){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Lietuviai – nejudri tauta. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) atliktas suaugusių Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimas parodė, kad 2010-aisiais bent keturis kartus per savaitę mankštinosi mažiau nei trečdalis vyrų ir moterų.
Nedžiuginantys ir analogiško vaikų tyrimo duomenys, LSMU gauti apibendrinus Pasaulio sveikatos organizacijos padalinio atliktą tarptautinį mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimą. Lietuvoje tik kas antras 11–15 metų amžiaus berniukas ir tik kas penkta mergaitė yra fiziškai aktyvūs. Lietuvos berniukai pagal fizinį aktyvumą tarp beveik 40 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių užėmė penktą nuo galo vietą, o mergaitės – trečią. Dar mažiau už lietuvius juda Lenkijos, Estijos, Turkijos ir Makedonijos berniukai ir Turkijos ir Makedonijos mergaitės. Vaikų fizinis aktyvumas buvo vertintas atsižvelgiant į sportavimo ir mankštinimosi ne pamokų metu periodiškumą ir trukmę.
Netinkamas požiūris
LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas gydytojas psichiatras doc. dr. Aurelijus Veryga, paklaustas, kodėl, jo nuomone, tyrimų rezultatai yra tokie, kokius matome, teigia, kad nors bendrus motyvus suvokti ir komentuoti sunku, tam tikras prielaidas daryti galima.
Pirmiausia, anot pašnekovo, fiziškai judėti žmonių niekas nepripratina: „Mokykloje fizinio lavinimo pamokos, su tam tikromis išimtimis, labiau atgraso nei paskatina fizine veikla užsiimti nuolat. Jų metu vertinami rezultatai, todėl daugeliui „įkalamas“ kompleksas, kad jeigu nesugebi laiku nubėgti, kiek „reikia“ nušokti, esi nevykėlis. Taigi nuo vaikystės daliai žmonių sportas asocijuojasi su nemaloniais dalykas.“
Kita priežastis, pasak doc. dr. Verygos, yra nežinia iš kur susiformavusi nuomonė, kad fiziniam aktyvumui palaikyti reikia daug pinigų. „Tačiau juk galima daryti pratimus namie, pasivaikščioti, pabėgioti lauke, ir tai nieko nekainuoja“, – kalba jis.
Aplinka – neskatina
Nenorą judėti lemia ir aplinka. Kaip teigia pašnekovas, daug pasaulyje atliktų tyrimų rodo, kad ji gali paskatinti fizinį aktyvumą. „Deja, mūsų aplinka to nedaro: net sugalvojus į darbą važiuoti dviračiu ar riedučiais, tai būtų sudėtinga realizuoti. Specialių takų nėra arba jie nepritaikyti, nėra ir pakankamai viešųjų erdvių sportuoti. Juk, stebint kitus žmones judant, ir patiems kyla noras kažkuo užsiimti“, – aiškina specialistas.
Tad ką daryti? Pašnekovo nuomone, norint pakeisti žmonių požiūrį, pirmiausia reikia pertvarkyti fizinio lavinimo pamokas, kad vaikai galėtų rinktis tai, kas jiems įdomu ir patrauklu.
Suaugusius žmones, be miestų ir miestelių aplinkos pritaikymo sportuoti, motyvuoti galėtų ir įtakingų, mėgstamų žmonių, paskatinimas. „Viena iš mažo aktyvumo versijų yra ta, kad žmonės net nebando judėti. Pabandžiusiems dažniausiai patinka ir gera savijauta, ir stimuliavimas pasportavus. Jei apie fizinį aktyvumą pakalbėtų tie, kurių įdomu klausytis, galbūt tai suveiktų?“ – svarsto doc. dr. Veryga.
Protėvių patirtis
Kineziologijos profesorius iš Viskonsino universiteto JAV Lensas Dalekas (Lance C. Dalleckas) yra žinomas savo darbais apie žmonių fizinį aktyvumą, jo raidą ir istoriją. Viename savo naujausių straipsnių jis kalba apie tai, kad jau tūkstančius metų, pradedant agrikultūrine revoliucija ir baigiant šiandieninėmis naujausiomis technologijomis, žmonės tarsi tikslingai ėjo keliu, mažinančiu judėjimą.
Profesorius savo straipsnyje rašo, kad nors mūsų gyvenimas nuo paleolito laikų iki šiandien pasikeitė tiesiog neįtikėtinai, paties žmogaus genomas yra 98,4 proc. identiškas tam, koks buvo prieš 10000 metų. Deja, dingus tiesioginiam poreikiui gyventi aktyviai, žmogaus kūnas susilpnėjo, tapo pažeidžiamesnis.
Klausiantiems, kaip sustiprėti, profesorius siūlo pažvelgti į praeitį, į mūsų protėvius iš paleolito.
Judėjimo poreikis
Mūsų protėvių – medžiotojų ir rinkėjų – gyvenimas sukosi apie vieną ašį, kurią paprasčiausiai galima pavadinti išgyvenimu. Maisto rinkimas, medžiojimas, vandens paieška, drabužių gamyba, gyvenamosios vietos statyba, saugojimasis nuo plėšrūnų ir netgi bendravimas. Visa ši veikla reikalavo prisitaikymo, nuolatinio judėjimo, išgyvenimo žinių ir patirties ir daug sunkaus fizinio darbo.
Kaip rašo prof. Dalekas, primityviosios gentys, ieškodamos maisto ir vandens, vykdavo į kelių dienų keliones. Tokios kelionės (pėsčiomis, žinoma), buvo tiesiog neatskiriama gyvenimo dalis. Vėliau sėkminga medžioklė ar rinkimo išvyka buvo palydimos kitokiomis ilgomis kelionėmis – užsitęsdavusiomis net keliolika ar daugiau kilometrų – lankyti kitų genčių, šeimos narių ir švęsti. Šventimas neapsieidavo be kelių valandų šokių ir judrių žaidimų.
Judėjimas tuo metu, anot profesoriaus, buvo tokia pati gyvenimo dalis, kaip ir kvėpavimas. Nesvarbu, ar darbas, ar malonumas, žmogus nesėdėdavo vienoje vietoje.
Evoliucijos minusai
Tačiau, laikui bėgant ir, kaip rašo prof. Dalekas, gyvenimui besikeičiant, atsirandant jo patobulinimams, naujoms technologijoms, fizinio darbo ir judėjimo poreikis sumažėjo. O per pastaruosius 10000 metų įvyko daugybė svarbių pokyčių. Pradedant agrikultūrine revoliucija, kai žmonės pradėjo gyventi sėslų gyvenimą, dirbti laukus ir atsisakė klajoklių gyvenimo, vėliau Pramonės revoliucija, kai žmogaus darbą keitė mašinos, ir baigiant skaitmenine revoliucija, kurios liudininkai esame mes patys.
Šiandienos žmonės – daugiausia Vakarų šalyse – jau seniai nebešvaisto savo energijos maistui ieškoti. Technologija pažengė taip toli, kad ne tik nebereikia eiti į mišką medžioti, į daržą sodinti ar į parduotuvę pirkti maisto – užtenka jį tiesiog užsisakyti į namus. Judėjimas tapo nebe būtinybe, o asmeniniu pasirinkimu. Tačiau, anot prof. Daleko, kadangi žmogaus genomas liko beveik nepakitęs, išliko ir fizinis kūno poreikis judėti – pranyko tik jį varančioji jėga.
Paleolito treniruotės
Tad kaip vis didėjančią nejudrumo problemą išspręsti? Profesorius Dalekas sako, kad sprendimas glūdi mūsų tolimųjų protėvių gyvenimo būde, ir siūlo naudotis paleolitine mankštinimosi programa. Ji paremta tų laikų gyvenimo principais, tačiau pritaikyta mūsų moderniam pasauliui ir gyvenimo būdui.
Profesorius teigia, kad žmonės yra genetiškai prisitaikę kasdieninėms intensyvaus vaikščiojimo dozėms ir rekomenduoja – pagal išgales – per dieną nueiti bent kelis kilometrus. Geriausiai vaikščioti kuo natūralesnėje aplinkoje, po žolę, žemę.
Taip pat jis skatina užsiimti funkcinėmis treniruotėmis, skirtomis tobulinti žmogaus fizinį pasirengimą kasdieniniams veiksmams atlikti. Funkcinės treniruotės yra intensyvios jėgos treniruotės, skirtos raumenų balansui ir sąnarių stabilumui gerinti, traumų rizikai mažinti, Funkcinių treniruočių metu lavinamos kūno fizinės savybės, atliekami kompleksiniai pratimai, kurių metu apkraunama daug raumenų grupių vienu metu. Taip treniruotis profesorius rekomenduoja 2–3 kartus per savaitę po 30 min.
Praeities atgaivinimas
Tuometiniame pasaulyje ryšys tarp maisto, vandens ir judėjimo buvo neatsiejamas – žmonės, tiesiog sėdėdami oloje, negaudavo nieko. Profesorius Dalekas teigia, kad ir mūsų dienomis būtina atkurti šį ryšį ir nors, žinoma, šimtu procentu to padaryti nepavyks, reikia pabandyti bent iš dalies jį pakartoti. Ką jis siūlo?
• Pasisodinkite ir prižiūrėkite daržą.
• Eikite žvejoti ar medžioti.
• Vykdami apsipirkti, automobilį statykite kuo toliau, o geriausia – eikite pėsčiomis ar važiuokite dviračiu. Nusipirktus produktus neškite rankose, o ne stumkite vežimėlyje.
• Eidami kur nors pasirinkite kuo tolimesnį kelią.
• Kai medžiotojai/rinkėjai nedirbdavo, jie negulėdavo tiesiog prie laužo, tad ir šiandien ilsėkitės aktyviai, kaip ir jie. Bent kartą per savaitę šokite, bendraukite su draugais, užsiimkite aktyvia veikla, sportu.
Skausmas - subjektyvus pojūtis. Jo intensyvumas priklauso nuo organų pažeidimo, skausmo slenksčio, centrinės nervų sistemos būklės. Daugybė moterų nuolat patiria nuolatinį ar epizodinį skausmą, kuris trukdo gyventi, pailsėti, užmigti. Jis yra pagrindinis daugelio ginekologinių ligų simptomas. Nukenčia asmeninis, socialinis ir seksualinis gyvenimas, moteris atrodo liguistai ir nuolat pavargusi....
Skaityti daugiauKiek turėtų trukti lytinis aktas, geriausiai žino moteris, todėl jos ir reikia pasiklausti. Bet ar verta patikėti, kai ji meilikaujančiai sako, jog jai užtenka ir tų 30 sekundžių? Greičiausiai protinga ir mylinti moteris labai nenusimins dėl kelių per greitai išsiveržusios sėklos kartų, bet jeigu taip atsitinka visada? Paguodžiant galima pasakyti, kad priešlaikinė ejakuliacija - lengviausiai išsprendžiama seksualinė problema....
Skaityti daugiauKasdien pas ginekologus apsilanko daugybė įvairaus amžiaus moterų, kurias vargina mėnesinių ciklo sutrikimai. Kartais gali užtekti tik menko streso, didelio nuovargio, ir menstruacijos sutrinka. Kiekviena moteris bent kartą patiria nedidelių ciklo nukrypimų, kurie nekelia didelio pavojaus, tačiau kartais tai gali būti prasidedančios ligos signalas. Kaip išgirsti tokį signalą ir juo pasirūpinti? Kalbamės su akušere-ginekologe Vita JAUNIŠKIENE....
Skaityti daugiauPrižiūrėti ausis ne mažiau svarbu nei reguliariai valyti dantis, plauti plaukus ar karpyti nagus. Daugiausia ausų priežiūros sunkumų sukelia joje besikaupiančios tąsios, geltonos išskyros - ausies siera. Šių išskyrų kiekis yra individualus: vieniems jos gaminasi tiek mažai, kad ji niekada nesikaupia, tuo tarpu kitų ausyse kamščiai susidaro kas du trys mėnesiai. Nepamanykite, jog ausies siera tik teikia rūpesčių - ji yra labai svarbi bei naudinga, nes apsaugo ausų landas (nuo būgnelio iki išorinės ausies) nuo dulkių, bakterijų ir kitų nešvarumų. Taigi jos ausyje turi būti, tik, žinoma, ne per daug....
Skaityti daugiauBeveik kiekvienam bent kartą gyvenime ūžė, spengė ar zvimbė ausyse. Tačiau ar visada į tokius dalykus reikia kreipti dėmesį? Viena mūsų žurnalo skaitytoja pasakoja apie savo problemą ir klausia: „Jau keleri metai man tiek dieną, tiek naktį ūžia ausyse. Ar yra kokių gydymo būdų nuo to ūžesio išsigydyti, ar teks kentėti visą gyvenimą?“ Manau, šis klausimas labai aktualus daugeliui, taigi pasistengsiu papasakoti apie šį simptomą išsamiau...
Skaityti daugiauTikrai nedaugelis vos sunegalavę skuba pas gydytoją. Visų pirma, kol užsiregistruosi ir pateksi, nesunki liga praeis savaime, o jei reikia tik konsultacijos... Gyvename XXI amžiuje, todėl daugeliui visagalis internetas yra geriausias patarėjas. Veikiausiai todėl žurnalo „Sveikas žmogus“ interneto tinklalapyje, taip pat vis populiarėjančiame „Facebook“ puslapyje ir sulaukiame daugiausia mūsų skaitytojų klausimų. Kiti savo problemas išdėsto laiške redakcijai. Apžvelgsime dalį jų. Šįkart pasirinkome ginekologiją, o į klausimus atsako Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos Moterų konsultacijos vadovė docentė Rosita Aniulienė....
Skaityti daugiauKiekvienai porai moters nėštumo metu lytiniai santykiai sukelia tam tikrų dvejonių. Vienoms poroms nėštumas seksualiniam gyvenimui teikia tik privalumų, kitoms – tai susirūpinimas ir problemos. Iškyla begalės klausimų, į kuriuos atsakymus gali pateikti tik moterį nėštumo metu prižiūrintis gydytojas. Kas atsitiks, jeigu moteris patirs orgazmą? Ar galima mylintis sužaloti kūdikį? Ar gali seksas sukelti persileidimą? Kokia yra infekcijos patekimo rizika? Į šiuos klausimus atsako Vilniaus gimdymo namų akušerė-ginekologė ALINA KITOVIENĖ....
Skaityti daugiauMoksliniai tyrimai nustatė, kad natūrali kontracepcija ne tik įmanoma, bet ir gali būti efektyvi (toms, kurių ciklas reguliarus, patikimumas – daugiau nei 90 proc.). Kiekviena moteris turi tam tikrą ciklo ritmą, todėl reikia tik išmokti stebėti savo pojūčius. Dažniausiai rekomenduojama naudotis keliomis vaisingų ir nevaisingų dienų nustatymo metodikomis. Apie kalendorinį, temperatūros ir gleivių stebėjimo metodus konsultuoja gydytojas ginekologas med.dr. Genadijus KRAVČENKA....
Skaityti daugiauGinekologė Violeta Jonaitienė jau septynerius metus nepaliauja žavėtis Suomijos mokslininkų išradimu – hormonine gimdos spirale. Šiai kontracepcijos priemonei prieš dešimtmetį pasirodžius Lietuvoje, gydytoja viena pirmųjų šalyje ėmė ją siūlyti savo pacientėms. Pasak ginekologės, per tiek metų neteko girdėti blogų atsiliepimų, o dažna moteris po kurio laiko grįžta „antram kartui“. Jonaitienė yra tokia tikra šios priemonės veiksmingumu, nes pati yra ją išbandžiusi. Gydytoja ją dažniausiai skiria nemaloniam sutrikimui, kuris kamuoja daugelį moterų, – gausioms mėnesinėms mažinti....
Skaityti daugiauVitaminai ir mikroelementai – kiekvieno žmogaus organizmui būtinos medžiagos. Norėdami išvengti organizmo išsekimo, imuninės sistemos susilpnėjimo, turėtume kasdien papildyti savo maisto racioną vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Šįkart apie tai, kodėl mūsų organizmui taip reikalingas magnis....
Skaityti daugiauŽmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos. Vykstant medžiagų apykaitai, kūno temperatūra svyruoja apie + 37°C. Tačiau žmonės ar net žmonių bendruomenės turi individualias „normalios“ kūno temperatūros variacijas. Išsamiau apie visa tai kalbamės su Kauno medicinos universiteto klinikų Infekcinių ligų klinikos prof. Alvydu Laiškoniu....
Skaityti daugiauNuo senų laikų geriamoji soda buvo patikima pagalbininkė ir pyragą kepant, ir virtuvę valant, ir ligas visokias išvaikant. Prisiminkime jos galias ir paklausykime įvairių specialistų nuomonės, kuo soda gali padėti dabar....
Skaityti daugiauMedicinos specialistai, remdamiesi pasaulio statistikos duomenimis, teigia, kad dauguma ligų prasideda nuo žarnyno veiklos sutrikimų. Norint išgydyti organizmą ar išvengti ligų, visų pirma būtina išvalyti organizmą – pašalinti jame susikaupusius šlakus bei toksinus....
Skaityti daugiauPakilusi temperatūra nėra liga, o tik ligos požymis. Net keliais laipsniais pakilusi temperatūra rodo organizmo reakciją į ligą – vadinasi, organizmas pradeda kovoti su liga. Žmogaus kūno temperatūra svyruoja – mažiausia ji yra naktį (tuomet lėčiausia medžiagų apykaita) ir ryte, o, organizmui tampant aktyvesniam (dieną), ji vertinama kaip normali, kai yra 36,4–36,7°C. Nuo neaukštos temperatūros vaistų nereikia. Tačiau ką daryti jei temperatūra nedaug pakilusi laikosi ilgesnį laiką? Ką rodo ilgalaikė pakilusi temperatūra, kokios galimos priežastys ir ką tokiu atveju daryti, konsultuoja Vilniaus sveikatos namų vaikų ligų gydytoja Lorita BUDRIENĖ....
Skaityti daugiauNe vieną šimtmetį stengiamasi padėti tiems, kuriems išsivysto priklausomybė nuo alkoholio. Kuriami vaistai, atrandamos vis naujos psichoterapinės metodikos, praktikuojama ir „bobučių medicina“. Kelyje į pergalę prieš priklausomybę visi metodai tinkami? Bent jau tokios nuomonės yra net kompetentingiausi medikai, dirbantys su priklausomais žmonėmis. Anot jų, alkoholizmo gydymas turi būti kompleksinis, tačiau kas įeina į tą kompleksą – artimųjų ir pačio žmogaus reikalas. TV laidos kūrybinė grupė pasikalbėjo su keliais specialistais, turinčiais ne vienerių metų darbo patirtį. Teiravomės apie vieną dažnai taikomą metodą, kuris kartais suteikia žmogui antrą galimybę, o kartais ir ne. Apie kodavimą. ...
Skaityti daugiauŠiame straipsnyje sužinosite, kokie yra pagrindiniai priklausomumo nuo alkoholio simptomai, kokios gali būti jo priežastys ir kokios šiandien yra alkoholizmo gydymo galimybės....
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę