Vandenų telepatai

Žmonės save vertina kaip pačius protingiausius padarus šioje planetoje. Dėl to būtų sunku ginčytis jau vien todėl, kad nėra oponentų - likusios gyvų padarų rūšys nemoka žmonių kalbos. Dažnam lietuviui delfinai - tai tik egzotiški gyvūnai, sugebantys parodyti linksmą vaidinimą. O kai kurie juos yra matę tik per televizorių ir netgi mano, kad tai milžiniškos žuvys, kurių, gaila, nepasigausi Nemune. Tačiau delfinai protu, sugebėjimais ir gerumu labai skiriasi nuo kitų gyvūnų. Beje, apie delfinus sunku kalbėti. Ne todėl, kad nėra ką sakyti - paprasčiausiai nors kiek pabuvęs su šiais gyvūnais supranti, kad kalba nėra pati tobuliausia priemonė, nes tai, ką mes pasakome virtine žodžių, delfinai gali išreikšti tiesiog judesiu ar perduoti … tokiu būdu, kurį mes vadiname telepatija. Bet su žmonėmis vis dėlto norisi pasvarstyti visiems priimtina kalba apie tai, kas gi traukia prie delfinų ir kaip jie gali mums padėti. Žinoma, delfinai - ne žmonės. Ir dauguma žmonių yra tos nuomonės, kad delfinai nėra labai protingi, nes jie nestato miestų, nežiūri televizoriaus, nelanko mokyklos, nemoka vairuoti automobilio ir t.t. Bet kodėl tada žmonės (tokie protingi padarai) baigia nualinti savo planetą taip, kad pradeda trūkti vietos ir jiems, ir gyvūnams? Delfinų gyvenimas - pavydėtinai paprastas ir ramus. Daugiausia laiko jie praleidžia besimėgaudami kiekviena gyvenimo akimirka - tokia būsena neretam modernioje visuomenėje gyvenančiam žmogui visai nepažįstama. Istorijos pradžia. Žmogui nesuvokiamai gilioje praeityje vandenyje atsirado pirmieji gyvi organizmai. Tie gyvi organizmai sugebėjo sukurti į save panašius, - taip per milijardus metų išsivystė daugybė augalų ir gyvūnų rūšių, taip pat ir žmonės. Apie tai, kad Žemėje gyvenančių padarų gyvybės atsiradimo šaltinis yra vienas, verta prisiminti dažniau - tada kils mažiau klausimų, ką mes turime bendro su gyvūnais.
 

Kuo delfinai panašūs į žmones?


• Jie yra žinduoliai, iškylantys į vandens paviršių įkvėpti oro.
• Jie gimdo vaikus, maitina juos pienu.
• Delfinai šiltakraujai - jų kūno temperatūra visada
pastovi ir nepriklauso nuo aplinkos.
• Delfinų ir žmogaus smegenys labai panašios: yra dešinysis ir kairysis pusrutuliai. Manoma, kad delfinų smegenyse yra daugiau ryšių tarp abiejų pusrutulių, todėl jos efektyviau išnaudojamos.
• Delfinai gyvena būriais. Jie vienas kitą (nors pasitaiko ir išimčių) palaiko, padeda išgyventi ir gelbsti, rūpinasi ne tik savo, bet ir kitų delfinų jaunikliais.
• Delfinai sugeba mintyse atkurti iš aplinkos gautą patirtį.
 

Kuo delfinai skiriasi nuo žmonių?


• Kvėpuodami delfinai plaučių galimybes išnaudoja 90 proc., o žmonės - tik 20 proc.
• Delfinai nesugeba savęs kritikuoti.
• Jie gali jausti baimę, tačiau nebijo vienas kito.
• Nors delfinai jaučia pyktį, neapykanta jiems svetima.
• Delfinai labai stiprūs - gali nugalėti net ryklį, tačiau savo stiprybės be reikalo nedemonstruoja.
• Delfinai naudoja ultragarsą ir echolokaciją, ieškodami maisto ir tirdami aplinką.
• Delfinų protėviai pasirodė prieš 65 mln. metų, t.y. dinozaurų išnykimo laiku - iš sausumos jie patraukė į jūrą. Tokie delfinai, kokie yra šiandien, žemėje atsirado prieš 10-15 mln. metų (Homo sapiens - prieš 50 000 metų). Todėl delfinus būtų galima pavadinti vyresniais žmogaus broliais, o ne atvirkščiai.
 

Apie delfinus delfinariume


Lietuvoje delfinus galima pamatyti vienintelio delfinariumo, esančio Jūrų muziejuje, rengiamų pasirodymų metu.


Lietuvos Jūrų muziejaus direktorius Aloyzas Každailis sako, kad delfinariumas ir akvariumas lankytojams padeda pažinti jūrų pasaulį. Stebėdami išdykaujančius delfinus, pingvinus, jūrų liūtus ir žuvis, žiūrovai maloniai leidžia laiką, pasisemia gerų emocijų. Direktorius džiaugiasi dviem jaunaisiais delfinais, kuriems nėra nė metų - tai pats geriausias delfinariumo įvertinimas. Reiškia, delfinams čia gerai. Visų pasaulio delfinariumų tikslas - išsiauginti savus delfinus, nes kai kurios rūšys, pavyzdžiui, ir šiame delfinariume gyvenantys Juodosios jūros afalinos, yra įtrauktos į Raudonąją knygą. Šie delfinai (Argas, Gabija, Glorija ir Nana) į Lietuvą 1995 metais atkeliavo iš Sevastopolio karinio delfinariumo. Šio sumanymo iniciatorius - daugiametis Klaipėdos miesto vadovas Alfonsas Žalys.
Pasirodymais džiaugiasi ne tik žiūrovai, bet ir patys delfinai - jautriai reaguoja į publikos nuotaiką ir jeigu žiūrovai jiems daugiau ploja, tai ir delfinai labiau stengiasi. Beje, delfinai nėra dresuojami, jie treniruojami. Jūrų muziejuje delfinus treniruojantis Gytis Povilonis mielai dalijasi savo pastebėjimais. Pasirodymų metu delfinai atlieka tokius triukus, kokius jie neprašomi daro mielai laisvėje. Trenerio darbas - tuos veiksmus ištobulinti, paskatinti juos dažniau kartoti ir atlikti pagal komandą. Delfinai treneriui kartais net patys leidžia suprasti, ką norėtų daryti. Pagrindinė treniravimo priemonė - švilpukas, reiškiantis teisingai atliktą veiksmą. Už gerą darbą ir pastangas delfinai tikisi ne vien žuvies - jie lygiai taip pat laukia gero žodžio, paglostymo. O žuvies delfinams duodama tiek, kiek jie nori, neatsižvelgiant į tai, ar jie nusiteikę dirbti, ar ne. Tačiau delfinariume vienas delfinas net įsigudrino pamėgdžioti trenerio švilpuką ir tokiu būdu papildomai gauti žuvies. Delfinai gudrūs - nuolatos tikrina trenerio budrumą ir stengiasi “patinginiauti”, ypač jeigu su jais pradeda dirbti naujas žmogus.
Delfinai skleidžia įvairius garsus, iš kurių patyrę treneriai gali spręsti apie kai kuriuos gyvūnų poreikius ar nuotaikas. Tačiau keista tai, jog laisvėje delfinai taip “nešūkauja” - tarpusavyje jie bendrauja žmogui negirdimais garsais. Iš to galima daryti išvadą, kad jie greičiausiai suvokia skirtumą tarp savęs ir žmogaus.
Delfinariumo vedėjas Gintaras Lapinskas rūpinasi, kad delfinų gyvenimas būtų kuo geresnis. Išlaikyti šiuos gyvūnus žvalius ir sveikus reikia daug pastangų. Baseinas turi būti ne seklesnis kaip 5,5 m, vanduo - filtruojamas, chloruojamas (chloro pilama dvigubai mažiau nei plaukiojimo baseine), druskinamas iki 20 proc. (Baltijos vandenyje druskos per mažai - kasmet į delfinariumo baseiną jos papildomai supilama apie 70 t) ir palaikoma pastovi 20oC temperatūra. Delfinai šeriami rinktine žuvimi (kiekvienas per dieną gauna apie 15 kg), gauna vitaminų, mikroelementų.
Veterinarijos gydytojas Žilvinas Kleiva pasakoja, kad delfinai serga dažnai - ypač kvėpavimo ir virškinimo sistemų ligomis. Vengiant infekcijos, pašaliniams žmonėms draudžiama delfinus glostyti, kišti rankas į vandenį.
 

Ultragarsas


Delfinai naudojasi ultragarsu - susiranda maisto, nustato jo kokybę, bendrauja su kitais delfinais net 80 km atstumu. Šis natūralus delfinų sugebėjimas yra labai panašus į medicinoje naudojamą ultragarsą tiriant vidaus organus ir nustatant ligas. Todėl keliama hipotezė, kad delfinai gali “matyti” savo (ir šalia esančių žmonių) vidaus organus, taip pat juos gydyti, stimuliuodami kraujotaką pažeistoje vietoje.
 

Ką delfinai “išmano” apie demokratiją?


Žodis “delfinas” kilęs iš graikų kalbos žodžio “delphys”, kuris reiškia “gimda”.
Manoma, kad būtent delfinų bendruomenės struktūra paskatino graikus Antikos laikais sukurti sistemą, vadinamą demokratija. Graikus įkvėpė delfinų bendravimas, pagrįstas laisvės ir disciplinos pusiausvyra. Laisvė be disciplinos - anarchija. Disciplina be laisvės - vergovė. Tik esant laisvės ir disciplinos pusiausvyrai formuojasi vidinė kiekvieno bendruomenės nario disciplina, be kurios niekada nebus visų tautų išsvajotosios demokratijos. O delfinai taip gyvena jau tūkstančius metų.…
 

Ar delfinai gydo?


Malonus vandens liūliavimas sužadina meditacinę būseną ir panardina į malonių pojūčių verpetą. Žmonės ir patys tai sugeba patirti, tačiau stebėdami delfinus ar bendraudami su jais, gali pasisemti patirties, nes delfinai žemėje gyvena daug anksčiau nei žmonės.
Pasaulyje esančiuose delfinariumuose vis dar atliekami tyrimai, norint išsiaiškinti, kaip delfinai gali padėti žmonėms. Nuo senovės tikima, kad bendravimas su jais palengvina sergančiųjų akvafobija (vandens baime), depresija, autizmu būseną. Beje, pabendravę su delfinais daug geriau pasijaučia ligoniai, kenčiantys nuo pačių įvairiausių sutrikimų. Nors akivaizdu, kad delfinai spartina gijimo procesą, tačiau nėra visiškai aišku, kaip tai vyksta - galbūt todėl, kad pagerėja imuninės sistemos veikla, išsiskiria daugiau geros nuotaikos hormonų endorfinų. Taip pat gali būti, kad pabendravus su delfinais pagerėja ryšys tarp kairiojo ir dešiniojo smegenų pusrutulių.
Tačiau visiems aišku, jog delfinai teikia didžiulį džiaugsmą jau vien stebint kaip jie plaukioja, žaidžia, bendrauja. Delfinai sužadina emocinius centrus, kartais sukelia net milžiniškas emocines reakcijas: vieni pasijaučia be galo laimingi, kiti apsipila ašaromis. Stebėtojo širdis tampa atviresnė meilei ir gailestingumui; į paviršių iškyla ilgą laiką varginusios užslėptos emocijos.
Jau vien prisiminus, kaip laisvai ir grakščiai delfinai plaukia vandens gelmėje, žiūrint vaizdo ar klausantis garso įrašų (Lietuvos Jūrų muziejaus suvenyrų kioske galima įsigyti originalių čia gyvenančių delfinų balsų, kuriems pritaikyta ir muzika, garso įrašų “nelinkę į vienatvę”. Balsus įrašė ir muziką pritaikė A.Laurinavičius ir D.Makauskis), matant, kokie jie yra fiziškai stiprūs ir laimingi vien todėl, kad yra gyvi, kad gali bendrauti su kitais delfinais, tampa šiek tiek ramiau...

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai