Triukšmas kenkia sveikatai
Apskaičiuota, kad silpniausias garsas, kurį gali girdėti sveiko žmogaus ausis, – 0 dB. Riba, nuo kurios garsas jau sukelia skausmą ir pažeidžia klausą, yra 110–120 dB.
Kad lengviau įsivaizduotume, palyginkime kai kurių garsų stiprumą. Pavyzdžiui, normalus kvėpavimas sukelia 10 dB stiprumo garsą. Lietaus šniokštimo ar veikiančio šaldytuvo, kurio paprastai negirdime (nes esame prie jo pripratę), garsas siekia 50 dB. Normaliai kalbantis žmogus sukelia 60 dB stiprumo garsą. Diskotekoje, simfoniniame orkestre mūsų ausys patiria 110 dB stiprumo garsą. Tokio paties stiprumo, beje, yra ir verkiančio kūdikio garsas. Laimei, daugeliui iš mūsų sprogimo ar kylančios sunkiosios raketos garsą, kuris siekia 180 dB ir gerokai viršija skausmo slenkstį, išgirsti tenka tikrai retai.
Klausos ir klausos organus gali pažeisti labai stiprūs garsai, pavyzdžiui, kylančio reaktyvinio lėktuvo variklių sukeltas garsas, sprogimo garsas ir t.t.
Netiesioginį triukšmo poveikį sveikatai sukelia ne tokie stiprūs garsai, tačiau jų žalos dydis žmogaus organizmui tiesiogiai priklauso nuo trukmės. Pakenkiama centrinei nervų, širdies ir kraujagyslių sistemai, tai gali būti: galvos skausmas, nemiga, cypimas ausyse, nesugebėjimas susikaupti, sumažėjęs protinis ir fizinis darbingumas ir t.t.
Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai atkreipia dėmesį: norėdami apsisaugoti nuo triukšmo ir jo sukeliamų neigiamų padarinių sveikatai, venkime triukšmingų renginių, naudokime klausos apsaugos priemones (pjaudami žolę, atlikdami statybos ar remonto darbus ir pan.). Norėdami nuo triukšmo apsaugoti kitus, atkreipkime dėmesį, ar mūsų keliami garsai netrikdo artimųjų, kaimynų.
Kiek kainuoja gimdymas?
Artėjant vienam svarbiausių gyvenimo momentų – kūdikio gimimui, ne viena jauna šeima susiduria su gausybe klausimų. Vienas jų – kiek gimdymas kainuoja?
Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė patikina, kad sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis sudariusioms įstaigoms už gimdymo metu suteiktas paslaugas sumoka ligonių kasos. Vadinasi, privalomuoju sveikatos draudimu valstybės draudžiamoms moterims pačioms mokėti nereikia.
„Normalus gimdymas ligonių kasoms kainuoja apie 1600 litų, o kai gimdymo metu atliekamas cezario pjūvis ir yra pavojingų gyvybei ar sunkių komplikacijų, ligonių kasos už gydymo įstaigos paslaugas sumoka daugiau nei 4,5 tūkstančio litų“, – sako D. Berūkštienė.
Iš PSDF biudžeto apmokamos ir išlaidos už gydytojo paskirtus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, išskyrus atvejus, kai moteris, pasirenka brangesnius, nei numatyta įstatyme. Tokiu atveju ji privalo sveikatos priežiūros įstaigai sumokėti kainų skirtumą. Taip pat jei moteris savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas (įskaitant ir tyrimus), medžiagas, procedūras, tai kainų skirtumą ji taip pat sumoka pati. Pasirinkus papildomas paslaugas ar procedūras, kai gydytojas jų neskiria, bet gimdyvė pageidauja, jų kainą reikia sumokėti pačiai.
Remiantis SVEIDRA duomenimis, 2012 m. Lietuvoje gimdymų gydymo įstaigose buvo priimta 2011 m. – 28,5 tūkst., o 2012 m. – 27,8 tūkst. gimdymų. Pasak specialistų, šie skaičiai nėra galutiniai, nes kai kurios privačios įstaigos apie gimdymų skaičių nepraneša, taip pat nėra įtraukti ir gimdymai namuose.
Kodėl reikia plauti rankas?
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras, prisijungdamas prie Gegužės 5-ąją pasaulyje minimos rankų higienos dienos, primena, kad viena iš svarbiausių infekcijų prevencijos priemonių yra švarios rankos. Per nešvarias rankas plinta net 80 proc. infekcinių ligų: bakterinės žarnyno infekcijos (vidurių šiltinė, paratifai, kitos salmoneliozės, šigeliozė, ešerichiozė), virusinės žarnyno infekcijos (hepatitas A, rotavirusinis enteritas, norovirusinė infekcija), virusinės viršutinių kvėpavimo takų ligos ir gripas, parazitinės ligos (askaridozė, enterobiozė, toksokariazė, toksoplazmozė, echinokokozė), pirmuonys: amebiazė ir kitos.
Paprasčiausias būdas apsisaugoti nuo šių užkrečiamųjų ligų – plautis rankas.
Kada reikia plauti rankas?
Prieš:
• maisto tvarkymą;
• valgį;
• įdedant ar išimant kontaktinius lęšius;
• apdorojant bet kokius odos pažeidimus, žaizdas;
• teikiant bet kokias paslaugas sergančiam asmeniui.
Po:
• pasinaudojus tualetu pačiam ar padėjus pasinaudoti tualetu kitam;
• pakeitus sauskelnes;
• kosint, čiaudint, išpūtus nosį ar išvalius nosį vaikui;
• žaliavinio maisto tvarkymo (ypatingai žalios mėsos, paukštienos, kiaušinių);
• atliekų, šiukšlių tvarkymo;
• kontakto su gyvūnais ar gyvūnų ekskrementais, kontakto su sergančiu asmeniu;
• naudojimosi viešuoju transportu.
Kaip plauti rankas?
• reikia naudoti muilą.
• skirti tam pakankamai laiko – bent 20 sekundžių.
• po plovimo nusausinti rankas popieriniu rankšluosčiu.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę