Prof. Algimantas Kirkutis, LR SAM darbo grupės narys, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūraliosios medicinos rūmų (LSNR) prezidentas Rolandas Petkevičius, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto doktorantas, LSNR narys
Lietuvoje yra susidariusi neapibrėžta situacija dėl natūraliosios medicinos ir jos įjungimo į bendrą sveikatos sistemą. Ir pirmiausia – vartojami labai prieštaringi ir nepakankamai konkretūs pavadinimai: netradicinė medicina, liaudies medicina, pakeičiamoji medicina, natūralioji medicina ir pan. Gerai, kad žengiami pirmieji žingsniai sukurti vieningą sistemą, bet pradžia, kaip visada, sunki.
Didžiausia problema – terminų įvairovė ir neapibrėžtumas
Terminų įvairovė susiklostė dėl įvairių priežasčių. Sakykime, tarptautiniame profesinės veiklos klasifikatoriuje šios medicinos srities specialistams apibūdinti vartojamas terminas „tradicinės ir papildomosios medicinos profesionalai“ (angl. Traditional and complementary medicine profesionals). Lietuviškai tai išversta kaip „tradicinės ir liaudies medicinos specialistai“. Toks pavadinimas, aišku, kelia sumaištį.
Kitas pavyzdys. Viename populiariausių lietuviškų elektroninių anglų–lietuvių kalbų žodynų angl. complementary medicine verčiama kaip „netradicinė medicina“ .
Tokių pavyzdžių galima rasti ir daugiau.
Didelė problema yra ta, kad Lietuvoje pavadinimą „tradicinė medicina“ iki šiol įprasta taikyti oficialiajai medicinai (biomedicinai) apibūdinti.
Chaosą būtina sutvarkyti
Siekiant sutvarkyti įsivyravusį chaosą, pirmiausia reikia labai aiškiai įvardinti sąvokas, pagaliau Lietuvoje įvedant pasaulyje pripažintus terminus. Tik tada galima paruošti reikalingus dokumentus veiklai reglamentuoti.
Pasaulio patirtis
Pasaulinė sveikatos apsaugos organizacija (PSO) šios medicinos srities visumai apibūdinti pasiūlė vartoti terminą „tradicinė medicina ir papildomoji – alternatyvioji medicina“ (TM/PAM) (angl. Traditional medicine and complementary, alternative medicine (TM/CAM)).
Tradicinė medicina ir papildomoji – alternatyvioji medicina – tai du skirtingi terminai.
Tradicinė medicina yra platus terminas, apimantis tokias gydymo sistemas, kaip kinų medicina, indų ajurveda, arabų unani, ir gausias vietinių medicinos tradicijų formas.
PSO dokumentuose šis terminas dažniausiai vartojamas kalbant apie Afriką, Lotynų Ameriką, Pietryčių Aziją ir Okeaniją, o papildoma ir alternatyvioji medicina – Europą, Šiaurės Ameriką ir Australiją. Mat šiuose regionuose tradicinė medicina nėra įtraukta į nacionalinę sveikatos apsaugos sistemą, taigi iš esmės yra alternatyvi.
Kai kalbama apie visus regionus bendrai, vartojama minėtoji apibendrinanti sąvoka TM/PAM.
Pritarta pripažintam terminui
Būtent todėl specialiai šiam klausimui spręsti prie Sveikatos apsaugos ministerijos sukurta Liaudies ir netradicinės medicinos sistemų problemų nagrinėjimo darbo grupė siūlo oficialiam aptariamos medicininės veiklos įvardijimui vartoti PSO pripažintą terminą „tradicinė medicina / Papildomoji ir alternatyvioji medicina“ (TM/PAM).
Kad visuomenė geriau suprastų šios medicininės praktikos esmę, siūlomas ir trumpesnis terminas – natūralioji medicina.
Preliminarus metodų klasifikavimas
Antras svarbus klausimas yra naudojamų klinikinėje praktikoje šių diagnostikos ir gydymo metodikų klasifikavimas. Sudarytas preliminarus jų klasifikatorius ir išskirtos šešios grupės:
1. Biosisteminio poveikio metodikos: natūraliosios mitybos sistemų taikymas, kvapų (aromoterapija), augalų (fitoterapija), gyvūnų (apiterapija, hirudoterapija, delfinoerapija, hipoterapija) ir kt. gydomojo poveikio metodai.
2. Manualinio kontakto su pacientu metodikos: masažas, akupunktūra;, chiropraktika, osteopatija, su-džok ir kt.
3. Integruotų fizinių pratimų metodikos: kineziterapija, šiaurietiškas vaikščiojimas, joga, chi-gun, tai chi ir kt.)
4. Gamtinių-fizikinių veiksnių metodikos: pirčių terapija, balneoterapija, šviesos, šilumos, šalčio terapija, Folio metodas ir kt.
5. Psichosomatinio gydomojo poveikio metodikos: meno terapijos, dvasinė ir psichinė meditacija, hipnoterapija, sielovada, malda ir kt. psichoterapinio poveikio metodikos.
6. Bioenergetinio gydomojo poveikio metodikos: gydymas biolaukais, reiki – gydymas rankomis neliečiant paciento ir kt.
Turint galvoje ribotas darbo grupės galimybes, atsakomybę, mastą ir problemos naujumą, reikalinga visuomenės diskusija ir parama šiam darbui.
Tad darbo grupė kviečia kiekvieną pareikšti savo samprotavimus ir nuomonę.
Pasiūlymus ir informaciją prašome siųsti elektroniniu paštu darbo grupės pirmininkei LR SAM viceministrei dr. Jadvygai Zinkevičiūtei jadvyga.zinkevičiute@sam.lt ir prof. Algimantui Kirkučiui algimantas.kirkutis@gmail.com
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę