.
Žinoma, egzistuoja atskiras reiškinys – biologinė sezoninė depresija, kai žmogui be jokių psichologinių priežasčių kartojasi nuotaikos sutrikimas, taip pat yra žmonių, kurie labai stipriai reaguoja į įvairius gamtos reiškinius – karštį, šaltį, mėnulio ciklus, saulės dėmes. Bet tokių ypač jautrių žmonių irgi yra mažuma. Įdomiausia, kad kai kurie žmonės taip įsitikinę, jog turi prasidėti rudeninė depresija, kad, net jei darbas nesunkus, o gyvenimas įdomus, jie laukia blogos nuotaikos ir sėkmingai sau ją įteigia.
Kaip žmogus galėtų atskirti, kada jo jausmai yra tik trumpalaikiai, o kada reikėtų kreiptis į specialistą pagalbos? Trumpalaikis liūdesys, melancholija – ar reikėtų labai sunerimti ir griebtis įvairių priemonių, ar tiesiog kantriai pralaukti šį laikotarpį?
Terminas „rudens depresija“ nėra tikslus. Mat depresija reiškia rimtus ir ilgai trunkančius nuotaikos, darbingumo, miego, apetito ir kitokius pokyčius, todėl rudeninį apatiškumą geriau vadinti melancholija ar tiesiog nuotaikos pablogėjimu. Jeigu daugiau nei dvi tris savaites sutrikęs jūsų miegas, apetitas, dėmesio koncentracija ir nuotaika, reikėtų kreiptis į gydytoją.
Kaip žmogus galėtų apsisaugoti, apsiginti nuo prastos nuotaikos, nedarbingumo, to paties liūdesio kasdienybėje?
Sugesti nuotaikai rudenį vis dėlto yra rimtų priežasčių. Matyt, svarbiausia – darbo rutina ir žinojimas, kad kitos atostogos bus labai negreitai. Vasaros atostogų užtaisas paprastai veikia 1–2 mėnesius ir lapkritį jau būna pasibaigęs, todėl nuo darbo ir rūpesčių jau spėjame pavargti. Šią problemą gerokai sušvelnintų atostogos ir šaltuoju metų laiku.
Antra svarbi prastesnės nuotaikos ir apatijos priežastis yra tai, kad tamsiuoju metų laiku ir blogu oru žmonės mažiau eina iš namų – mažiau juda fiziškai, mažiau bendrauja, nebevažiuoja į sodus ir sodybas. Šią problemą galima įveikti dvejopai. Vienas sprendimo variantas – bandyti pasidžiaugti tuo jaukumu ir pasyvumu, kaip tuo džiaugėsi žmonės senais laikais. Dabar civilizacija mums suteikia daug galimybių ignoruoti gamtos ciklus, bet ar tikrai juos reikia ignoruoti? Gal verta užsnūsti žiemos snauduliu, pataupyti energiją ir tiesiog ilgiau gyventi? Juk galima tą laiką skirti susikaupimui, apmąstymams, skaitymui.
Kitas spendimo variantas – aktyviau gyventi pačiam. Energijos galima gauti ne tik iš saulės, bet ir iš sporto, iš smagios muzikos, iš žmonių susibūrimų, tik reikia įdėti pastangų, išsijudinti iš snaudulio. Kurį būdą rinktis – turi apsispręsti pats žmogus. Galima naudotis ir abiem būdais iš karto – vieną vakarą snausti, kitą bandyti save išjudinti.
Rudens melancholija ar liūdesys dažnai virsta žiemos melancholija, taip paversdama didžiąją metų dalį iš dalies nelaiminga. Kaip išvengti tokių jausmų užsitęsimo?
Rudenį klientų srautas po truputį didėja, ir neretai pats „pikas“ būna žiemos pabaigoje. Ką daryti, jeigu bloga nuotaika ima darytis panaši į tikrą depresiją? Geriausia bent keletą savaičių pakeisti gyvenimo stilių: prisiversti daryti tai, kas jums teikdavo malonumo.
Žodis „prisiversti“ čia labai svarbus, nes apimtas depresinės nuotaikos žmogus laukia, kol jam kils noras, tarkime, bendrauti. Bet tas noras gali nekilti labai ilgai, todėl reikia prisiversti išeiti į svečius, nueiti į kultūros renginį, baseiną ar dar kur nors. Daugelis prislėgtų žmonių taip pasielgę jaučia didelį pagerėjimą.
6 būdai, kaip kovoti su sezonine melancholija
1. Kambaryje atitraukite užuolaidas, įjunkite visas šviesas, uždekite keletą žvakių, atsipalaiduokite ir pasistenkite tarsi sugerti visą užplūdusią šviesą.
2. Gaukite daugiau vitamino B12. Šio vitamino yra gyvuliniuose produktuose – kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose, jūržolėse ir tam tikro tipo mielėse arba specialiuose papilduose.
3. Vartokite vitaminą D – šaltuoju metų laiku labai trūksta saulės – vieno pagrindinių vitamino D (būtino imuninei sistemai stiprinti) šaltinių, taigi stenkitės jo gauti iš kitur – kiaušinių, sviesto, margarino, pieno, žuvies, žuvų taukų.
4. Daugiau judėkite. Žinoma, rudenį ir žiemą dėl prasto oro nesinori bėgioti ar vaikštinėti lauke, bet, tik atsiradus progai, eikite į parką, mišką ar tiesiog miestą. Jei nemėgstate sporto salės, sportuokite namuose – kilnokite svorius ar atlikite pačius paprasčiausius mankštos pratimus.
5. Klausykite klasikinės muzikos. Tyrimai parodė, kad klasikinė muzika ir mankšta padeda sumažinti depresiją.
6. Išsikalbėkite. Jei jus kažkas slegia, nuolatos esate prastos nuotaikos, neužsidarykite savyje, bendraukite. Išgerkite puodelį arbatos su artimuoju ir išsikalbėkite, išeikite pasilinksminti su gerais draugais arba tiesiog pakvieskite kolegą pietų – bet koks bendravimas pakels nuotaiką ir bent trumpam padės pamiršti liūdesį.
Šviesos terapija – „maudynės“ lempų šviesoje
Saulėtą dieną šviesos stiprumas siekia 50 000, o kartais ir iki 100 000 liuksų. Žiemą patalpose jis yra vos 100–200 liuksų, taigi net 250 kartų mažesnis, o žmogus žiemą kasdien gyvena vidutiniškai 500 liuksų šviesoje.
Vienas iš paplitusių būdų sezoniniam afektiniam sutrikimui ir rudens bei žiemos depresijai gydyti yra profesionalų atliekama šviesos terapija, kai, naudojantis specialiomis lempomis, žmogus tarsi „panardinamas“ į ryškią šviesą. Pro akies tinklainę ir optinius nervus šviesos sukeliami impulsai pasiekia šviesai jautrias smegenų sritis, koordinuojančias fiziologinį organizmo ciklą pagal dienos ir nakties režimus. Kad šviesos terapija būtų veiksminga, reikia, kad akis pasiektų bent 2500 liuksų stiprumo šviesa. Veikiant šviesai, smegenyse pagaminama mažiau miego hormono melatonino, tačiau didėja serotonino ir norepinefrino, medžiagų, skatinančių gerą savijautą, kiekis.
Parengė Milda Urbonaitė
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę