Sakoma, kad akys – tai sielos veidrodis. Pasirodo – ne tik. Tikri specialistai iš akių rainelės gali spręsti ir apie fizinę žmogaus sveikatą. Iridologai teigia, jog pagal tai, kaip pakinta rainelės paviršiaus piešinys ir kaip yra pasiskirstęs pigmentas, gali būti diagnozuojamos kitų organų veiklos sutrikimas. Tiesa, kaip rašoma Vikipedijoje, objektyvūs tyrimai iridodiagnostikos veiksmingumo nepatvirtina. Taigi, norėdami išsiaiškinti šios diagnostikos būdo galimybes, kalbėjomės su Kaune įsikūrusios akių klinikos „Feigenta“ gydytoja okuliste iridologe Tamara Feigina.
Pacientai, o kartais ir patys medikai dažnai ne taip supranta iridodiagnostikos sąvoką. Manoma, kad tiksli diagnozė apžiūrint akį dažniausiai nėra įmanoma. Kiek vis dėlto ji gali būti tiksli?
Nė vienas, net pats tobuliausias diagnostikos metodas neduoda tokio platumo organizmo būklės vaizdo, kaip duoda iridodiagnostika. Tačiau didelis jos informatyvumas turi ir nemažai sunkumų. Vizuali rainelės analizė turi subjektyvumo elementus. Vaizdo analizė – ilgas ir daug pakopų turintis procesas, kuris reikalauja įtempto dėmesio, perrinkimo atmintyje analoginių atvejų, kai pasireiškė adaptacioniniai-trofiniai pakitimai rainelėje. O tai didele dalimi priklauso nuo gydytojo asmenybės, patirties, erudicijos. Gydytojas turi turėti gerą vaizdinę atmintį, sugebėjimą tiksliai matyti spalvą ir formą, vaizdinį mąstymą. Visa tai, atsižvelgiant į iridodiagnostikos teikiamus duomenis, didelę apimtį ir sudėtingą tarpusavio ryšį, turi esminį vaidmenį iridodiagnostikoje. Diagnozuojant šiuo metodu, reikia būti labai atsargiam ir neskubėti su išvadomis. Apie tikslią diagnozę daugeliu atvejų galima kalbėti tik panaudojus anamnezės duomenis, papildomus tyrimų metodus, atitinkamų specialistų konsultacijas.
Į ką kreipiamas dėmesys: ar į rainelės struktūrą, spalvų pokyčius? ar tai lyg žemėlapis su atskiromis zonomis, rodančiomis tam tikrų organų būklę?
Pagrindinės rainelės savybės yra spalva, paviršiaus piešinys ir reljefas. Apžiūrint rainelę, reikia tiksliai nustatyti jos pagrindines makrostruktūras ir dalis, kurias naudojame kaip orientyrus. Iridologai skirsto rainelę į didelį skaičių juostų, sektorių ir projekcinių zonų, kurie svarbūs diagnostikoje.
Ar, pro mikroskopą pažvelgus į akies rainelę, galima pastebėti genetinius polinkius, šeimos paveldimumo liniją?
Taip, galima. Kiekvieno žmogaus rainelė yra nepakartojama taip pat , kaip ir jo išvaizda arba pirštų odos piešiniai. Rainelės išvaizda apibrėžiama tiek paveldimais ženklais, tiek ir įgytais jos formos, struktūros, tankumo ir spalvos pakitimais. Įprasta, kad pagrindinė savybė, pagal kurią nustatomas paveldimumas, yra rainelės tankumas. Kai kalbame apie paveldimumą iridologijoje, pirmiausia turime galvoje įgimtą gyvybingumo, pasipriešinimo, adaptacinių ir regeneratyvinių organizmo galimybių laipsnį. Perkeltine prasme, turima omenyje „sveikatos lygis arba kokybė“, gauta iš tėvų. Yra žinoma, kad rainelė yra struktūra, atspindinti įgimtus defektus, kurie yra paveldimi iki ketvirtos kartos imtinai. Šiais laikais yra visas kompleksas iridoženklų, kurie charakterizuoja tiek paveldėtą „organų silpnumą“, tiek ir polinkį sirgti viena ar kita konkrečia liga.
Labai svarbus supratimas apie rainelės tankumą. Kuo tankesnė rainelė, tuo sveikesnis ir stipresnis organizmas.
Ar rainelėje galima pastebėti tokias būkles, kurios kliniškai pasireikš tik daug vėliau? Tai suteiktų galimybę susirūpinti ir užkirsti kelią kokios nors būklės progresavimui.
Iridodiagnostikos metodo dėka galima pastebėti ankstyvose stadijose onkologines ligas, uždegimo procesus ir laiku nusiųsti pacientą pas atitinkamą gydytoją specialistą.
Ar ligos pažeista (susirgusi) akis, ankstyvas lęšiuko drumstėjimas nepraranda diagnostikos galimybės?
Didelių sunkumų iridologams, kurie nėra oftalmologai, sukelia amžiaus nulemti rainelės pakitimai ir pakitimai, kurie susiję su perneštomis akių ligomis. Pvz., rainelės pakitimus, esant iridociliarinei distrofijai, tokie specialistai gali klaidingai traktuoti kaip sunkią daugelio organų (atitinkamai pagal jų projekciją rainelėje) patologiją.
Ar neturi reikšmės regėjimo susilpnėjimas? Ar tai visai nesusiję dalykai?
Didelės įtakos refrakcija neturi. Įtaką gali turėti didelio laipsnio trumparegystė, dėl kurios keičiasi rainelės struktūra.
Ko negali nustatyti iridologas, t.y. ko nereikėtų tikėtis?
Iridologijoje yra nemažai specifinių sunkumų. Net patyręs iridologas ne visada turi galimybę nustatyti teisingą diagnozę. Jei ligos procesas vyksta be skausmo, patologiniai iridoženklai dažniausiai nepasireiškia. Tai būdinga įgimtai patologijai (organų cistos, širdies ydos ir pan.), dažnai ir pažeistiems inkstams, širdžiai ir kitiems organams, kurie turi mažai receptorių. Sunku diagnozuoti plaučių ligas pagal rainelę, nes turi mažai receptorių. Užtat skrandis 95 proc. matomas be klaidų.
Kiek populiarus šis diagnostikos metodas Lietuvoje? Ar daug šalininkų , kas kreipiasi ir kodėl?
Lietuvoje iridodiagnostika nėra populiari. Net mažai gydytojų žino tą metodą. Todėl ir mažai kas kreipiasi. Dažniausiai tai būna žmonės, kuriems niekaip nenustatoma diagnozė. Jie šį metodą sužino iš pažįstamų, kurie parekomenduoja.
Kiek žinau, jūsų specialybė – akių ligų gydytoja. Kas paskatino imtis iridodiagnostikos? Ar tai, kad esate akių ligų specialistė, padeda?
1989 m. išklausiau paskaitų kursą „Akies biomikroskopija su iridodiagnostikos pagrindais“ Akių gydymo ir diagnostikos centre „Oculus“. Kursą vedė mokslų daktarė N. B. Šulpina. Vėliau aš labiau pradėjau domėtis iridodiagnostika ir kitais metais nuvažiavau mokytis į Maskvą, į II Maskvos institutą, kur iridodiagnostikos kursas truko 2 mėn. Gavusi diplomą, grįžau ir pradėjau dirbti.
Taip, aš esu akių gydytoja. Ir tai man labai padeda. Vien tik pažiūrėjusi į žmogaus akį, aš matau bendrą organizmo būklę. Matau, kiek žmogaus organizmas yra stiprus ar silpnas, ir galiu prognozuoti, kaip greitai jis pasveiks.
Įdomu
Pirmoji paskelbta akių rainelės, analizė kaip diagnostikos būdas gali būti priskirta gydytojui Philippus Meyens. 1670 metais jis parašė knygą „Chromatica Medica“, kurioje aiškino, kad iš akių galima išskaityti vertingą informaciją apie žmogaus sveikatos būklę.
Iridologijos pradininku laikomas vengrų gydytojas Ignatz Peczely. 1861 m. radęs pelėdą sulaužyta koja, jis ėmėsi ją slaugyti. Pelėdos akies rainelėje Peczely pastebėjo juodą rėžį, kuris, jai pasveikus, pavirto kreivomis baltomis linijomis. Vėliau, jau tapęs gydytoju, Peczely pastebėjo, kad jo pacientų akies rainelėse, atsižvelgiant į ligą, taip pat būna panašių žymių. Susidomėjęs atradimu, gydytojas nubraižė ryšio tarp rainelės ir kūno žemėlapį.
Tuo pačiu metu 14 metų švedas Nils Liljequist susirgo po skiepų. Pradėjus gydyti stipriais vaistais, jis pastebėjo rainelės spalvos pasikeitimą, o po kelerių metų, susilaužęs šonkaulius, vėl pamatė panašius pokyčius. 1893 m. Liljequist sudarė atlasą, kuriame daugiau nei 258 piešinių, aiškinančių ryšius tarp rainelės, kitų kūno struktūrų ir funkcijų. Pasirodė, kad abiejų vyrų žemėlapiai buvo labai panašūs.
Dvidešimto amžiaus viduryje amerikietis gydytojas Bernard Jensen taip pat sudarė rainelės žemėlapius, kurie paplito visame pasaulyje.
Per savo gyvenimą jis analizavo daugiau nei 350 000 akių. Po jo mirties šį darbą tęsia jo marti dr. Ellen Tart-Jensen.
Neretai sakoma, kad pavasarį maišosi dangus su žeme. Orai labai permainingi, todėl šeimose, kuriose yra vaikų, padaugėja peršalimo ligų atvejų. Tačiau mažus vaikus užpuola ne tik peršalimas, todėl namų vaistinėlėje naudinga turėti ir kitų priemonių. Taigi pats metas atidžiau peržiūrėti namų vaistinėlę, skirtą vaikams – kas joje turėtų būti, kad netikėtai sunegalavus vaikui naktį nereikėtų važiuoti į vaistinę? ...
Skaityti daugiauŠiandieninis gyvenimo ritmas ir būdas gali turėti nemažai neigiamos įtakos vyro seksualiniam gyvenimui. Kai daug sėdima, mažai judama, nesveikai maitinamasi, patiriama daug streso, ne taip jau ir retai „kertama“ per bene svarbiausią vyrui faktorių – lytinį pajėgumą. Ką daryti, kad erekcijos funkcija būtų puiki, o lytinis potraukis nesumažėtų? ...
Skaityti daugiauArtėjant pavasariui didelė dalis mūsų ir vėl jaudinasi dėl to, kad nepavyks išvengti alergijos simptomų. Bepradedantys žydėti augalai ir jų į orą paleidžiamos žiedadulkės – bene svarbiausias sezoninės alergijos faktorius, kurio išvengti iš tiesų labai sunku. Ankstyvesnis antihistaminių vaistų vartojimas gali padėti išvengti sunkiausių alergijos simptomų. Tačiau ar kada nors domėjotės, kaip veikia šie populiariausi vaistai nuo alergijos? Ar jie saugūs senyviems pacientams? ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad vaiko patiriamą skausmą sustiprinti gali netgi netinkama aplinkinių reakcija ar „nedraugiška“ aplinka, todėl su vaikų skausmu reikia elgtis itin atsargiai ir skirti pakankamai dėmesio adekvačiam ir savalaikiam jo gydymui. Taigi kodėl būtina malšinti vaikų skausmą ir kokios vaistinės medžiagos dažniausiai vartojamos vaikų skausmo malšinimui? ...
Skaityti daugiauPriešlaikinė ejakuliacija – tai lytinės sveikatos sutrikimas, kai vyrui būdinga ankstyvesnė ejakuliacija, nei to pageidauja jis pats ir (arba) jo partnerė. Tai gana dažnai pasitaikantis lytinės sveikatos nusiskundimas. Vis dėlto dar vis vengiama apie tai atvirai kalbėti. Manoma, kad priešlaikinė ejakuliacija retkarčiais kamuoja net kas trečią vyrą, o maždaug kas penktam vyrui tai gali būti nuolatinė problema, trikdanti ne tik lytinio, bet ir bendrojo gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauTai gali atrodyti šiek tiek netikėta, bet nugaros skausmo priežasčių gali būti iš tiesų labai daug. Mes dalinamės dešimtimi dažniausiai pasitaikančių nugaros skausmo priežasčių ir faktorių. Galbūt kai kurios iš jų būdingos ir Jums? ...
Skaityti daugiauTikėtina, kad pasibaigus pandemijai gydymo įstaigas užplūs daugybė pacientų su gerokai pažengusiomis venų ligomis. Juk lėtinio venų kraujotakos nepakankamumo atvejai niekur nedingo, ir, tikėtina, pandemijos metu jų atsirado tik daugiau. Kaip geriau pasirūpinti savo kojomis per pandemiją? Kuo venoms naudinga fizinė veikla, bioflavonoidai ir heparino natrio druska? ...
Skaityti daugiauBurnos opelės, žaizdelės arba aftos – nemaloni ir varginanti problema. Ypatingai gleivinės vientisumo pažeidimai gyvenimo kokybei kenkia tuomet, kai jie linkę pasikartoti ir vis atsinaujinti. Ką reikėtų daryti, kad burnos opelės užgytų kuo greičiau? Ir kodėl būtina atkreipti dėmesį į ilgiau nei 3 savaites negyjančias burnos opeles? ...
Skaityti daugiauPieninių dantukų dygimas – ir džiugus, ir daugumai šeimų gana sudėtingas laikotarpis. Todėl pateikiame Jums 7 paprastus, bet genialius patarimus, kurie, tikime, padės palengvinti sudėtingą laikotarpį: ...
Skaityti daugiauPateikiame Jums 5 faktus apie mėnesinių skausmą, kurių galbūt iki šiol dar nežinojote. Galbūt jie paskatins labiau susirūpinti savo sveikata ir suprasti, kad kasdienei veiklai trukdantis mėnesinių skausmas nėra normalus reiškinys. ...
Skaityti daugiauTikrosios varginančio ir nuolat pasikartojančio pilvo pūtimo priežasties nustatymas gali tapti dideliu iššūkiu, nes tai gana nespecifiškas sveikatos sutrikimas. Vis dėlto dažniausiai pilvą pučia dėl per didelio nuryto oro kiekio, tam tikro maisto valgymo ir netgi... streso. Kokios galimos kitos pilvo pūtimo priežastys ir kada dėl jo jau reikėtų kreiptis į gydytoją? ...
Skaityti daugiauŠiuo metu šeimos gydytojai dažnai sulaukia tėvelių klausimų, ar jie galėtų paskirti kažką tokio, kas greitai ir veiksmingai sustiprintų vaikų imunitetą. Deja, bet tokie preparatai tiesiog neegzistuoja, nes vaikų imuninė sistema – sudėtingas ir dar nebrandus apsaugos kompleksas, kurį reikia stiprinti ištisus metus, o ne tik susirgus. Pasirodo, kad kartais belieka tik... laukti. Kodėl atrodo, kad šiuolaikinių vaikų imunitetas – silpnesnis ir jie serga žymiai dažniau?...
Skaityti daugiauAr žinote, kas iš tikrųjų yra kosulys? Kaip gydomas sausas, o kaip – drėgnas kosulys? Ir kada dėl kosulio jau reikėtų kreiptis į gydytoją? Atsakymus į šiuos svarbius klausimus rasite straipsnyje. ...
Skaityti daugiauStomatitas – dažniausia burnos žaizdelių susiformavimo priežastis. Ar žinote, kokios stomatito formos pačios įprasčiausios? O kas galėtų padėti greičiau ir lengviau susidoroti su burnos opelėmis? ...
Skaityti daugiauPieninių dantų dygimo sukeliamas diskomfortas gali išderinti ne tik mažylio, bet ir visos šeimos dienotvarkę. Ką reikėtų žinoti apie pirmųjų dantų dygimą ir kas galėtų padėti šį laikotarpį išgyventi lengviau? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? Ar tikrai? Dalinamės penkiais dalykais, kuriuos reikėtų žinoti apie vaikų slogą. Galbūt jie padės pakeisti Jūsų nuomonę, kad vaikų sloga nėra jau tokia maža bėda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – lėtinė liga, kurios išvengti nepavyksta praktiškai nė vienam vyrui. Nors prostatos didėjimas yra gana natūralus reiškinys, tai nereiškia, kad ligą reikėtų ignoruoti. Negydoma gerybinė prostatos hiperplazija gali pridaryti kur kas daugiau bėdų nei tik šlapinimosi sutrikimai. Nors ir jie vyro gyvenimui „žavesio“ tikrai neprideda. ...
Skaityti daugiauPasirodo, kad pasikartojantis (recidyvuojantis) aftinis stomatitas gali kamuoti net kas penktą planetos žmogų. Neįtikėtina, bet tai gana dažna liga, į kurią neretai tiesiog numojama ranka. Ir visai be reikalo. Juk burnos opelių sukeliamas diskomfortas gali prišaukti kur kas daugiau bėdų – pacientas gali vengti tinkamai išsivalyti dantis ar sočiai ir maistingai pavalgyti, nes jam tiesiog labai skauda. O prasta burnos higiena ir nepakankama mityba sukelia dar daugiau bėdų, ar ne?...
Skaityti daugiauPodagra neretai vadinama „karalių liga“ arba „ponų liga“. Pasirodo, kad toks ligos sinonimas atkeliavęs iš senų laikų, kai skausmingais sąnarių uždegimais dažniausiai susirgdavo papuotauti mėgstantys kilmingieji, ant kurių stalo tikrai netrūkdavo riebios mėsos ar prašmatnių jūros gėrybių. Vis dėlto šios lėtinės ligos aktualumas šiandien tikrai nesumažėjęs. Kas yra podagra ir kokie jos klinikiniai požymiai? Kokie šios lėtinio medžiagų apykaitos sutrikimo gydymo principai? ...
Skaityti daugiauVaikų sloga – maža bėda? O ką pasakysite apie tai, kad vidurinės ausies uždegimas dažniausiai prasideda būtent nuo slogos? Vaikų anatomija tokia, kad nosis ypatingai susijusi su ausies struktūromis ir tinkamai negydoma sloga gali baigtis skausmingu otitu. Taigi ką svarbu žinoti apie mažų vaikų slogą ir kaip teisingai lašinti nosies lašus? ...
Skaityti daugiauĮprasčiausi venų varikozės simptomai, kurie matomi plika akimi – tai išsiplėtusios, sustorėjusios, į odos paviršių iššokusios venos. Tačiau venų varikozė neapsiriboja vien tik estetiniais pokyčiais, kurie paprastai pastebimi vėliau. Jos metu kojas gali skaudėti, jos gali gana stipriai tinti. Nuolatinis kojų nuovargis menkina gyvenimo kokybę, o būtinybė kojas slėpti po kelnėmis ar ilgais sijonais – labai vargina pacientą. Tai nėra tik estetinė problema, kaip mano daugelis. Tai – rimtas kraujotakos sutrikimas, kurį reikia gydyti. ...
Skaityti daugiauGerybinė prostatos hiperplazija – normalus ir daugumos vyrų neaplenkiantis gerybinis procesas, su kuriuo susiduria net iki 90 proc. į devintąją dešimtį įžengusių vyrų. Pirmieji prostatos arba priešinės liaukos histologiniai požymiai jau stebimi 30-40 metų sulaukusiems vyrams, tačiau statistika rodo, kad su įvairiais šlapinimosi sutrikimais vyrai gali susidurti bet kuriuo savo gyvenimo laikotarpiu. Kodėl išsivysto gerybinė prostatos hiperplazija? Kokie rizikos faktoriai didina ankstyvesnio šios ligos pasireiškimo riziką? ...
Skaityti daugiauKai alerginio rinito atvejų nuolat daugėja ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir tarp vaikų, kyla natūralus klausimas – ką būtų galima padaryti, kad ši liga kuo mažiau menkintų gyvenimo kokybę? Ne vienas mokslinis tyrimas rodo, kad reguliarus nosies plovimas jūros vandeniu gali būti labai naudingas tuomet, kai kovojama su varginančiais alerginio rinito simptomais. ...
Skaityti daugiauŠirdies ir kraujagyslių ligų sukeliamos komplikacijos vis dar išlieka viena dažniausių mirties priežasčių. Arterinė hipertenzija – vienas labiausiai paplitusių širdies ir kraujagyslių susirgimų, kuri kasmet nusineša labai daug gyvybių visame pasaulyje. ...
Skaityti daugiauNesunkų vaikų peršalimą galima gydyti ir namuose. Jei vaikas jaučiasi gana gerai, karščiavimas nėra didelis, jis aktyvus ir nori žaisti, tuomet gali pakakti ir vaistininko patarimo. Jokiais būdais negalima savavališkai duoti kokių nors antibiotikų – peršalimą dažniausiai sukelia virusai, o antibiotikai virusų tiesiog neveikia. Neracionalus antibiotikų vartojimas ne tik pavojingas sveikatai – dėl to didėja ir bakterijų atsparumas jiems. Vadinasi, vieną dieną galime nebeturėti efektyvių vaistinių preparatų, skirtų bakterinėms infekcijoms gydyti. ...
Skaityti daugiau