Tadas Gutauskas: Optimizmas – vienas iš kelių gyventi ir išgyventi

Tadas Gutauskas – nerimstantis menininkas. Kartais jis vadinamas pernelyg pragmatišku, nes kūryba atneša jam pinigų; kartais įžūliu, nes bando save ne tik tapybos srityje; kartais idealistu, nes tris valandas į dirbtuves užsukusiam praeiviui pasakoja apie meną; kartais arogantišku, nes leidžia sau pykti ant turtuolių, neturinčių supratimo apie meną, tačiau norinčių „dekoruoti“ sienas meno kūriniais; kartais optimistu, nes jo kūriniuose gausu vaiskių, giedrų, šviesių spalvų, sustingusių ir atgyjančių gyvūnų. Jis visoks. Jis – nerimstantis menininkas.
 

[klausimas]Šiuo metu žmonės labiau šliejasi prie gamtos: renkasi žalumą, statosi namukus priemiesčiuose, kitaip tariant, bėga iš miesto. Jūs anksčiau gyvenote priemiestyje ir grįžote į miestą. Kodėl?[/klausimas]
Vasarą labai smagu išeiti basam ir ant žolės atsigerti kavos, klausytis paukščių ir žiogų. Į užmiestį smagu kartais pabėgti, bet gyventi ten sudėtinga, nes miesto ritmas neleidžia tau būti toli nuo jo. Pasirinkimas grįžti gyventi į miestą buvo padiktuotas labai pragmatiškų motyvų: vaikai, susitikimai, prezentacijos, viskas mieste.
Jei ko sieki, esi užsiėmęs, visas „verdi“, tai kiaurą dieną vaikščioti su laistytuvu po kiemą tikrai nebus laiko. Dabar gyvenu Užupyje – čia yra truputėlis gamtos ir miesto pulsą jaučiu. Pro mano langus matosi upelis ir medžiai, čia daugiau šviežio, gaivaus, vaiskaus oro. Mes ne į visiškai asfaltuotą kiemą atsikraustėme. Turime subalansuotą kiekį gamtos ir miesto (šypsosi). Taip, kad grįžau į miestą ir, manau, ilgesniam laikui.
[klausimas]Esate labai veiklus žmogus. Kaip kovojate su stresu?[/klausimas]
Esu įsitikinęs, kad viską galima iškęsti. Aišku, būna momentų, kai būna sunku ir jautiesi pavargęs, jautiesi nervingesnis, kamuoja galvos skausmas, tačiau visada sau sakau, kad viskas bus gerai. Taip ir pavyksta išlikti.
[klausimas]Tai esate optimistas?[/klausimas]
Taip, tikrai optimistas. Leidžiu sau daug svajoti. Išklausę mano idėjas apie naujus projektus, žmonės man sakydavo, Tadai, tai neįmanoma. Kai pradėjau kurti skulptūras, ne kartą girdėjau tokią nuostatą. Bet aš manau, kad, jei turi idėjų, turi jas įgyvendinti. Kodėl reikia varžyti save keistomis nuostatomis, kad skulptūras turi kurti tik skulptoriai, o kilimai negali būti maži meno kūriniai?
Neleidžiu kitų žmonių neigiamoms emocijoms ir skepticizmui užgožti savęs. Man sakė, kad menininkai neišgyvena iš savo kūrybos. Aš išgyvenu. Be tikėjimo ir optimizmo vargu, ar kas gyvenime vyksta. Jei žmogus turi optimizmo ir tikėjimo – tai jo sveikumo garantas.


Aš manau, kad tai yra vienas iš kelių gyventi ir išgyventi. Būtent pozityvus požiūris į ateitį ir į gyvenimą.
[klausimas]Kur pailsite, atsigaunate, kur pasisemiate energijos ir stip­rybės?[/klausimas]
Gamta – tai patikrintas būdas atsigauti, susigrąžinti ramybę ir dvasinę pusiausvyrą. Nors nesu vienišius, pasisemiu gerų emocijų tiesiog bendraudamas. Man patinka ilgi pokalbiai su, kaip aš sakau, panašių vibracijų žmonėmis. Malonu kalbėti, kai jauti, jog pokalbis praturtina abudu, kažką gauni ir tu, ir tavo pašnekovas. Svarbu, kad žmogus tobulėtų, o ne sustotų ir toks liktų. Tobulėjimui, pasirodo, ne tiek daug reikia – geros nuotaikos ir kad būtum sveikas. Jeigu žmogus protingas, už tai bus dėkingas likimui ir niekada nesustos ties pasiektu.
[klausimas]Ar manote, kad sveikata – tai stichiškas reiškinys?[/klausimas]
Man dažnai gyvenime taip atrodydavo, kai ilgai neatstodavo neaiškios ligos. Ilgą laiką vargino pasikartojantis kosulys, sloga, skaudama gerklė. Siūlė operuoti anginą, vis neprisiruošiu…
Nors dabar po truputį imu suvokti, kad gali pats kontroliuoti savo savijautą. Mano du stuburo diskai išėję iš vietos, dažnai jausdavau skausmą, negalėjau kelti sunkesnių daiktų. Atradau masažą, dabar reguliariai atlieku masažų kursus. Trejus metus nugaros skausmas apie save neprimena.
Negaliu savęs pavadinti sveikuoliu, nes visur noriu kūrybiškesnio požiūrio. Tegul nesupyksta ant manęs sportininkai, bet kaip nuobodu toje treniruoklių salėje! Pusę metų buvau rimtai nusiteikęs sportuoti, turėjau visą priklausančią „amuniciją“, tačiau neištvėriau. Po tų pusės metų suvokiau, kad raumeningas kūnas ne visada patvirtina gerai žinomą posakį, kad „sveikame kūne sveika siela“.
Tik plaukiojimas teikia malonumo. Tada jaučiuosi susiliejantis su žuvies kūryba, suprantantis jos kasdienybę. Mano mėgstamiausia žuvis – upėtakis, ji dažnai figūruoja ir mano kūriniuose. Upėtakiai gyvena po vieną, taip, kaip menininkas: turi savo slėptuvę ir viską iš ten stebi, o ne stovi būry kaip silkės jūroj, milijonas vienoj vietoj. Upėtakis yra menininko prototipas. Ir upės.
[klausimas]Tai jums labiau patinka pasyvus laisvalaikis?[/klausimas]
Mano sportas – žvejyba. Upeliai, upės... Prieš akis keičiasi vaizdai, tu tarsi bendrauji su gamta... toks betarpiškas tas bendravimas. (susimąsto) Beje, tai irgi yra sportas, judėjimas. Kai reikia penkis ar aštuonis kilometrus per krūmus ir brūzgynus nueiti palei upę, tai prakaito prarandi dar daugiau negu sporto salėje geležis kilnodamas.
[klausimas]Sveika gyvensena – tai ir mityba. Gal ši sritis kūrybiškesnė?[/klausimas]
Na, čia irgi egzistuoja nemažai taisyklių, nors pats maisto gaminimas – itin kūrybiškas. Aš laikausi kelių taisyklių. Pirma, vakare nepersivalgau, po septintos valandos vakaro stengiuosi neužkandžiauti. Su cepelinais ir kugeliais maždaug prieš dvejus metus atsisveikinau. Jaučiu, kad to nereikia mano organizmui. Daržovės, vaisiai ir žuvis – mano raciono pagrindas. Ar aš sveikai maitinuosi (provokuojančiai šypsosi)?
[klausimas]Gal apkaltinsite stereotipiniu mąstymu, tačiau menininkai neįsivaizduojami be populiariausių žalingų įpročių – rūkymas ir alkoholis.[/klausimas]
Rūkyti pradėjau taip anksti, kad jau keturiolikos metų mečiau. Kai buvau vaikas, man labai rūpėjo suprasti, kas yra tas rūkymas, ir išbandyti. Kiek visokių nuotykių dėl to rūkymo nutiko. Pavyzdžiui, arbatžoles į lapą įvyniodavome ir rūkydavome. Buvau nusideginęs ir blakstienas, ir net antakius (juokiasi). Nors tikriausiai manęs rūkaliumi nepavadinsi, tai buvo vaikiški „pasibovijimai“. O su alkoholiu? Pamenu, mokykloje paskutiniais metais eidavome kur nors pasislėpę išgerti alaus, bet paskui reikėdavo ilgai vaikščioti, kad grįžus tėvai nepastebėtų.
Manau, kad tam tikromis progomis alkoholis padeda atsipalaiduoti. Alkoholis tikrai nėra pati didžiausia blogybė ar yda. Na, jeigu ir yra, tai šią nuodėmę sau leidžiu. Saikingai, žinoma. Jei vieną vakarą išgeriu, tai kitą – jau tikrai ne. Tačiau niekada nestoju prie molberto išgėręs. Alkoholis ir kūryba – nesuderinama.
[klausimas]Tapyba – tai būdas gauti energijos ar atiduoti?[/klausimas]
Vyksta pasikeitimas. Kaip su žmogumi – bendraudamas su pozityviu žmogum, tu gauni optimizmo ir pats jam kažką duodi. Jei tau sekasi tapyti, tai tu atiduodi savo dalelę ir, kai pamatai rezultatą, tada jauti grįžtantį gerumą. Gal dėl to apie mano paveikslus sako, kad jie šviesūs ir džiaugsmingi, ir optimistiniai, netiesmukiški.
Dabar šiuolaikiniame mene yra madinga mėgautis destrukcija, chaosu, įvairiomis socialinėmis katastrofomis, ypač tuo mėgaujasi fotografija. Tai toks menas, kur galima labai lengvai užfiksuoti ir nesunkiai padaryti įspūdį. Benamiai vaikai, karas, stichinės nelaimės, savižudybės, karo žiaurumai, kitokie baisumai – ar tikrai žmonėms to reikia? Gal vis dėlto nevertėtų kartoti to bjaurumo. Juk gyvenime ir taip gausu sunkumų, skaudžių ir nemalonių dalykų, gal geriau truputėlį pabandyti įnešti šviesos? Kad būtų linksmiau gyventi, kad suptų džiaugsmingesnė aplinka, kad vaikų miegamuosiuose nekabotų trafaretiniai mikimauzai, o svetainėje pilkoji, vadinamoji dokumentinė, fotografija. Kodėl savo namuose neapgyvendinti šiltesnių spalvų? Juk kokios emocijos mus lydi namuose, tokia nuotaika ir tokia savijauta mus lydės visą dieną, o gal net ir visą gyvenimą. Gal reikia išmokti suteikti savo gyvenimui šviesių, sveikų spalvų? Ir tikiu, kad sveikata nenorės apleisti tokių namų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai