Todėl, kad aš niekada neapsimetu. Man labai svarbu ne tai, kad aš drąsi kaip Aleksandras Matrosovas, o tai, kad esu tikra. Kai žmogus yra visiškai atviras, kaip atviras langas, tai gali į jį mėtyti akmenų kiek tik nori - langas nedūžta. Žinoma, tai yra didžiulė prabanga. Kai žmogus atviras, kiekvienas gali įkišti nosį kada nori ir pažiūrėti į tave. Ir neturi būti nei vieno kampelio, kurio tu negali parodyti, ne dėl to, kad esi begėdis, bet paprasčiausiai kruopščiai tuos kampelius prižiūri.
Aš tiesiog neeikvoju jėgų apsimetimui. Visą žmogaus energiją - kūno energiją, vidinę energiją, širdies energiją - atima noras gerai atrodyti. Kai Tu esi natūralus - kaip paukštis, kaip medis, kaip gėlė - tai ir visi tavo jausmai yra natūralūs. Visa tai ne mūsų nuopelnas. Tai yra duota ir suteikia gyvenimo džiaugsmo. Bet kai žmogus šias dievo dovanas pradeda naudoti stengdamasis paslėpti ką jaučia, ką galvoja, kad apgautų kitą - pradeda prarasti energiją, nes tai yra nenatūralus elgesys. Kadangi nenaudoju jėgų apsimetimui, tai galiu ir kalnus nuversti. Jeigu su niekuo nekonkuruoji, nelenktyniauji, eini savo keliu, tai reiškia, jog atradai save.
Pasižiūrėjusi atgal, suprantu, kodėl tapau aktore. Mano sielos kūne, asmenybės kūne nuo vaikystės buvo žaizdų - nepilnavertiškumo kompleksas. Būdama septintoje klasėje dienoraštyje rašiau, kad reikia būti arba artiste, arba kosmonaute. Tuo metu galvojau, kad reikia padaryti ką nors nepaprasto, kad būčiau kaip visi kiti, nes, mano akimis žiūrint, visi buvo labai nepaprasti, o aš buvau kažkokia nevykusi. Kai mergaitės kankinasi, kad jos negražios, kad jų nekviečia šokti, galvoju, kad jos laimingos, o tos, kurias kviečia ir kurios gražios, manau nėra laimingos, nes jos neįgyja “sielos raumens”: kai žmogus laimingas, jo siela nedirba ir ilsisi kaip kūnas sekmadienį. Aišku, visa tai supranti suaugęs. Daugumos moterų problema ir yra ta, kad jos savęs dar neatradusios.
Kalbant apie vyrą, tai jam ir ieškoti savęs nereikėjo - padėjo žmogui gamtos diktuojamos gyvenimo sąlygos. Pirmykštėje visuomenėje mamutą nukauti, apsiginti nuo kitų genčių, vietą oloje pasirinkti reikėjo fizinės jėgos. Ir viskas. Tada to užteko. Vėliau, pasitelkdamas mąstymą, vyras sukūrė ir civilizaciją, suteikdamas galimybę atsisakyti sekinančio darbo. O moteriai nebuvo kokių nors didelių reikalavimų, išskyrus gamtos suteiktų funkcijų atlikimą. Ji bandė ieškoti savęs, bet tik labai siauromis kryptimis, bandė sutapatinti save su funkcija. Vyras niekada savęs netapatina su funkcija, pvz., Reiganas - jis ir aktorius, ir prezidentas, ir tėvas. Tuo tarpu Oželytės per dieną šimtą kartų klausia: “O jūs, būdama artiste, ką darote politikoje?” Vyras - kūrėjas ir viskas, ką jis daro, - natūralu. Kaip Chulijo Iglesijas - čia spardo kamuolį, čia dainuoja, ir visiems gera. Moterys irgi bando įprasminti save kaip ir vyrai - planuoja, kaip karjeros laipteliais pakilti, kaip patekti į valdančias struktūras. Bet ir vėl kyla klausimas: kam tai?
Visais laikais moters vertybė yra būti motina. Tačiau daugintis - tėra pareiga: tau kažkas suteikia galimybę būti ir tu kitam suteiki galimybę būti. Viskas. Nes, jeigu sakysim, kad daugintis yra gyvenimo tikslas ir prasmė, tai ką daryti toms, kurios negali turėti vaikų? Ar beprasmis yra tų žmonių gyvenimas? Moters problema ta, kad ji nežino kam ji skirta. Moteris - vartai į pasaulį. Per mus į šį pasaulį ateina visi žmonės. Daugelis moterų linksta į feminizmą, bet vyras ir moteris niekada nebus vienodi. Net ir vaikų klausimu nėra vienodos vyro ir moters atsakomybės. Moteris yra turinti valią ir protą dirva ir tik ji sprendžia, ar auginti savyje sėklą (nekalbu apie prievartavimą).
Vyrui duoti raumenys ir jėga, bet raumenims turi vadovauti protas. Tuo pačiu protu galima sukurti mašiną, televizorių ar bombą. Kai moteris bando vyriškus kelius ir patenka į aukštas valdžios struktūras, kur paprastai nekviečia dirbti moterų, ji jaučiasi kaip vyras ir sau funkcionuoja. Būna atskiri atvejai, keliantys pavydą, susižavėjimą, bet kokybiškai nekeičiantys pasaulio.
Manau, kad žmogus tikrai ką nors vertinga pradeda daryti tada, kai iškyla klausimas: mirtingas jis ar ne, kai pasijunta bestovįs ant bedugnės krašto. Tai turi būti tikras suvokimas. Viską paneigti daug proto nereikia, reikia ką nors tikrai prasminga pasiūlyti. Visa bėda ta, kad per jėgą negali nieko duoti. Ir moteris turi suvokti, kad nereikia kur nors toli važiuoti, pakanka atsimerkti ir atsikimšti ausis. Turi ateiti branda. Kaip ateina pavasaris, ateina saulės spindulys - sušyla oras - sprogsta pumpurai. Tam ateina laikas. Tai yra sąmonėjimas ir dvasiniai poslinkiai.
Žmogus bus laimingas tik tada, kai žinos savo gyvenimo
prasmę. Gyvenimas be prasmės yra siaubas, nes jautiesi kaip mirtininkas, kuris žino, kad toje kameroje sėdės visą likusį gyvenimą, bet būti gyvam nėra jokia vertybė. Gyvenimas yra beprasmiškas, jeigu jo negali niekur panaudoti tikslingai.
Kuo skiriasi aktorius nuo politiko?
Ogi labai paprastu dalyku - priešingu požiūriu į savo atliekamą funkciją. Aktoriaus didžiausias talentas yra tada, kai jis visiškai susitapatina su savo vaidmeniu spektaklio ir filmavimo metu. Daugelio mūsų politikų nelaimė, kad jie susitapatina su savo funkcija ir visą laiką rodo, jog užima svarbų postą. Bet kėdė yra laikina, o žmogus tik tada gerbiamas, kai būna savimi ir yra kuklus. Tokio profesionalaus nesusitapatinimo pavyzdys gali būti p. V.Adamkus. Man labai įdomu stebėti p. V.Adamkaus fenomeną. Atvažiavo nepažįstamas žmogus, kuris yra idealaus amžiaus - negali daryti jokių nuodėmių, jokių neleistinų žmogui veiksmų. Jis pasiekęs tokią savo brandą, kad skiriasi nuo daugelio mūsų, kurie ir išgerti nori, ir kvailioti nori, ir nuodėmė gerai būtų. Žmonės, girdėdami jo pavardę ar matydami jo veidą, žino, kad jis yra Prezidentas. O jis moka būti paprastas, ir dėl to jo reitingas toks aukštas, jis yra mylimas, sektinas. Ir niekam nekyla abejonių, kodėl jis taip elgiasi, nes jis leidžia matyti savyje paprastą žmogų.
Geras ne tas, kuris gerai kalba, ne tas, kuris gerai dirba, bet tas, kurio tikslas yra kilnus. Galima sodinti ir auginti gėles tam, kad praeivis pasidžiaugtų tuo grožiu, bet galima auginti tik svogūnėliams - pražydus iš karto nukapoti žiedus. Tai nieko bloga, bet jeigu nepalieki nei vieno žiedo akiai pasidžiaugti, tai iškyla klausimas, ar mums to užtenka. Vien tik kišenę papildyti? Žmogui juk būdinga augti. Gyvenimo prasmė - duoti vaisių. O žmogaus vaisiai yra jis pats, jo siela. Tačiau kaip dažnai žmonės savo augimui naudoja ir neleistinus dalykus, galvodami tik apie materialųjį pasaulį! Kiekvienam yra savo problemos.
Sveikas žmogus yra tas, kuris kiekvienoje situacijoje sukuria dvasinę naudą.
Ačiū už pokalbį.
Apipjaustymas, arba cirkumcizija (lot. Circumcisio – apskritas pjūvis), – apyvarpės pašalinimas chirurginiu būdu. Išgirdę šį žodį, didžioji dalis vyrų nusipurto, susiraukia, o kartais netgi pradeda tyliai mintyse keiksnoti. Na, šiuo atveju jų storžieviškumu kaltinti nereikėtų, kadangi – sutikime – procedūra ne iš maloniausiųjų. Tačiau, nepaisant jos atgrasumo, apipjaustymas vykdomas visame pasaulyje. Dažniausiai – dėl religinių sumetimų, tačiau yra nemažai atvejų, kai jis grindžiamas higienos ar estetikos sumetimais. Dar visai neseniai JAV apipjaustomi buvo net apie 90 proc. vyrų, kadangi didžiojoje šalyje buvo manoma, kada tai – būtina higienos priemonė. ...
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauVaikai į pasaulį turėtų ateiti tik laukiami, deja... vieni gimdo nelaukiamus, kiti laukia ir niekaip negali susilaukti kūdikio. Pradėtos ir laukiamos gyvybės nutrūkimas - didžiulė tragedija kiekvienai moteriai ir šeimai, deja, neretai šios tragedijos kartojasi......
Skaityti daugiauTyrimai rodo, kad dažniausios žindančių motinų pirmųjų savaičių problemos yra skaudantys speneliai bei kietos ir skausmingos krūtys. Tad trumpai apie pačią pradžią, problemas bei galimus sprendimo būdus konsultuoja VšĮ „Mamos centras“ vadovė Živilė BALTRUŠAITIENĖ....
Skaityti daugiauką tik pasirodė jūsų knyga „ausų, nosies ir gerklės ligos“. kuo ji ...
Skaityti daugiauStatistikos duomenimis, 2005 m., palyginti su 1900 m., vyresnių nei 65 vyrų metų, padaugėjo 7 kartus, o vyresnių negu 85 metų – net 31 kartą. Žmogui senstant, mažėja lytinių hormonų kiekis, o tai pasireiškia tam tikrais simptomais. Moterims šis laikotarpis vadinamas menopauze, vyrams – andropauze. Apie vyriškojo klimakso problemas bei jo palengvinimo būdus kalbamės su Medicinos centro „Neuromeda“ psichiatre-psichoterapeute Zita ALSEIKIENE ir Kauno medicinos universiteto onkologijos ligoninės gydytoju urologu Dainiumi KANIUŠU....
Skaityti daugiauŽurnalo viršelio veidu jūs, mieli skaitytojai, išrinkote dvidešimtmetį vilnietį Simoną Dailidę. „Esu abstinentas ir vegetaras. Su draugais organizuojame blaivius vakarėlius „Varom!“, bėgimus „Už blaivią Lietuvą“. Be to, užsiimu joga, rytais važiuoju prie ežero dviračiu, vasarą savanoriauju, būnu vadovu vaikų sveikatingumo stovyklose. Esu patriotas iki kaulų čiulpų smegenų. Myliu Lietuvą, noriu matyti ją sveikesnę ir blaivesnę ir nebijau to pasakyti garsiai”, – pasakoja apie save Simonas....
Skaityti daugiauVieniems vaikučiams jau kelių mėnesių momenėlis užsidaro, kitiems – tik pusantrų ar dvejų metukų. Be galo daug nuomonių ir įvairiausių mitų, kodėl taip yra, taigi jaunoms mamytėms iškyla daug klausimų, susijusių su momenėlio užsidarymu, išsipūtimu, įdubimu, pulsavimu ir, žinoma, vitamino D vartojimu. Šiais klausimais konsultuoja bendrosios praktikos gydytojas MINDAUGAS RUBIKAS....
Skaityti daugiau„Pašalink priežastį – išeis liga“, – taip gydymo esmę apibūdino Hipokratas. Netaisyklingas kvėpavimas – taip pat gali būti viena iš daugelio ligų priežasčių, kurią pašalinus, išnyks ir ligos. Kaip kvėpuoti taisyklingai ir kas vyksta mūsų organizme kvėpuojant, pasakoja KMU Kardiologijos instituto mokslo darbuotoja medicinos mokslų daktarė gydytoja Lina JASIUKEVIČIENE....
Skaityti daugiauŠiek tiek statistikos. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, septintajame dešimtmetyje dėl ūminių apsinuodijimų į ligoninę buvo guldomas 1-as iš 1000 gyventojų, aštuntajame – jau 2, dabar šis skaičius išaugo iki 2,7. Lietuvoje šis rodiklis svyruoja nuo 2,8 iki 4,1. Yra žinoma apie 700 įvairių cheminių junginių, kuriais apsinuodijama dažniausiai. Neretai apsinuodijama medikamentais. Apie dažniausias to priežastis, požymius ir pirmąją pagalbą kalbamės su KMUK Nefrologijos klinikos gydytoju klinikiniu toksikologu Jonu ŠURKUMI....
Skaityti daugiauNe vienam žmogui, sergančiam ūmine ar lėtine liga, iškyla klausimas: kaip nuvykti pasigydyti į sanatoriją? Apie tai, ką reiktų žinoti apie reabilitacinį gydymą, kalbamės su Kauno teritorinės ligonių kaso direktoriaus pavaduotoju Regimantu ANDRIŪNU....
Skaityti daugiauBendraujant su tėvais tenka patirti, jog trūksta elementarių žinių apie normalų berniukų lytinių organų vystymąsi bei pasitaikančius nesklandumus. Tėvai, o ypač berniuko tėvas, tai turėtų žinoti....
Skaityti daugiau[klausimas]jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant...
Skaityti daugiauSveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais....
Skaityti daugiauIstorija Žmogaus genetikos centras - tai kol kas vienintelė įstaiga Lietuvoje, kur teikiamos genetinės konsultacijos, sistemingai užsiimama paveldimų ligų tyrimais ir profilaktika. Molekulinės genetikos laimėjimai neleidžia atsilikti šioje perspektyvioje mokslo ir laboratorinių tyrimų srityje, išmokta diagnozuoti paveldimas ligas ne tik pagal jų kliniką, bet ir pagal jas lemiančias genų mutacijas. 1989 m. V.Kučinsko ir V.Jurgelevičiaus pastangomis Lietuvoje pradedami molekuliniai-genetiniai paveldimų ligų tyrimai. 1991 m. įkurta Lietuvos žmogaus genetikos draugija. Jos pirmininku išrinktas prof. V.Kučinskas, branduolį sudaro centro darbuotojai. Į ją įėjo Lietuvos specialistai, besidomintys žmogaus ir medicininės genetikos problemomis. 1992 m. Žmogaus genetikos centre pradėjo veikti Lietuvos paveldimų ligų ir įgimtų vystymosi defektų registras, kuriame kaupiami duomenys apie visus įgimtų anomalijų atvejus mūsų krašte. Sukaupus bent 10 metų duomenis apie įgimtas anomalijas Lietuvoje, bus galima įvertinti kai kurių jų paplitimo priežastis, numatyti galimus profilaktikos kelius, analizuoti Lietuvos populiacijos ypatumus. 1994 m. pradėta rengti kasmetinius darbinius pasitarimus, į kuriuos kviečiami Lietuvos gydymo įstaigų atstovai. Pasitarimų metu centro specialistai supažindina Lietuvos gydytojus su savo darbo rezultatais ir problemomis, genetikos naujovėmis, tariamasi, kaip geriau organizuoti įgimtų vystymosi defektų ir paveldimų ligų profilaktiką....
Skaityti daugiauKalbėdami apie ateitį, esame linkę fantazuoti. Įsivaizduokite mažą į smegenis įdedamą kortelę, kuri padeda išvengti epilepsijos traukulių, arba specialias technologijas, kurios padeda valdyti rankos arba kojos protezą taip, tarsi tai būtų savo pačių galūnė. Dalis tų fantazijų išsipildo, tačiau dar dažniau mokslas pasuka kita linkme ir sukuria kažką tokio, apie ką net negalėjome pagalvoti. Taigi ko laukti galime jau dabar?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę