Ką akies rainelė gali atskleisti apie žmogaus kūną?

Jau ankstyvaisiais šimtmečiais gabūs gydytojai sugebėdavo informaciją apie žmogaus sveikatą „perskaityti“ iš akies rainelės. Vėliau susiformavo atskira mokslo šaka – iridologija (lot. iris – rainelė). Šis straipsnis parengtas remiantis vokiečio mediko Willy Hauser, jau 30 metų užsiimančio iridologija, publikacijomis.
 

Pacientai, o kartais ir patys medikai dažnai ne taip supranta iridodiagnostikos sąvoką, kadangi tiksli diagnozė apžiūrint akį dažniausiai nėra įmanoma. Josef Deck, didysis pokario laikų iridologas bei daugelio mokslinių knygų autorius, vadino tai anatomine-histologinea orientavimosi sistema. Anatominė todėl, kad egzistuoja tiksli topografija – lyg žemėlapis, panašus į pėdų refleksines zonas. Histologinė (tyrinėjanti audinius) todėl, kad iridologas specialiu mikroskopu tiksliai ištiria akies rainelę ir ją supančius aplinkinius audinius. Akis ne tik apžiūrima, bet ir fotografuojama. Rainelės struktūros bei spalvų įvairovė bei ypatybės suteikia daug svarbios diagnostinės informacijos. Svarbiausia iridologijos reikšmė – polinkio į tam tikras ligas atpažinimas bei šių ligų prevencija.
19 šimtmečio pabaigoje vengrų gydytojas Ignaz von Peczely sudarė rainelės topografiją („žemėlapį“). Juo pasekė žymūs iridodiagnostikai, tokie kaip švedas Nils Liljequist ir Emmanuel Felke. Žymūs gydytojai praktikai Josef Angerer ir Josef Deck ištyrė ir dokumentais pagrindė tokią iridodiagnostikos formą, kuri galioja ir iki šių dienų.
 

Rainelės tyrimas mikroskopu – tarsi langas į gyvenimo istoriją


Jau pirmąkart pro specialų mikroskopą pažvelgus į akies rainelę, galima pastebėti tam tikrus genetinius polinkius, šeimos paveldimumo liniją. Įspūdinga, kai, pvz., nustatoma, jog dvidešimtmetė mergina turi polinkį į ligą, kuria jau sunkiai serga jos penkiasdešimtmetė mama.
Rainelėje galima „išskaityti“ tokias būkles, kurios kliniškai pasireikš tik daug vėliau. Jei tam tikrą konstitucinį tipą yra pakankamai paprasta nustatyti jau geru didinamuoju stiklu, tai tikslesnei informacijai reikalingas specialus rainelės mikroskopas, dažnai sujungtas su kamera.


 

Formos ir spalvos piešia kūno žemėlapį


Tokio tyrimo metu atsiskleidžia daugybė požymių, tokių, kaip korėtumas, gijos, rainelės patamsėjimas ar spalvos pokyčiai. Iridologinis žemėlapis – kelią patologinių procesų link rodantis vedlys. Jei laikrodžio ciferblate pa­vaiz­duotumėme gėlę, (1 pav.) kurios žiedas atsidurtų ties 12 valanda, lapai išsikerotų tarp 2–4 bei 8–10 valandos, o šaknys užimtų sritį tarp 4–8, jos žiedas atspindėtų smegenų būklę, lapai – širdies, bronchų bei skydliaukės, o šaknys – inkstų, šlapimo takų, šlapimo pūslės bei lytinių organų būklę.
Rainelės vidinė dalis, t.y. dalis, supanti vyzdį, suteikia informacijos apie skrandžio ir žarnyno veiklą. Tolygiai pasiskirsčiusi spalva, be jokių defektų ar ryškių pigmento sankaupų, byloja apie stabilią konstituciją. Kraujagysles menančios linijos, gelsvai rudos spalvos sankaupos akies baltyme rodo medžiagų apykaitos bei kraujotakos sistemos sutrikimus (2 pav.).
Vyzdžio deformacija, centriškumas akies atžvilgiu bei reakcija į šviesą padeda nustatyti nervų sistemos būklę.
3 pav. matome mėlynai pilką rainelę. Aplink vyzdį galima matyti spalvos pokytį (skrandžio ir žarnyno zona). Šviesios dėmelės aplink vyzdį įspėja apie besikartojantį skrandžio rūgštingumo padidėjimą. Įsivaizduokite rainelę kaip laikrodžio ciferblatą – maždaug ties trečia valanda matome tamsesnės spalvos ovalią dėmę, kuri priskiriama širdies sričiai. Šiuo atveju kalbama apie genetinį polinkį į širdies ydą, susilpnėjusią jos funkciją. Įvairios, šiek tiek nuo pagrindinės spalvos besiskiriančios dėmelės 8–10 valandos srityje kartu su šviesesnėmis ties 9 valanda teikia informacijos apie plaučių–bronchų srities uždegimo procesus.
 

Šviesios dėmės rodo uždegimą, tamsios – tam tikro organo veiklos susilpnėjimą


Iridologijoje galioja toks mokomasis posakis: šviesūs rainelės ženklai rodo uždegimo aktyvumą, tamsūs byloja apie degeneracinius procesus, pvz., audinių silpnumą.
4 pav. į akis krinta įvairaus šviesumo dėmelės rainelėje. Jos įspėja apie uždegimo procesus. Dvi didelės tamsios ovalios dėmes apatinėje dalyje perspėja apie genetinį inkstų veiklos nepakankamumą. Aplink vyzdį galime įžvelgti šviesesnį ratą – tai rodo, jog yra lėtinis padidėjęs skrandžio rūgštingumas. (Iš anamnezės: pacientė ilgą laiką vartojo rūgštingumą slopinančių vaistų.)
Svarbiausias rainelės diagnostikos rezultatas – konstitucijos nustatymas, patologinių procesų tam tikrose organizmo sistemose išaiškinimas. Vis dėlto bet kuriuo atveju tolimesnei diagnostikai būtini papildomi tyrimai.
Kiekvienas žmogus gali būti priskiriamas tam tikram konstituciniam tipui. Iridologijoje išskiriami trys konstituciniai tipai su polinkiais į tam tikras ligas:
• limfinė konstitucija: limfinės ir kvėpavimo sistemų, šlapimo takų ir skrandžio sutrikimai, polinkis į uždegimus ir karščiavimus;
• hematologinė konstitucija: kraujo apytakos sutrikimai, mineralų stoka, medžiagų apykaitos sutrikimai;
• mišri konstitucija: kepenų, kasos, virškinamojo trakto sutrikimai.

 

Saugokite akis nuo saulės


Jeigu akys gauna didelę ultravioletinių spindulių dozę, pakenkiama akies audiniams.
• Per ilgą laiką ultravioletinis spinduliavimas gali išprovokuoti vokų odos auglius, pvz., melanomą.
• Akių gleivinė – junginė – į ultravioletinį spinduliavimą reaguoja uždegimu – konjunktyvitu.
• Veikiant saulei po vienos ar dviejų valandų ragenoje gali atsirasti opelių.
• Ultravioletiniai spinduliai taip pat gali pažeisti akies lęšiuką. Vystosi ankstyvas lęšiuko drumstėjimas – katarakta.
• Nustatyta, kad akies tinklainės centrinės dalies – geltonosios dėmės – makulos degeneracija, kuri vystosi vyresniame amžiuje, gali labiau progresuoti veikiant ultravioletiniam spinduliavimui.
• Ypač reikia saugoti akis buriuojant, ilgai būnant paplūdimyje.
• Pavojingiausia būti saulėje vidurdienį, kai saulė yra zenite.
• Saulės spindulius ypač atspindi veidrodiniai pastatų paviršiai, baltos sienos.
• Kylant į kalnus, ultravioletinis spinduliavimas kas 1000 metrų padidėja 10 proc., todėl gali pasireikšti ragenos pažeidimas, kai akys parausta, pradeda ašaroti, bijo šviesos, akyse jaučiamas svetimkūnis.
• Nereikia pamiršti, kad saulė skleidžia spindulius ir tada, kai yra dengiama debesų.

Susiję straipsniai

Video

Mūsų draugai

Mūsų draugai