Gera savijauta, sveikatą tausojantis maistas bei gražiai išvaizdai skirti ekologiški gaminiai – šiomis gėrybėmis mus gali apdovanoti gamta, tačiau nevalia pamiršti – norint tai gauti, reikia deramai žemę prižiūrėti. Naudą gamtai ir žmogui teikianti žemdirbystė, visų pirma, prasideda nuo filosofijos, požiūrio į mus maitinančią žemę. Apie visa tai, biodinaminės žemdirbystės koordinatorė Lietuvoje – Rasa Čirienė.
Kuom ypatinga biodinaminė žemdirbystė?
Biodinaminė žemdirbystė – tai aukštesnė ekologinės žemdirbystės pakopa, kuri už ją savo principais mažiausiai tris kartus yra griežtesnė.
Pirma taisyklė – visas ūkis turi būti biodinaminis. Negali būti, kad pusė ūkio ar, pavyzdžiui, trečdalis, būtų chemizuotas, pilamos trąšos, chemija, visokie pesticidai ir pan., o kita pusė būtų ekologiška. Ūkis turi būti pilnai pertvarkytas į ekologinį, ir iš jo – į biodinaminį. Jei ūkis nėra ekologinis, jis negali siekti biodinaminio statuso.
Biodinaminė žemdirbystė pagrįsta visai kitu požiūriu, kaip mes žemę dirbame ir kas iš jos turi išaugti. Vienas dalykas, mes tarnaujame žemei, norėdami atsidėkoti, dirbame ją teisingai, o ji mums duoda sveikus produktus. Nenaudojamos jokios cheminės trąšos, jokie pesticidai – tai yra uždrausta.
Kada atsirado ši alternatyvios žemdirbystės rūšis?
Biodinaminei žemdirbystei pamatai buvo pakloti 1924 metais, po Pirmojo pasaulinio karo. Ano meto pažangūs ūkininkai, manoma, kad prie to galėjo prisidėti ir tuometinis žemės ūkio ministras A. Stulginskis, susirinko į vieną krūvą, ieškodami alternatyvių būdų, kaip galima ūkininkauti kitaip – nenaudojant dirbtinių azoto trąšų, dėl kurių, kaip buvo pastebėta, augalas išsigimsta.
Šių pagrindų autorius yra vokiečių filosofas Rudolfas Šteineris. Visų pirma buvo pasakyta, ką reikia daryti, kaip viską reikia vystyti, kaip žemę reikėtų dirbti. Buvo daug kalbama, kad augdamas augalas yra veikiamas aplinkos – tos, kuri yra žemės gelmėse ir kosmose.
Kuom yra keičiamos dirbtinės trąšos?
Šiam tikslui yra naudojami specialūs preparatai, kuriuos kiekvienas ūkininkas savo ūkyje pasigamina pats.
Pirmiausiai, reikia stebėti, kaip veikia kosmoso jėgos ir jas nukreipti taip, kad jos teigiamai veiktų augalų augimą – tam skirti yra purškiami biodinaminiai preparatai: karvės ragų ir mėšlo bei karvės ragų ir krištolo. Pirmasis skirtas purkšti dirvai, antrasis – augalams, kad jie būtų vitališki, gyvybingi, sveiki. Atitinkamai, jei žmogus valgo sveiką augalą – jis ir yra sveikas, vitališkas, stiprus.
Kiti preparatai yra skirti kompostui. Kad nenualintume žemės, reikia padėti jai nuolat atsinaujinti – tam yra kompostuojamas mėšlas ir į jį dedamos tam tikros specialiai pasiruoštos augalinės medžiagos: ramunėlė, kraujažolė, dilgelė, valerijonas, ąžuolo žievė, kiaulpienė.
Biodinaminė žemdirbystė Lietuvoje kultivuojama jau trečius metus ir apie 10 ūkių šiuo metu siekia biodinaminio ūkio statuso, bet iš pajūrio – nė vieno. Galbūt sąlygos tam netinkamos?
Tokiai žemdirbystei nėra netinkamos žemės. Ji prieš 35 metus pradėta vystyti ir Egipte , šalia Kairo, smėlynuose. Dabar ten yra keli tūkstančiai hektarų, kur auginami grūdai, rožės, ganosi karvės – tam netgi smėlis tinka.
Tai yra ta žemdirbystė, kuri neteršia gamtos, o Klaipėdoje turime tokią jautrią ekosistemą, Baltijos jūrą, kuri pamažu tampa gėlavandene. Jūros žydėjimas dabar prasideda žymiai anksčiau – vasaros pradžioj. Ir dėl ko jis atsiranda – tai Baltijos jūros užterštumas, kuris kyla dėl chemizuoto žemės ūkio, kur naudojamos ne ekologiškos darbo priemonės, o su substratais.
Biodinaminiai ūkiai nėra vienpusiai. Visada yra didžiulis reikalavimas – laikyti žolėdžius gyvulius. Pagrindinis motininis gyvūnas yra karvė. Pagražėtų visas pajūrio regionas, jei pamatytume karves. Ir negana to, jos visos turi būti su ragais, nuraginti karvių negalima.
Vakarų Lietuvoje esanti Šilutė, Rusnė – šios vietos taip pat puikiai tinka šiai žemdirbystei. Ten per potvynius biodinaminis vanduo padeda nuplauti „chemiją“.
Kokius biodinaminės žemdirbystės principus gali pritaikyti tie, kas turi sodą ar mažą dirbamos žemės plotą šalia namo?
Galima naudoti daržo kompostą. Jis daromas kaip sluoksniuotas pyragas: sluoksnis – nuravėtų žolių, sluoksnis – žemės, tada – mėšlo ir, galiausiai, viskas apšlakstoma valerijono vandens preparatu.
Sodininkai gali naudoti biodinaminį astronominį sėjos kalendorių. Dar gal net geriau nei stambūs ūkininkai gali pagauti laiką, kada gerai sodinti pomidorus, sėti salotas, sraiges iš sodo surinkti, kad nebūtų naikinama jų populiacija.
Prekiaujate biodinamine kosmetika. Kaip ji susijusi su taip pat pavadinta žemdirbyste?
Tai natūrali kosmetika, kurios gamyboje yra panaudojama mažiausiai 66 procentai biodinaminiame ūkyje užaugintų produktų.
Nuo 1928 m. visame pasaulyje ji žymima vienodai – „Demeter“ logotipu. Tai susiję su Demetra – vaisingumo ir žemės deive. Gauti šį logotipą nėra paprasta – tai užtrunka apie 2 metus, ūkis yra nuolat tikrinamas, turi atitikti 10 puslapių surašytus reikalavimus.
Kaip gaminama ši kosmetika?
Gaminant kosmetiką yra taikomi tam tikri procesai – dinamizavimas arba ritmizavimas. Tai reiškia, kad gaminama dantų pasta, veido kremas ar tonikas veidui, yra sustiprinami energetiškai. Naudojamas tam tikras ritmas, pavyzdžiui, kaip maišant blynus, – tik iš pradžių ten yra įvedama tvarka, o tada chaosas. Taip užtikrinama ilgesnė galiojimo trukmė.
Biodinaminės kosmetikos sudėtyje leidžiamos tik kelios konservuojančios medžiagos: natrio ir kalio druska. Bet daug firmų ir jų nenaudoja, nes yra kitų alternatyvių medžiagų.
Taip pat svarbus tam tikras dienos, paros metas, kada kremai yra užmaišomi. Kartais atsikeli ir gerai jautiesi, kartais – blogai, tai susiję su kosmoso jėgomis. Gaminant visada yra atsižvelgiama į planetų išsidėstymą – saulės, mėnulio, tolimųjų žvaigždynų, zodiako žvaigždynų. Planetos perteikia į žemę tam tikrą impulsą, pvz., jei lapų dieną yra daromi kremai, tai 100 proc. – jie greičiau suges.
Yra planetarinis biodinaminis kalendorius, kuriame sužymėta, kada turi būti surenkamos gėlės ar kiti augalai, naudojami biodinaminės kosmetikos gamyboje.
Kovo 27-29 dienomis Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, parodos „Sveikata ir ekologija 2015“ lankytojai turės galimybę įsigyti gamtai draugiškų biodinaminės kosmetikos gaminių. Bus pristatomos produktų linijos, specialiai sukurtos vaikams, paaugliams, suaugusiems.
Kovo 27-ąją 18 val. vyks seminaras „Biodinaminė kosmetika gražina kūną ir sielą“. Pranešėja – ekologinės krautuvės „Žalia rasa“ vadovė, biodinaminės žemdirbystės Lietuvoje koordinatorė Rasa Čirienė.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę