){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
• Jie yra žinduoliai, iškylantys į vandens paviršių įkvėpti oro.
• Jie gimdo vaikus, maitina juos pienu.
• Delfinai šiltakraujai - jų kūno temperatūra visada
pastovi ir nepriklauso nuo aplinkos.
• Delfinų ir žmogaus smegenys labai panašios: yra dešinysis ir kairysis pusrutuliai. Manoma, kad delfinų smegenyse yra daugiau ryšių tarp abiejų pusrutulių, todėl jos efektyviau išnaudojamos.
• Delfinai gyvena būriais. Jie vienas kitą (nors pasitaiko ir išimčių) palaiko, padeda išgyventi ir gelbsti, rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų delfinų jaunikliais.
• Delfinai sugeba mintyse atkurti iš aplinkos gautą patirtį.
• Kvėpuodami delfinai plaučių galimybes išnaudoja 90 proc., o žmonės - tik 20 proc.
• Delfinai nesugeba savęs kritikuoti.
• Jie gali jausti baimę, tačiau nebijo vienas kito.
• Nors delfinai jaučia pyktį, neapykanta jiems svetima.
• Delfinai labai stiprūs - gali nugalėti net ryklį, tačiau savo stiprybės be reikalo nedemonstruoja.
• Delfinai naudoja ultragarsą ir echolokaciją, ieškodami maisto ir tirdami aplinką.
• Delfinų protėviai pasirodė prieš 65 mln. metų, t.y. dinozaurų išnykimo laiku - iš sausumos jie patraukė į jūrą. Tokie delfinai, kokie yra šiandien, žemėje atsirado prieš 10-15 mln. metų (Homo sapiens - prieš 50 000 metų). Todėl delfinus būtų galima pavadinti vyresniais žmogaus broliais, o ne atvirkščiai.
Lietuvoje delfinus galima pamatyti vienintelio delfinariumo, esančio Jūrų muziejuje, rengiamų pasirodymų metu.
Lietuvos Jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis sako, kad delfinariumas ir akvariumas lankytojams padeda pažinti jūrų pasaulį. Stebėdami išdykaujančius delfinus, pingvinus, jūrų liūtus ir žuvis, žiūrovai maloniai leidžia laiką, pasisemia gerų emocijų. Direktorius džiaugiasi dviem jaunaisiais delfinais, kuriems nėra nė metų - tai pats geriausias delfinariumo įvertinimas. Reiškia, delfinams čia gerai. Visų pasaulio delfinariumų tikslas - išsiauginti savus delfinus, nes kai kurios rūšys, pavyzdžiui, ir šiame delfinariume gyvenantys Juodosios jūros afalinos, yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Šie delfinai (Argas, Gabija, Glorija ir Nana) į Lietuvą 1995 metais atkeliavo iš Sevastopolio karinio delfinariumo. Šio sumanymo iniciatorius - daugiametis Klaipėdos miesto vadovas Alfonsas Žalys.
Pasirodymais džiaugiasi ne tik žiūrovai, bet ir patys delfinai - jautriai reaguoja į publikos nuotaiką ir jeigu žiūrovai jiems daugiau ploja, tai ir delfinai labiau stengiasi. Beje, delfinai nėra dresuojami, jie treniruojami. Jūrų muziejuje delfinus treniruojantis Gytis Povilonis mielai dalijasi savo pastebėjimais. Pasirodymų metu delfinai atlieka tokius triukus, kokius jie neprašomi daro mielai laisvėje. Trenerio darbas - tuos veiksmus ištobulinti, paskatinti juos dažniau kartoti ir atlikti pagal komandą. Delfinai treneriui kartais net patys leidžia suprasti, ką norėtų daryti. Pagrindinė treniravimo priemonė - švilpukas, reiškiantis teisingai atliktą veiksmą. Už gerą darbą ir pastangas delfinai tikisi ne vien žuvies - jie lygiai taip pat laukia gero žodžio, paglostymo. O žuvies delfinams duodama tiek, kiek jie nori, neatsižvelgiant į tai, ar jie nusiteikę dirbti, ar ne. Tačiau delfinariume vienas delfinas net įsigudrino pamėgdžioti trenerio švilpuką ir tokiu būdu papildomai gauti žuvies. Delfinai gudrūs - nuolatos tikrina trenerio budrumą ir stengiasi “patinginiauti”, ypač jeigu su jais pradeda dirbti naujas žmogus.
Delfinai skleidžia įvairius garsus, iš kurių patyrę treneriai gali spręsti apie kai kuriuos gyvūnų poreikius ar nuotaikas. Tačiau keista tai, jog laisvėje delfinai taip “nešūkauja” - tarpusavyje jie bendrauja žmogui negirdimais garsais. Iš to galima daryti išvadą, kad jie greičiausiai suvokia skirtumą tarp savęs ir žmogaus.
Delfinariumo vedėjas Gintaras Lapinskas rūpinasi, kad delfinų gyvenimas būtų kuo geresnis. Išlaikyti šiuos gyvūnus žvalius ir sveikus reikia daug pastangų. Baseinas turi būti ne seklesnis kaip 5,5 m, vanduo - filtruojamas, chloruojamas (chloro pilama dvigubai mažiau nei plaukiojimo baseine), druskinamas iki 20 proc. (Baltijos vandenyje druskos per mažai - kasmet į delfinariumo baseiną jos papildomai supilama apie 70 t) ir palaikoma pastovi 20oC temperatūra. Delfinai šeriami rinktine žuvimi (kiekvienas per dieną gauna apie 15 kg), gauna vitaminų, mikroelementų.
Veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva pasakoja, kad delfinai serga dažnai - ypač kvėpavimo ir virškinimo sistemų ligomis. Vengiant infekcijos, pašaliniams žmonėms draudžiama delfinus glostyti, kišti rankas į vandenį.
Delfinai naudojasi ultragarsu - susiranda maisto, nustato jo kokybę, bendrauja su kitais delfinais net 80 km atstumu. Šis natūralus delfinų sugebėjimas yra labai panašus į medicinoje naudojamą ultragarsą tiriant vidaus organus ir nustatant ligas. Todėl keliama hipotezė, kad delfinai gali “matyti” savo (ir šalia esančių žmonių) vidaus organus, taip pat juos gydyti, stimuliuodami kraujotaką pažeistoje vietoje.
Žodis “delfinas” kilęs iš graikų kalbos žodžio “delphys”, kuris reiškia “gimda”.
Manoma, kad būtent delfinų bendruomenės struktūra paskatino graikus Antikos laikais sukurti sistemą, vadinamą demokratija. Graikus įkvėpė delfinų bendravimas, pagrįstas laisvės ir disciplinos pusiausvyra. Laisvė be disciplinos - anarchija. Disciplina be laisvės - vergovė. Tik esant laisvės ir disciplinos pusiausvyrai formuojasi vidinė kiekvieno bendruomenės nario disciplina, be kurios niekada nebus visų tautų išsvajotosios demokratijos. O delfinai taip gyvena jau tūkstančius metų.…
Malonus vandens liūliavimas sužadina meditacinę būseną ir panardina į malonių pojūčių verpetą. Žmonės ir patys tai sugeba patirti, tačiau stebėdami delfinus ar bendraudami su jais, gali pasisemti patirties, nes delfinai žemėje gyvena daug anksčiau nei žmonės.
Pasaulyje esančiuose delfinariumuose vis dar atliekami tyrimai, norint išsiaiškinti, kaip delfinai gali padėti žmonėms. Nuo senovės tikima, kad bendravimas su jais palengvina sergančiųjų akvafobija (vandens baime), depresija, autizmu būseną. Beje, pabendravę su delfinais daug geriau pasijaučia ligoniai, kenčiantys nuo pačių įvairiausių sutrikimų. Nors akivaizdu, kad delfinai spartina gijimo procesą, tačiau nėra visiškai aišku, kaip tai vyksta - galbūt todėl, kad pagerėja imuninės sistemos veikla, išsiskiria daugiau geros nuotaikos hormonų endorfinų. Taip pat gali būti, kad pabendravus su delfinais pagerėja ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių.
Tačiau visiems aišku, jog delfinai teikia didžiulį džiaugsmą jau vien stebint kaip jie plaukioja, žaidžia, bendrauja. Delfinai sužadina emocinius centrus, kartais sukelia net milžiniškas emocines reakcijas: vieni pasijaučia be galo laimingi, kiti apsipila ašaromis. Stebėtojo širdis tampa atviresnė meilei ir gailestingumui; į paviršių iškyla ilgą laiką varginusios užslėptos emocijos.
Jau vien prisiminus, kaip laisvai ir grakščiai delfinai plaukia vandens gelmėje, žiūrint vaizdo ar klausantis garso įrašų (Lietuvos Jūrų muziejaus suvenyrų kioske galima įsigyti originalių čia gyvenančių delfinų balsų, kuriems pritaikyta ir muzika, garso įrašų “nelinkę į vienatvę”. Balsus įrašė ir muziką pritaikė A.Laurinavičius ir D.Makauskis), matant, kokie jie yra fiziškai stiprūs ir laimingi vien todėl, kad yra gyvi, kad gali bendrauti su kitais delfinais, tampa šiek tiek ramiau...
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę