Žiedadulkės yra 15–40 mikrometrų (mm) skersmens augalo mikrosporos. Gėlių ir kitų ryškiai žydinčių ir kvepiančių augalų žiedadulkės yra didelės ir jas išplatina vabzdžiai ir paukščiai. Alergiją dažniausiai sukelia vėju išnešiojamos mažesnės medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės. Jos gali nukeliauti šimtus kilometrų ir daugiau. Net jei šalia namų nėra pievos, rugių lauko ar lapuočių miško, ore augalų žiedadulkių yra ir jos sukelia alergiją.
Urbanizacija, didelis automobilių išmetamųjų dujų kiekis, vakarėjantis gyvenimo stilius siejasi su padažnėjusia miesto gyventojų alergija žiedadulkėms. Užterštame miesto ore žiedadulkės labiau kelia alergiją, augalai gamina didesnį jų kiekį. Dėl atmosferos oro teršalų, ozono, sieros dioksido, kvėpavimo takai yra jautresni ir greičiau prasideda alerginio uždegimo požymiai.
Žiedadulkės kaupiasi viršutinių kvėpavimo takų gleivinėse, akių junginėje. Įsijautrinusiems žmonėms žiedadulkių alergenai sukelia sezoninio alerginio rinito ir konjunktyvito simptomus. Tai nosies užburkimas, niežėjimas, pagausėjusi vandeninga sekrecija iš nosies, daugkartinio čiaudulio priepuoliai, uoslės pablogėjimas, abiejų akių niežėjimas, ašarojimas, junginės paraudimas, paburkimas.
Yra žinoma, kad žiedadulkių alergenus perneša ir labai mažos (submikroninės) augalų dalelės, atmosferos teršalų dalelės. Jos ir nuo žiedadulkių grūdelių atskilusios 0,5–2,5 mm dydžio krakmolo dalelės gali patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti astmos priepuolius. Ketvirtadaliui pacientų žydint augalams pasireiškia astmos požymių: kosulio, dusulio, sunkumo, švilpimo krūtinėje priepuoliai, ypač naktį, po lietaus, perkūnijos, po fizinio krūvio.
47–70 proc. alergiškų žiedadulkėms, ypač beržo, žmonių patiria alergijos maistui požymių. Alergiją jiems sukelia švieži vaisiai (obuolys, nektarinas, persikas, vyšnia, melionas ir kt.), daržovės (salieras, morka, pomidoras, bulvė, pupos ir kt.), riešutai (lazdyno, graikiniai, žemės, migdolai ir kt.).
Kadangi meduje yra žiedadulkių, apie pusė sergančiųjų šienlige negali valgyti medaus. Kryžminės alergijos maistui požymiai yra lūpų, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio niežulys, deginimas, patinimas ir pūslelių susiformavimas, prasidedantys nedelsiant, suvalgius šviežių vaisių ar daržovių (burnos alergijos sindromas).
Alerginė reakcija gali išplisti ir prasidėti odos dilgėlinė bei angioedema, rinokonjunktyvitas, astma, anafilaksija, sutrikti virškinamojo trakto funkcija.
Alerginei ligai prasidėti lemiamą įtaką turi paveldimumas (genai) ir aplinka.
Jei šienlige serga vienas iš tėvų, jų vaikui tikimybė susirgti šia liga yra apie trisdešimt procentų. Jei polinoze serga abu tėvai, ši tikimybė padvigubėja. Astmos pasireiškimui irgi labai svarbus paveldimas polinkis sirgti šia liga.
Kyla klausimas: ar galime sumažinti alerginės ligos riziką kūdikiui? Įrodyta, kad nėštumo metu svarbu nerūkyti, vengti kontakto su oro alergenais, kuo ilgiau kūdikį maitinti motinos pienu.
Yra duomenų, kad gimusieji žydint augalams ar prieš pat jų žydėjimą dažniau suserga šienlige.
1. Vengti ekspozicijos dideliam žiedadulkių kiekiui.
Pagal alergiją keliančius augalus Europa suskirstyta į kelias zonas. Lietuva yra centrinėje Europos dalyje (lentelė).
Kiekvienai šaliai yra būdingas augalų žydėjimo kalendorius, yra sudaromos žiedadulkių prognozės.
Lietuvoje kovo–balandžio mėnesiais žydi medžiai, gegužę–liepą – varpinės žolės, nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios – piktžolės.
Ką reiškia „ žiedadulkių kiekis“ ir „žiedadulkių progno-zė“? Augalų žiedadulkių struktūra geriausiai matoma pro elektroninį mikroskopą. Jos viena nuo kitos labai skiriasi. Dėl to galima specialiu aparatu surinktame oro pavyzdyje nustatyti žiedadulkių kiekį.
Žiedadulkių kiekis – tai vienos rūšies žiedadulkių grūdelių skaičius viename kubiniame metre oro per parą. Polinozės simptomai prasideda esant 10–50 žolių žiedadulkių grūdelių viename kubiniame metre oro. Šios žiedadulkių prognozės informuoja apie augalų žydėjimo sezoną, padeda alergiškiems žmonėms planuoti savo laisvalaikį, veiklą, netgi vartojamų vaistų kiekį.
Būtina laikytis kasdieninių apsaugos nuo žiedadulkių taisyklių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną. Nevarstyti langų, vėdinti patalpas anksti ryte ar vėlai vakare, naudoti patalpose, automobilyje oro kondicionierių, keisti jų filtrus. Nešioti akinius nuo saulės, sugrįžus iš lauko į patalpą pakeisti viršutinius rūbus, išplauti nosį, akis virintu vandeniu ar specialiu tirpalu, kasdien trinkti galvą, nemiegoti ant šieno ir t.t.
2. Nevalgyti alergiją sukeliančių maisto produktų.
3. Nerūkyti.
4. Vartoti vaistų, mažinančių alergijos požymius.
Kadangi visiškai apsisaugoti nuo žiedadulkių alergenų neįmanoma, alerginio rinokonjunktyvito simptomams mažinti dažniausiai vartojami antihistamininių vaistų nosies ir akių lašai (emedastinas, azelastinas, levokabastinas) ar tabletės (antrosios kartos ir naujieji vaistai – ebastinas, loratadinas, cetirizinas, akrivastinas, levocetirizinas, desloratadinas, feksofenadinas) ir į nosį purškiami gliukokortikosteroidai (flutikazonas, mometazonas, budezonidas).
Vietinio poveikio putliųjų ląstelių stabilizatoriai (natrio kromoglikatas, nedokromilas, lodoksamidas) sumažina konjunktyvito simptomus.
Esant smarkiam nosies užburkimui, ne ilgiau kaip savaitę galima skirti dekongestantų (pseudoefedrino, ksilometazolino ir kt).
Antileukotrieniniai vaistai (montelukastas) derinyje su kitais vaistais veiksmingiau sumažina alerginio rinokonjunktyvito, astmos požymius.
Labai sunkios eigos šienligė gydoma trumpais geriamųjų gliukokortikoidų kursais.
Dėl žiedadulkių alergenų paūmėjusios astmos gydymas nesiskiria nuo galiojančių astmos gydymo pakopomis rekomendacijų.
5. Taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.
Tai organizmo imuninės sistemos nujautrinimas alergiją sukeliančiam alergenui.
Šį gydymą skiria tik gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai. Tai vienintelis gydymo metodas, sumažinantis alergiją, ligos simptomus, vartojamų vaistų kiekį, apsaugantis nuo įsijautrinimo kitiems alergenams, ligos progresavimo.
Žiedadulkės kaupiasi viršutinių kvėpavimo takų gleivinėse, akių junginėje. Įsijautrinusiems žmonėms žiedadulkių alergenai sukelia sezoninio alerginio rinito ir konjunktyvito simptomus. Tai nosies užburkimas, niežėjimas, pagausėjusi vandeninga sekrecija iš nosies, daugkartinio čiaudulio priepuoliai, uoslės pablogėjimas, abiejų akių niežėjimas, ašarojimas, junginės paraudimas, paburkimas.
Yra žinoma, kad žiedadulkių alergenus perneša ir labai mažos (submikroninės) augalų dalelės, atmosferos teršalų dalelės. Jos ir nuo žiedadulkių grūdelių atskilusios 0,5–2,5 mm dydžio krakmolo dalelės gali patekti į apatinius kvėpavimo takus ir sukelti astmos priepuolius. Ketvirtadaliui pacientų žydint augalams pasireiškia astmos požymių: kosulio, dusulio, sunkumo, švilpimo krūtinėje priepuoliai, ypač naktį, po lietaus, perkūnijos, po fizinio krūvio.
47–70 proc. alergiškų žiedadulkėms, ypač beržo, žmonių patiria alergijos maistui požymių. Alergiją jiems sukelia švieži vaisiai (obuolys, nektarinas, persikas, vyšnia, melionas ir kt.), daržovės (salieras, morka, pomidoras, bulvė, pupos ir kt.), riešutai (lazdyno, graikiniai, žemės, migdolai ir kt.).
Kadangi meduje yra žiedadulkių, apie pusė sergančiųjų šienlige negali valgyti medaus. Kryžminės alergijos maistui požymiai yra lūpų, burnos gleivinės ir minkštojo gomurio niežulys, deginimas, patinimas ir pūslelių susiformavimas, prasidedantys nedelsiant, suvalgius šviežių vaisių ar daržovių (burnos alergijos sindromas).
Alerginė reakcija gali išplisti ir prasidėti odos dilgėlinė bei angioedema, rinokonjunktyvitas, astma, anafilaksija, sutrikti virškinamojo trakto funkcija.
Alerginei ligai prasidėti lemiamą įtaką turi paveldimumas (genai) ir aplinka.
Jei šienlige serga vienas iš tėvų, jų vaikui tikimybė susirgti šia liga yra apie trisdešimt procentų. Jei polinoze serga abu tėvai, ši tikimybė padvigubėja. Astmos pasireiškimui irgi labai svarbus paveldimas polinkis sirgti šia liga.
Kyla klausimas: ar galime sumažinti alerginės ligos riziką kūdikiui? Įrodyta, kad nėštumo metu svarbu nerūkyti, vengti kontakto su oro alergenais, kuo ilgiau kūdikį maitinti motinos pienu.
Yra duomenų, kad gimusieji žydint augalams ar prieš pat jų žydėjimą dažniau suserga šienlige.
1. Vengti ekspozicijos dideliam žiedadulkių kiekiui.
Pagal alergiją keliančius augalus Europa suskirstyta į kelias zonas. Lietuva yra centrinėje Europos dalyje (lentelė).
Kiekvienai šaliai yra būdingas augalų žydėjimo kalendorius, yra sudaromos žiedadulkių prognozės.
Lietuvoje kovo–balandžio mėnesiais žydi medžiai, gegužę–liepą – varpinės žolės, nuo liepos vidurio iki rugsėjo pradžios – piktžolės.
Ką reiškia „ žiedadulkių kiekis“ ir „žiedadulkių progno-zė“? Augalų žiedadulkių struktūra geriausiai matoma pro elektroninį mikroskopą. Jos viena nuo kitos labai skiriasi. Dėl to galima specialiu aparatu surinktame oro pavyzdyje nustatyti žiedadulkių kiekį.
Žiedadulkių kiekis – tai vienos rūšies žiedadulkių grūdelių skaičius viename kubiniame metre oro per parą. Polinozės simptomai prasideda esant 10–50 žolių žiedadulkių grūdelių viename kubiniame metre oro. Šios žiedadulkių prognozės informuoja apie augalų žydėjimo sezoną, padeda alergiškiems žmonėms planuoti savo laisvalaikį, veiklą, netgi vartojamų vaistų kiekį.
Būtina laikytis kasdieninių apsaugos nuo žiedadulkių taisyklių, ypač saulėtą ir vėjuotą dieną. Nevarstyti langų, vėdinti patalpas anksti ryte ar vėlai vakare, naudoti patalpose, automobilyje oro kondicionierių, keisti jų filtrus. Nešioti akinius nuo saulės, sugrįžus iš lauko į patalpą pakeisti viršutinius rūbus, išplauti nosį, akis virintu vandeniu ar specialiu tirpalu, kasdien trinkti galvą, nemiegoti ant šieno ir t.t.
2. Nevalgyti alergiją sukeliančių maisto produktų.
3. Nerūkyti.
4. Vartoti vaistų, mažinančių alergijos požymius.
Kadangi visiškai apsisaugoti nuo žiedadulkių alergenų neįmanoma, alerginio rinokonjunktyvito simptomams mažinti dažniausiai vartojami antihistamininių vaistų nosies ir akių lašai (emedastinas, azelastinas, levokabastinas) ar tabletės (antrosios kartos ir naujieji vaistai – ebastinas, loratadinas, cetirizinas, akrivastinas, levocetirizinas, desloratadinas, feksofenadinas) ir į nosį purškiami gliukokortikosteroidai (flutikazonas, mometazonas, budezonidas).
Vietinio poveikio putliųjų ląstelių stabilizatoriai (natrio kromoglikatas, nedokromilas, lodoksamidas) sumažina konjunktyvito simptomus.
Esant smarkiam nosies užburkimui, ne ilgiau kaip savaitę galima skirti dekongestantų (pseudoefedrino, ksilometazolino ir kt).
Antileukotrieniniai vaistai (montelukastas) derinyje su kitais vaistais veiksmingiau sumažina alerginio rinokonjunktyvito, astmos požymius.
Labai sunkios eigos šienligė gydoma trumpais geriamųjų gliukokortikoidų kursais.
Dėl žiedadulkių alergenų paūmėjusios astmos gydymas nesiskiria nuo galiojančių astmos gydymo pakopomis rekomendacijų.
5. Taikyti specifinę alergenų imunoterapiją.
Tai organizmo imuninės sistemos nujautrinimas alergiją sukeliančiam alergenui.
Šį gydymą skiria tik gydytojai alergologai ir klinikiniai imunologai. Tai vienintelis gydymo metodas, sumažinantis alergiją, ligos simptomus, vartojamų vaistų kiekį, apsaugantis nuo įsijautrinimo kitiems alergenams, ligos progresavimo.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę