Akys – ne tik sielos, bet ir sveikatos veidrodis?

Net patyręs iridologas ne visada turi galimybę nustatyti teisingą diagnozę, užtat skrandis 95 proc. matomas be klaidų.
 

Sakoma, kad akys – tai sielos veidrodis. Pasirodo – ne tik. Tikri specialistai iš akių rainelės gali spręsti ir apie fizinę žmogaus sveikatą. Iridologai teigia, jog pagal tai, kaip pakinta rainelės paviršiaus piešinys ir kaip yra pasiskirstęs pigmentas, gali būti diagnozuojamos kitų organų veiklos sutrikimas. Tiesa, kaip rašoma Vikipedijoje, objektyvūs tyrimai iridodiagnostikos veiksmingumo nepatvirtina. Taigi, norėdami išsiaiškinti šios diagnostikos būdo galimybes, kalbėjomės su Kaune įsikūrusios akių klinikos „Feigenta“ gydytoja okuliste iridologe Tamara Feigina.
Pacientai, o kartais ir patys medikai dažnai ne taip supranta iridodiagnostikos sąvoką. Manoma, kad tiksli diagnozė apžiūrint akį dažniausiai nėra įmanoma. Kiek vis dėlto ji gali būti tiksli?
Nė vienas, net pats tobuliausias diagnostikos metodas neduoda tokio platumo organizmo būklės vaizdo, kaip duoda iridodiagnostika. Tačiau didelis jos informatyvumas turi ir nemažai sunkumų. Vizuali rainelės analizė turi subjektyvumo elementus. Vaizdo analizė – ilgas ir daug pakopų turintis procesas, kuris reikalauja įtempto dėmesio, perrinkimo atmintyje analoginių atvejų, kai pasireiškė adaptacioniniai-trofiniai pakitimai rainelėje. O tai didele dalimi priklauso nuo gydytojo asmenybės, patirties, erudicijos. Gydytojas turi turėti gerą vaizdinę atmintį, sugebėjimą tiksliai matyti spalvą ir formą, vaizdinį mąstymą. Visa tai, atsižvelgiant į iridodiagnostikos teikiamus duomenis, didelę apimtį ir sudėtingą tarpusavio ryšį, turi esminį vaidmenį iridodiagnostikoje. Diagnozuojant šiuo metodu, reikia būti labai atsargiam ir neskubėti su išvadomis. Apie tikslią diagnozę daugeliu atvejų galima kalbėti tik panaudojus anamnezės duomenis, papildomus tyrimų metodus, atitinkamų specialistų konsultacijas.
Į ką kreipiamas dėmesys: ar į rainelės struktūrą, spalvų pokyčius? ar tai lyg žemėlapis su atskiromis zonomis, rodančiomis tam tikrų organų būklę?
Pagrindinės rainelės savybės yra spalva, paviršiaus piešinys ir reljefas. Apžiūrint rainelę, reikia tiksliai nustatyti jos pagrindines makrostruktūras ir dalis, kurias naudojame kaip orientyrus. Iridologai skirsto rainelę į didelį skaičių juostų, sektorių ir projekcinių zonų, kurie svarbūs diagnostikoje.


Ar, pro mikroskopą pažvelgus į akies rainelę, galima pastebėti genetinius polinkius, šeimos paveldimumo liniją?
Taip, galima. Kiekvieno žmogaus rainelė yra nepakartojama taip pat , kaip ir jo išvaizda arba pirštų odos piešiniai. Rainelės išvaizda apibrėžiama tiek paveldimais ženklais, tiek ir įgytais jos formos, struktūros, tankumo ir spalvos pakitimais. Įprasta, kad pagrindinė savybė, pagal kurią nustatomas paveldimumas, yra rainelės tankumas. Kai kalbame apie paveldimumą iridologijoje, pirmiausia turime galvoje įgimtą gyvybingumo, pasipriešinimo, adaptacinių ir regeneratyvinių organizmo galimybių laipsnį. Perkeltine prasme, turima omenyje „sveikatos lygis arba kokybė“, gauta iš tėvų. Yra žinoma, kad rainelė yra struktūra, atspindinti įgimtus defektus, kurie yra paveldimi iki ketvirtos kartos imtinai. Šiais laikais yra visas kompleksas iridoženklų, kurie charakterizuoja tiek paveldėtą „organų silpnumą“, tiek ir polinkį sirgti viena ar kita konkrečia liga.
Labai svarbus supratimas apie rainelės tankumą. Kuo tankesnė rainelė, tuo sveikesnis ir stipresnis organizmas.
Ar rainelėje galima pastebėti tokias būkles, kurios kliniškai pasireikš tik daug vėliau? Tai suteiktų galimybę susirūpinti ir užkirsti kelią kokios nors būklės progresavimui.
Iridodiagnostikos metodo dėka galima pastebėti ankstyvose stadijose onkologines ligas, uždegimo procesus ir laiku nusiųsti pacientą pas atitinkamą gydytoją specialistą.
Ar ligos pažeista (susirgusi) akis, ankstyvas lęšiuko drumstėjimas nepraranda diagnostikos galimybės?
Didelių sunkumų iridologams, kurie nėra oftalmologai, sukelia amžiaus nulemti rainelės pakitimai ir pakitimai, kurie susiję su perneštomis akių ligomis. Pvz., rainelės pakitimus, esant iridociliarinei distrofijai, tokie specialistai gali klaidingai traktuoti kaip sunkią daugelio organų (atitinkamai pagal jų projekciją rainelėje) patologiją.
Ar neturi reikšmės regėjimo susilpnėjimas? Ar tai visai nesusiję dalykai?
Didelės įtakos refrakcija neturi. Įtaką gali turėti didelio laipsnio trumparegystė, dėl kurios keičiasi rainelės struktūra.
Ko negali nustatyti iridologas, t.y. ko nereikėtų tikėtis?
Iridologijoje yra nemažai specifinių sunkumų. Net patyręs iridologas ne visada turi galimybę nustatyti teisingą diagnozę. Jei ligos procesas vyksta be skausmo, patologiniai iridoženklai dažniausiai nepasireiškia. Tai būdinga įgimtai patologijai (organų cistos, širdies ydos ir pan.), dažnai ir pažeistiems inkstams, širdžiai ir kitiems organams, kurie turi mažai receptorių. Sunku diagnozuoti plaučių ligas pagal rainelę, nes turi mažai receptorių. Užtat skrandis 95 proc. matomas be klaidų.
Kiek populiarus šis diagnostikos metodas Lietuvoje? Ar daug šalininkų , kas kreipiasi ir kodėl?
Lietuvoje iridodiagnostika nėra populiari. Net mažai gydytojų žino tą metodą. Todėl ir mažai kas kreipiasi. Dažniausiai tai būna žmonės, kuriems niekaip nenustatoma diagnozė. Jie šį metodą sužino iš pažįstamų, kurie parekomenduoja.
Kiek žinau, jūsų specialybė – akių ligų gydytoja. Kas paskatino imtis iridodiagnostikos? Ar tai, kad esate akių ligų specialistė, padeda?
1989 m. išklausiau paskaitų kursą „Akies biomikroskopija su iridodiagnostikos pagrindais“ Akių gydymo ir diagnostikos centre „Oculus“. Kursą vedė mokslų daktarė N. B. Šulpina. Vėliau aš labiau pradėjau domėtis iridodiagnostika ir kitais metais nuvažiavau mokytis į Maskvą, į II Maskvos institutą, kur iridodiagnostikos kursas truko 2 mėn. Gavusi diplomą, grįžau ir pradėjau dirbti.
Taip, aš esu akių gydytoja. Ir tai man labai padeda. Vien tik pažiūrėjusi į žmogaus akį, aš matau bendrą organizmo būklę. Matau, kiek žmogaus organizmas yra stiprus ar silpnas, ir galiu prognozuoti, kaip greitai jis pasveiks.
Įdomu
Pirmoji paskelbta akių rainelės, analizė kaip diagnostikos būdas gali būti priskirta gydytojui Philippus Meyens. 1670 metais jis parašė knygą „Chromatica Medica“, kurioje aiškino, kad iš akių galima išskaityti vertingą informaciją apie žmogaus sveikatos būklę.
Iridologijos pradininku laikomas vengrų gydytojas Ignatz Peczely. 1861 m. radęs pelėdą sulaužyta koja, jis ėmėsi ją slaugyti. Pelėdos akies rainelėje Peczely pastebėjo juodą rėžį, kuris, jai pasveikus, pavirto kreivomis baltomis linijomis. Vėliau, jau tapęs gydytoju, Peczely pastebėjo, kad jo pacientų akies rainelėse, atsižvelgiant į ligą, taip pat būna panašių žymių. Susidomėjęs atradimu, gydytojas nubraižė ryšio tarp rainelės ir kūno žemėlapį.
Tuo pačiu metu 14 metų švedas Nils Liljequist susirgo po skiepų. Pradėjus gydyti stipriais vaistais, jis pastebėjo rainelės spalvos pasikeitimą, o po kelerių metų, susilaužęs šonkaulius, vėl pamatė panašius pokyčius. 1893 m. Liljequist sudarė atlasą, kuriame daugiau nei 258 piešinių, aiškinančių ryšius tarp rainelės, kitų kūno struktūrų ir funkcijų. Pasirodė, kad abiejų vyrų žemėlapiai buvo labai panašūs.
Dvidešimto amžiaus viduryje amerikietis gydytojas Bernard Jensen taip pat sudarė rainelės žemėlapius, kurie paplito visame pasaulyje.
Per savo gyvenimą jis analizavo daugiau nei 350 000 akių. Po jo mirties šį darbą tęsia jo marti dr. Ellen Tart-Jensen.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai