Pranešimai apie daugiau galvos ir kaklo vėžio, kurį sukelia žmogaus papilomos virusas (HPV), atvejų kai kuriuos žmones paskatino pareikšti, kad dėl to kalti seksualinio elgesio pokyčiai, ypač – dažnesnis oralinis seksas.
Tačiau ekspertai sako, kad tokios išvados yra pernelyg skubotos ar bent jau išpūstos ir tik be reikalo kelia paniką. Nors oralinis seksas gali būti kai kurių galvos ir kaklo vėžio rūšių rizikos veiksnys, neva egzistuojantis ryšys, anot ekspertų, kol kas yra labiau teorinio pobūdžio. Be to, vėžio išsivystymo riziką didina daug kitų veiksnių, įskaitant imuninės sistemos būklę, sakė Sara Rozenkvist (Sara Rosenquist), Šiaurės Karolinoje gyvenanti psichologė ir sekso terapeutė.
Apskritai, monogaminius santykius puoselėjantiems žmonėms nėra jokios priežasties riboti sekso įvairovę, jei jų partneris yra sveikas, teigė ji. S. Rozenkvist neseniai paskelbė straipsnį žurnale „Journal of Sexual Medicine“, siekdama išsklaidyti mitus apie oralinį seksą ir vėžį.
HPV ir vėžys
Pirma, S. Rozenkvist pažymi, kad galvos ir kaklo vėžio atvejų nedaugėja. Kalbant apie šių rūšių vėžį kaip apie grupę, JAV per pastaruosius 25 metus vis mažiau žmonių serga. Kita vertus, padaugėjo HPV sukeliamų galvos ir kaklo vėžio atvejų, daugiausia tarp jaunesnių žmonių. Manoma, kad HPV daugiausia plinta lytiniu būdu. Šis virusas sukelia beveik visus gimdos kaklelio vėžio atvejus, taip pat dėl jo atsiranda genitalijų karpos ir susergama išangės vėžiu, tačiau ryšys tarp HPV ir burnos vėžio mažiau aiškus. Oralinis seksas siejamas su didesne HPV sukeliamų burnos infekcijų bei burnos vėžio rizika. Tačiau tą patį galima pasakyti apie seksą apskritai.
Šiais metais Amerikos medicinos asociacijos žurnale („Journal of the American Medical Association“) paskelbto tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės, užsiiminėjantys oraliniu seksu, turi dvigubai didesnę tikimybę susirgti HPV sukeliama burnos infekcija nei tie, kurie tokio sekso nepraktikuoja. Kita vertus, bet kokių lytinių santykių turintiems žmonėms rizika užsikrėsti HPV sukeliama burnos infekcija yra 8 kartus didesnė nei visai nesimylintiems.
Duomenų, rodančių tiesioginį ryšį tarp seksualinio elgesio pokyčių ir didesnio su HPV susijusio vėžio atvejų skaičiaus, paprasčiausiai nėra, rašė dr. Maura Gilison (Maura Gillison), Ohajo valstijos universiteto Vėžio tyrimų padalinio pirmininkė ir HPV tyrėja, el. laiške, skirtame „MyHealthNewsDaily“.
Kada reikėtų susirūpinti dėl HPV?
HPV infekcija tampa pavojinga, kai organizmą kamuoja ilgą laiką, nes tokia infekcija gali lengviau sukelti vėžį, pasakojo S. Rozenkvist. Be to, ilgalaikė infekcija reiškia, kad organizmo imuninė sistema nepajėgia su ja kovoti. Taigi, bet kokie veiksniai, bloginantys imuninės sistemos veiklą, gali padidinti vėžio riziką.
Kuo daugiau sekso partnerių žmogus turi, tuo labiau apkraunama jo imuninė sistema. Taigi, jeigu kokie nors seksualinio elgesio pokyčiai ir yra atsakingi už burnos vėžio, sukeliamo HPV, atvejų padažnėjimą, tai didesnis paleistuvavimas, ne oralinis seksas, sakė S. Rozenkvist.
Amerikos medicinos asociacijos žurnale išspausdinto tyrimo rezultatai parodė, kad tarp paauglių ir suaugusiųjų, turėjusių 20 ar daugiau sekso partnerių, vienas iš penkių buvo užsikrėtęs HPV burnos infekcija. Kito tyrimo metu buvo nustatyta, jog žmonės, per savo gyvenimą oraliniu būdu tenkinę 6 ar daugiau partnerių, turėjo aštuonis kartus didesnę tikimybę susirgti burnos ar gerklės vėžiu.
Jei jūsų santykiai monogaminiai, o per savo gyvenimą esate turėję mažiau nei 6 partnerius, didelė tikimybė, kad jūs ir jūsų partneris keisitės HPV infekcijomis, kurios tai paūmės, tai nuslops, teigė S. Rozenkvist. Jeigu jums pavyks atsikratyti HPV, o jūsų partneriui – ne, jums abiem gresia ilgalaikė infekcija, pridūrė ji. 2006 m. atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad ilgalaikė HPV infekcija pas kurį nors iš partnerių dešimt kartų padidina kito partnerio riziką užsikrėsti ilgalaike infekcija.
Monogaminėms poroms, „neinančioms į kairę“ ir nesusiduriančioms su imuninę sistemą silpninančiais veiksniais, nereikėtų nerimauti dėl HPV, sakė sekso terapeutė. „Lytiškai aktyvūs suaugusieji turėtų sveikai gyventi (tai stiprina imunitetą) ir reguliariai lankytis pas gydytojus apžiūrai, kad infekcijas būtų galima anksčiau aptikti ir sėkmingai gydyti“, – teigė S. Rozenkvist. Ji taip pat patarė poroms mažiau nerimauti, nes nerimas ir stresas irgi silpnina imuninę sistemą.
Praneškite draugams ir pažįstamiems: teiginys, kad oralinis seksas gali sukelti burnos vėžį, šiuo metu tėra tik spėjimas, sako ekspertai. Sveikoms monogaminėms poroms greičiausiai nėra ko nerimauti.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę